Prieš 1 metus
84
Europoje vėl augant koronaviruso užsikrėtimų skaičiui, Lietuva netampa išimtimi – statistiką taip pat rodo spartėjantį COVID-19 plitimą. Politikai tikina, kad ribojimų kol kas imtis nėra pagrindo, tačiau pripažįsta, jog Vyriausybė negali sėdėti, rankų sudėjus. Tuo metu medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas įsitikinęs – artėjantį rudenį ir žiemą virusu gali užsikrėsti daugiau žmonių negu pernai tokiu pačiu metu, tad, jo teigimu, būtina kuo greičiau imtis esminių pervarkų pandemijos valdyme.
Statistikos departamentas skelbia, kad per praėjusią parą nustatyti 796 nauji COVID-19 atvejai, bet mirčių fiksuota nebuvo. 631 žmonės užsikrėtė pirmą kartą, o 165 – pakartotinai.
Statistikos departamento duomenimis, paskutinių 7 dienų naujų pirminio užsikrėtimo atvejų vidurkis parai – 608.
Naujų pirminių atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 250 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 43,5 proc.
Liepos 11-ąją koronaviruso infekcija buvo patvirtina 984 žmonėms, liepos 12-ąją – 793 atvejai.
Tiesa, vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1 mln. žmonių. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,9 proc. gyventojų. Iš viso nuo šios ligos šalyje mirė 9188 žmonės.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys birželio pabaigoje tvirtino, kad Vyriausybė galimoms grėsmėms dėl augančio sergamumo COVID-19 yra pasiruošusi. Anot jo, ligos kontrolei labiausiai pasitarnautų testavimo mechanizmai. Kartu ministras pažymi, kad rudenį Lietuvos, atsižvelgiant į galimas naujas COVID-19 mutacija, laukia adaptuotos vakcinos.
„Nors matome, kad omikron atmaina turi savo variantų daugiau, bet kol kas gydymo įstaigose, reanimacijoje žmonių nedaugėja ir tai yra kol kas gera žinia, bet esame budėjimo, susikaupimo režime ir ruošiamės rudeniui“, – aiškino A. Dulkys.
Apie karantino sugrąžinimą ir gresiančius ribojimus ministras tąkart nekalbėjo. Tiesa, jis užsiminė, kad viską galėtų pakeisti netikėta grėsminga COVID-19 atmaina.
„Tik nauja grėsminga atmaina galbųt galėtų pakeistų mūsų laivo kryptį. O, jeigu tai neįvyks, bangų bus, pabanguosime, bet manau, kad drąsiai visi keliausime ir turėsime pilnavertį socialinį ir kitokį gyvenimą“, – dėstė A. Dulkys.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras: Lietuva neatliko namų darbų
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga LRT.lt teigė, kad panašu, jog COVID-19 tampa tiesiog įprasto gyvenimo dalimi. Tiesa, anot jo, tai nereiškia, kad į šį virusą nereikėtų kreipti dėmesio.
Pašnekovas stebėjosi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nuodugniai tiriama, kas, kur, kokiomis aplinkybėmis užsikrečia COVID-19.
„Spėčiau, kad susirgimai koronavirusu gali būti nustatomi gydymo įstaigose, kur yra guldomi gydytis žmonės, jie gal ten rutiniškai yra testuojami. Reikėtų žiūrėti, ar tie asmenys, kuriems nustatomas koronavirusas, turi rimtų sveikatos bėdų ar tai tėra fakto – kad susirgo COVID-19 – konstatavimas“, – pažymėjo Seimo narys.
A. Veryga neslėpė esantis nusivylęs, kad Lietuvoje nutraukti COVID-19 sekoskaitos tyrimai, kurie, anot jo, galėtų parodyti, kaip mutuoja virusas.
„Jeigu pradėtų didėti patekimo į ligoninę skaičiai, tada galėtume sakyti, kad kažkas nutiko su virusu, galbūt atsirado kažkokia nauja atmaina, kuri sukelia sunkesnius simptomus. Čia yra labai svarbi sekoskaita, kurios tyrimus Lietuva nutraukė“, – komentavo politikas.
„Valstiečio“ manymu, šiuo metu Vyriausybė, matydama augančius koronaviruso užsikrėtimo skaičius, privalo grįžti prie skatinimo, raginimo žmones vakcinuotis. Pašnekovo teigimu, daugiausiai dėmesio reikia skirti tiems, kurie dar nepasiskiepijo nė viena doze, ir labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
„Lietuva neatliko namų darbų ir tos mirtys, apie kurias mes čia vis išgirstame, manau, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi daugiau ligų, yra labiau pažeidžiami. Lietuva nesugebėjo jų vakcinuoti, nesugebėjo jų įtikinti vakcinuotis“, – komentavo A. Veryga.
Jis kritikavo valdančiuosius, akcentuodamas, kad išsami informacija apie būtinybę ir galimybes skiepytis nuo COVID-19 iki šiol regionuose ar atokesnėse šalies vietose gyvenančių žmonių galėjo nepasiekti. Seimo nario manymu, tai yra dar vienas Lietuvos valdžios nepadarytas namų darbas, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol.
