Aukščiausiąją Tarybą Sausio 13-ąją gynęs savanoris: tą tragišką naktį likti gyvas nesitikėjau

Lietuva pradeda minėti tragiškus Sausio įvykius, kai 1991 m. Sausio 13-osios naktį laisvės gynėjai apgynė Lietuvos nepriklausomybę nuo sovietų agresijos. Aukščiausiosios Tarybos gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka LRT RADIJUI prisipažįsta – tą tragišką naktį gyvas likti nesitikėjo, o prisiminimus apie Sausio įvykius jam temdo nerimas dėl Ukrainoje kariaujančių draugų.

„Mes Aukščiausioje Taryboje jautėmės bėjėgiai ir žinojome, kad iš ten gyvi neišeisime, kad mūsų kūnai plauks Nerimi. O tie deputatai, kurie bėgdavo per mūsų postus, kritiniais momentais jų būdavo tik 60-imt... Jūs įsivaizduojate, ką būtų darę tie, kurie pabėgdavo? Dabar, kai tuos „signatarus“ laidoja šalia A. Ramanausko-Vanago, patikėkite, yra labai skaudu“, – tvirtina A. Kliunka.

„Man apskritai sunku galvoti apie Sausio 13-ąją. Mano mintys – apie Ukrainą, apie draugus, kurie kaunasi Bachmute. (...) Skambini ir nežinai, ar atsilieps, ar ne“, – priduria jis.

Šiemet, Laisvės gynėjų dienos minint neįprastomis aplinkybėmis, minėjimo renginiuose dalyvaus ir Ukrainos kariai, tarp kurių – ir pašnekovo bičiuliai.

„Mūsų remiamas batalionas užvakar atitrauktas iš Bachmuto, patyręs labai didelius nuostolius. Dabar tie penki vyrai pakeliui į Lietuvą, vienas Lenkijoje, kiti dar neišleisti. Mes labai norime, kad jie spėtų nors 13-tai dienai [grįžti]“, – teigia A. Kliunka.

Kaip pažymi laisvės gynėjas, ukrainiečių vyrai svariai prisidėjo 1991 m. ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jų ten tada buvo 30-imt. Vėliau juos, grįžusius į Ukrainą, persekiojo KGB. Du iš jų, anot A. Kliunkos, šiuo metu tarnauja teritorinėje gynyboje, jiems sunku dėl biurokratinių kliūčių išvažiuoti laiku.

Su į Lietuvą atvyksiančiais ukrainiečių kariais Aukščiausiosios Tarybos gynėjų būrio vadas, vykdantis misiją „Kariai – kariams“, planuoja aplankyti jo iniciatyvą remiančias organizacijas Jurbarke ir Šiauliuose, taip pat ir įvairius pasieniečių klubus.

Kaip pasakoja A. Kliunka, iki šiol su rėmėjų pagalba jie yra nupirkę apie 15 džipų, 10 dronų ir 10 termovizorių. Pasimokę iš skaudžios patirties, jie visą paramą ukrainiečių kariams patys tiesiogiai veža į apkasus.

„Mūsų parama kovo mėnesį dingdavo Lvivo srityje, (...) paprasčiausiai net nežinodavome, kam atiteko. Net esame užfiksavę tokių atvejų, kad mūsų padovanoti džipai būdavo parduodami kariams už 1 tūkst. dolerių. Tokia didžiulė parama eidavo ir kažkur išsisklaidydavo“, – piktinasi vyras.

Savo vizitų į frontą metu A. Kliunka sako pastebėjęs, kad kuo toliau į rytus vykdavo, tuo mažiau apginkluoti būdavo kariai. Laisvės gynėjas pabrėžia, jog būtent vyrai be šalmų ir liemenių ir apgynė šalies sostinę Kyjivą.

„Kyjivą apgynė savanoriai, t.y., teritorinė gynyba. Mokslininkai, žurnalistai, inžinieriai, tie idėjiniai patys per vieną dieną susikūrė teritorinius batalionus. Tarp kitko, jie Bachmute dabar labai gerai pasirodė, nes yra idėjiniai, ne mobilizuoti, ne brigados“, – teigia A. Kliunka.

Stebėdamas trūkumus ukrainiečių pasirengime, laisvės gynėjas baiminasi ir dėl Lietuvos – juk čia jis dar prastesnis. Viena iš priemonių situacijai pagerinti, anot A. Kliunkos, yra privalomas karinis mokymas mokyklose.

„Yra didžiulis nerimas, kad mes nepakankamai ruošiamės, kaip ir ukrainiečiai. 2014 m. Rytų Ukrainoje kovėsi 300 tūkst. ukrainiečių, o kita Ukrainos dalis linksminosi, laikė juos idiotais. Dabar (...) jie abejoja, kas bus su Baltijos valstybėmis, jeigu jiems taip [yra]. Nėra privalomos tarnybos, mes turime tik dvi pilnakraujes Lietuvos kariuomenės brigadas. Lenkai turi 300 tūkst. karių, suomiai – 300 tūkst., o mes ką turime?

Kiekvieną kartą keliu [idėją] ir net Prezidentui rašiau, kad mes turime įvesti privalomą karinį mokymą mokyklose – užaugo karta, kuri nėra čiupinėjusi ginklo, jie bijo liesti ginklą. (...) Šaulių sąjunga vykdys dabar projektą – dešimčiai mokyklų bus kažkoks parengimas. Kodėl ne visose mokyklose yra šaulių būriai, šaulių rinktinės?“, – svarsto A. Kliunka.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.