Prieš 1 metus
87
Pavasario sesiją Seimas pradėjo praėjus dviem savaitėms nuo to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, tad natūralu, parlamentarai priėmė ne vieną rezoliuciją dėl Ukrainos palaikymo.
Pritarta siūlymams patikslinti valstybės biudžetą, didinti krašto gynybai skirtą finansavimą – prie jau numatytų 1 milijardo 200 mln. pridėti dar maždaug 300 mln. eurų.
Seimas pritarė vyriausybės parengtam antiinfliaciniam paketui – padidintos pensijos, neapmokestinamasis pajamų dydis, patvirtintos kompensacijos gyventojams už dujas ir elektrą. Iš viso valstybė tam tikslui skyrė 973 mln. eurų.
Parlamentas susitelkė trims Konstitucijos pakeitimams: įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, į Seimą leista kandidatuoti sulaukus 21metų, išspręsta vadinamoji Rolando Pakso problema – po apkaltos pašalinti politikai galės grįžti į Seimą po dešimtmečio.
Tačiau, regis, ramų seimo darbą nutraukė nepavykusi interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Opozicija išsikraustė į Kovo 11-osios salę, dvi savaites blokavo plenarinius posėdžius, komitetų darbą. Grįžo tik valdantiesiems sutikus svarstyti opozicijos parengtus keturis antiinfliacinius paketus, kuriuos Finansų ministerija įvertino 1 milijardu 200 mln. eurų. Tai yra tiek pat, kiek valstybė buvo numačiusi krašto gynybai.
„Boikuotuoti labai daug išminties ir energijos nereikia. Tu tiesiog atsistoji ir išeini. Taškytis svetimais pinigais irgi daug proto nereikia. Vienam atiduodi, kitam atiduodi, o ypač kai niekas tavęs neklausia o iš kur tie pinigai“, – įvertino Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Tačiau opozicijai teko nusivilti – visus keturis antiinfliacinius paketus valdantieji atmetė be vargo.
„Na, kol kas vis dar turime valdančiąją daugumą ir sprendimus priima valdančioji dauguma. Kad ir kelių balsų persvara, bet ji kol kas yra nesubyrėjusi. Be abejo, kad opozicija naudojasi proga paviešinti savo darbotvarkę“, – sakė Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, opozicija privalo suvokti, kad kasa duobę ne kam kitam, o sau.
„Mes priėjome tašką, kai to daryti nebegalime. Kai galėdavom numoti ranka ir pasakyti, kad pasiskolinsim, mums visi skolina, ir viskas gerai. Jau pradedam mokėt už tą skolą. Ir kuo daugiau nukrisime, kuo daugiau prisiskolinime, tuo ateityje, kai reikės perfinansuoti šią skolą, kažkam reikės spręsti šią problemą ir ji bus pakankamai didelė“, – įspėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Dabar opozicija tikina dirbanti ties naujais pasiūlymais, kaip palengvinti infliacijos naštą žmonėms.
Opozicijos nesėkme baigėsi ir bandymai stabdyti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio parengtą sveikatos priežiūros sistemos reformą. Jai priešinosi šeimos gydytojams atstovaujančios visuomeninės organizacijos, tikinusios, kad šie pokyčiai grąžins prie labai panašios į sovietinę sveikatos apsaugos sistemą.
Opozicija taip pat grasina trauktis ir iš pernai pasirašyto nacionalinio švietimo susitarimo. Pasak Kauno technologijos universiteto fakulteto dekano Ainiaus Lašo, jei opozicinės partijos pasitrauktų iš susitarimo, dangus negriūtų, tačiau ši situacija rodo, kad būtini kompleksiniai sprendimai.
„Reikia kompleksinių išbaigtų reformų arba matymo išbaigto, nes dažną kartą politiniai sprendimai yra daliniai. Ir jie iš dalies sprendžia kažkokias problemas iš praeities ir bando kažkokią nubrėžti liniją toliau. Bet tie politiniai kompromisai, kurie įvyksta, jie dažną kartą labai suluošina tas reformas, ir tuomet kažkas sprendžiama iš dalies, arba kuriamos naujos problemos“, – mano KTU fakulteto docentas daktaras Ainius Lašas.
Paskutinę šios sesijos dieną seimas pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui – jei jis bus priimtas, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties nesusituokusios poros galės įteisinti santykius.
Tą pačią birželio 30-ąją Seimas patvirtino, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-osios buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas – tuo metu šias pareigas ėjo Vytautas Landsbergis.
Šį įstatymą penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė, nors kai kurios opozicinės partijos prašė jį vetuoti. To paties reikalauja ir Šeimų sąjūdis, savo rezoliucijoje šį Seimo priimtą įstatymą pavadinęs
antikonstituciniu. Penktadienį iš pat ryto valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad opozicinės partijos rinks parašus ir kreipsis dėl to į Konstitucinį Teismą.
Anot politologų, šie sutapimai liudija, kad Šeimų sąjūdis jau, ko gero, turi politinę jėgą, kuri jam atstovauja Seime.
„Nors formaliai mes nematome jokių draugysčių arba ryšių, bet mes matome aiškiai sutampančias darbotvarkes. Tai yra tie klausimai, kurie suveda visus į vadinkime taip, protestus, į mitingus“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Čia, ko gero, pagrindinis kintamasis – bandymas pasiųsti signalą, kad, žiūrėkit, jeigu jums nepatinka Landsbergis ir nepatinka gėjai, tai mes, va, esam jūsų žmonės, už kuriuos jums reikia balsuoti, ir tai buvo daroma taip, kad neįmanoma to nepastebėti – išeinant iš Seimo salės, posėdžiaujant atskirai. Čia toks buvo labiau mobilizavimo ir dėmesio atkreipimo manevras“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas daktaras Ignas Kalpokas.
Į rudens sesiją parlamentarai turėtų rinktis rugsėjo 10-ąją, tačiau planuojama šaukti neeilinę sesiją ratifikuoti Švedijos ir Suomijos narystę NATO. Dar liepos vidury ketinama pasirašyti naują partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo. Tačiau greičiausiai be didžiausios opozicinės partijos – R.Karbauskis yra iškėlęs ultimatumą: arba jo parašas po susitarimu, arba valdančiųjų siūlomi įstatymai dėl narkotikų dekriminalizavimo, civilinės sąjungos ir Vytauto Landsbergio statuso, kuris jau patvirtintas. Pasak valstiečių lyderio, šiais įstatymais per karą Ukrainoje priešinama visuomenė.
English (US) ·