Anot A. Verygos, galiausiai komunikacijoje apie skiepus Vyriausybei taip ir nepavyko surasti kelio dialogui su vakcinų skeptikais, o to siekti, norint suvaldyti kilsiančias COVID-19 bangas, politiko teigimu, būtina.
„Sugebėjome visuomenei sukurti erdvės aklam ir vienos, ir kitos pusės nebegirdėjimui. Tie, kurie atstovauja mokslui, sako „tikėkite mumis“, o kita pusė, kurie nėra mokslininkai, kurie jautresni informacijai, kuri nėra mokslinė, jais nebetiki. Jokio tarpininko aš šiandien tarp šitų grupių nematau, nėra jokio mediatoriaus. [...] Vyriausybė turėtų būti ta, kuri ieškotų tokio tarpininko“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak opozicijos atstovo, griežtų ribojimų dabar, stebint koronaviruso užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimą, imtis tikrai nereikėtų. A. Verygos vis dėlto problema yra tame, kad, jei ir Vyriausybei tektų imtis kokių nors draudimų ar ribojimų, reikėtų ypač atidžiai įvertinti, kaip tai priimtų visuomenė.
„Covidas nebėra vienintelė problema, kuri buvo, atrodė, labai didelė. Atsirado greta ne viena kita labai didelė bėda, kuri neišvengiamai jau yra visuomenėje. Dalis tų problemų mūsų tiesiogiai neliečia, kaip karas Ukrainoje, bet tai neišvengiamai kelia visuomenei tam tikras bent psichologines įtampas, kai žmonės jaučia nerimą. Yra ir tokios materialios, fizinės bėdos, tarkime, kylančios kainos, infliacija, kurios realiai žmones jau palietė. Ta pati Vyriausybė turėtų jausti, kuo visuomenė gyvena ir suprasti, kokioje būsenoje ji yra. Priemonės turi prasmę, jei yra įgyvendinamos. Manau, kad visuomenė yra tiek pervargusi ir persitempusi, kad nelabai tikiu, kad ji laikytųsi tų priemonių“, – svarstė pašnekovas.
Lietuva neatliko namų darbų ir tos mirtys, apie kurias mes čia vis išgirstame, manau, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi daugiau ligų, yra labiau pažeidžiami.
A. Veryga
Klaidas mato ir valdančiųjų atstovas
LRT.lt kalbintas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas tvirtino, kad šiuo metu, padidėjus COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, imtis ribojimų dar nereikėtų. Anot jo, jei imtų smarkiai augti ligoninių užimtumas, tada galima būtų svarstyti papildomų kontrolės priemonių poreikį.
„Situacija yra stebima, ligoninės neapkrautos. Užsikrėtimo atvejų daugėja, bet ligos forma yra pakankamai lengva. [...]
Jeigu daugės ligonių ligoninėse ir atsiras daugiau mirčių, tada jau svarstysime variantus, kokių priemonių, ribojimų reikia imtis“, – komentavo parlamentaras.
Jis svarstė, kad koronavirusas labiausiai matyt plinta masinių renginių metu, tačiau, anot A. Matulo, drausti ar riboti tokius renginius dabar nereikėtų, nes vargu, ar tokia iniciatyva būtų sutikta palankiai.
A. Matulas teigė pastaruoju metu dalyvavęs ne vienoje šventėje, į kurias masiškai renkasi žmonės. Jis pastebėjo, kad švenčių metu ne tik kad niekur nėra dezinfekcinių skysčių, bet ir jau niekas nebekalba apie tai, kaip reikėtų saugotis nuo COVID-19.
„Bendruomenių sveikatos centrai savivaldybėse ir buvo įkurti tam, kad šviestų visuomenę, informuotų, kaip išvengti ligų, kaip saugoti nuo sezoninių ligų. Savaitgalį aplankiau šešias bendruomenes ir niekur nemačiau visuomenės sveikatos biuro specialisto, kuris gautų keletą ar kelioliką minučių tarp visų sveikinimų ir koncertų, kuris gautų žodį pasisakyti, informuoti ir perspėti žmones, nes susirenka į renginius juk tūkstančiai žmonių.
Savivaldybės kažkaip neįsijaučia, visuomenės sveikatos biurų specialistai sėdi kabinetuose arba organizuoja, pavyzdžiui, jogos užsiėmimus, į kuriuos ateina nedaug žmonių. Šiuo atveju darbo grafikas jiems turėtų būti laisvesnis ir reikėtų išnaudoti žmonių susibūrimus, siekiant informuoti žmones“, – svarstė konservatorius.
SRK pirmininkas pažymėjo, kad tiek savivaldybės, tiek ir Sveikatos reikalų ministerija turėtų skatinti žmones ruoštis rudeniui, kai COVID-19 užsikrėtimų skaičiai gali ūgtelti dar sparčiau. A. Matulas pažymėjo, kad toks institucijų pasyvumas yra klaida.
„Minsiterija, aišku, daro savo darbą, ruošdama priemones dėl koronaviruso stabdymo, bet tos informacijos niekada nebūna per daug. Šiuo atveju informacijos apie prevenciją tiesiog trūksta. Pasiekti kaimo gyventoją per internetą yra nelengva, nes daug kas internetu nesinaudoja. Šiuos žmones informacija pasiekia per televiziją ir radiją. [...]
Tiek savivaldybės, tiek ministerija neturėtų laukti kažkokių nurodymų, jie turi veikti. Visi matome, kad koronaviruso sezonas artėja, tai nėra naujiena ir apie tai reikia kalbėti“, – pabrėžė pašnekovas.
A. Matulas teigė, kad dar iki rudens bus surengtas SRK posėdis, į kurį, vykdant parlamentinę kontrolę, bus kviečiami institucijų atstovai, jiems bus užduoti klausimai dėl komunikacijos apie COVID-19 pandemijos valdymą.
Minsiterija, aišku, daro savo darbą, ruošdama priemones dėl koronaviruso stabdymo, bet tos informacijos niekada nebūna per daug. Šiuo atveju informacijos apie prevenciją tiesiog trūksta.
A. Matulas
Profesorius pasigenda lyderio
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, medicinos mokslų daktaras, profesorius S. Čaplinskas prognozavo, kad šių metų rudenį ir žiemą Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis greičiausiai susidurs su spartesniu COVID-19 plitimu nei pernai. Tiesa, anot jo, tikėtina, kad naujos viruso atmainos bus mažiau pavojingos, tad ligoninių užimtumas neturėtų drastiškai išaugti.
„Tie, kurie išvengė ankstensių bangų, ko gero, šios bangos gali neišvengti, nes šis pakitęs virusas dabar plinta daug greičiau ir šiame etape būtų svarbu ne tai, kad mes Lietuvoje šimtu ar keliais šimtais užsikrėtimų atvejų diagnozavome daugiau vieną savaitę negu kitą, o svarbu būtų matyti, kaip greitai plinta nauji viruso štamai Portugalijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos šalyse.
Dabar, šį gruodį, virusas gali plisti daug sparčiau negu plito aną gruodį. Kitas klausimas – nors šio viruso poveikis plaučiams stipresnis, bet nesukelia tokios sunkios ligos kaip delta atmaina. Tad tikėtina, kad mažiau užsikrėtusiųjų procentine išraiška pateks į intensyvios terapijos skyrius“, – su LRT.lt savo įžvalgomis S. Čaplinskas.
Vis dėlto, profesoriaus teigimu, Vyriausybė turi pasimokyti iš padarytų klaidų ir keisti kovos su pandemija strategija. Viena pirmųjų krypčių, kaip teigė S. Čaplinskas, turėtų būti komunikacijos nukreipimas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
„Reikia keisti komunikavimo strategiją – eiti prie tų žmonių, kuriems ypač reikia skiepytis. Kam dabar rekomenduotina pasiskiepyti ketvirta doze? Reikia eiti į pažeidžiamiausias grupes, aiškintis, kodėl jie nesiskiepija“, – aiškino jis.
S. Čaplinskas akcentavo, kad ribojimų ir draudimų metas jau yra praėjęs, tokios priemonės, anot jo, nebus efektyvios. Tad, pašnekovo teigimu, būtina imtis kitų apsaugos, prevencijos nuo COVID-19 plitimo priemonių.
„Kalbu apie galimybes statyti oro dezinfekavimo sistemas, ypač ugdymo įstaigose. Jeigu vaikai vėl užsikrės klasėse, tai ką, vėl visą klasę ar mokyklą siųsime į namus? Tai nebūtų išeitis. [...] Restoranuose, kur susirenka daug žmonių, taip pat reikia įdiegti oro dezinfekavimo, oro vėdinimo sistemas“, – aiškino profesorius ir pridūrė, kad kartu būtina atnaujinti higienos normas įvairioms institucijoms, jas susisiejant su oro ventiliavimo sistemų įrengimo būtinumu.
S. Čaplinsko įsitikinimu, viena didžiausių problemų, stebint institucijų pastangas pažaboti koronaviruso pandemiją, yra lyderio stoka. Profesorius neslėpė abejojantis, ar sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys yra būtent tas asmuo, kuris galėtų tapti tuo lyderiu.
„Iš esmės covido valdyme nėra lyderio Lietuvoje. Ministras? Nežinau, ar lyderis, tuo labiau, kad jis nėra medikas. Ar jis bendrauja su žmonėmis, ar jis gali atsakyti į žmonių klausimus? [...] Vargu. Reikia kalbėtis atvirai. Jei kažko nežinai, tai ir atsakai, kad nežinai, bet kalbėtis būtina.
Jeigu dabar žmonės sako, kad nesiskiepys, tai nejaugi mes tikimės, kad staiga rugsėjį, pasakius, jog būtina skiepytis, visi eis ir skiepysis? Turbūt matome, kad to tikėtis negalime. Kas tas skiepų komunikacijos lyderis, kuris galėtų atsakyti žmogui į klausimus, išsklaidyti abejones? Be to, šeimos gydytojams, slaugytojams šiuo klausimu privalu suteikti visą metodinę pagalbą“, – kalbėjo jis.
English (US) ·