Atsargos pulkininkas: kai Švedija ir Suomija bus NATO, Suvalkų koridoriaus ir Kaliningrado problema neturės tokios didelės reikšmės

NATO ilgai svarstė, ar bendradarbiauti su Rusija, ar atgrasyti, o Aljanso vadovų susitikime Madride priėmė sprendimus, kurie transformuoja NATO vaidmenį užtikrinant globalų bei europinį saugumą. Tačiau atviras klausimas – ar greitai politinės deklaracijos virs realiais pajėgumais ir veiksmais ant žemės?

Šios savaitės „Locked N‘ Loaded“ „Patrulio bazės“ laidoje buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas aptarė neseniai vykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus. Pasak jų, šis susitikimas ne be reikalo vadinamas istoriniu – Suomija ir Švedija oficialiai pakviestos prisijungti prie Aljanso, patvirtinta nauja strateginė koncepcija, įtvirtinti įsipareigojimai dar labiau stiprinti rytinį NATO perimetrą, sutarta dėl ilgalaikio paramos paketo Ukrainai.

Vis dėlto, už politines deklaracijas ne ką mažiau svarbus yra ir įgyvendinimas, dėl kurio dar nėra iki galo sutarta. Pašnekovai teigia, kad visi šie ryžtingi sprendimai priimti dėl beprecedentės Rusijos agresijos ir Vakarai turėtų daryti viską, kad sustabdytų Rusiją Ukrainoje, kitu atveju agresorės ambicijos neapsiribos vien Ukraina.

Turkijos priekaištai Suomijai ir Švedijai – ne tik dėl kurdų

G. Bagdonas teigė, kad pastaruosius du mėnesius Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO blokavusi Turkija tai darė spausdama minėtas valstybes neremti, turkų deklaravimu, teroristinių kurdų grupuočių ir atšaukti ginklų eksporto ribojimą, tačiau tai – ne vienintelės priežastys, kodėl skandinavų narystė NATO buvo blokuojama.

„Jie viešai teigia: terorizmas, kurdai, bet yra gilesnės [priežastys]. Nacionalinės kurdų mažumos [Turkijoje] siekia nepriklausomybės ar savarankiškumo ir, be kita ko, teroristiniais būdais pripažįsta tai. Tikėtina, kad dalis šitų grupuočių narių arba kurdų tautybės žmonių kaip pabėgėliai atsidūrė Skandinavijos šalyse, bet yra ir daugiau – turkams, drįsiu sakyti, yra nesvetima ir savo interesų gynyba platesne prasme.

Pastebėjote, kad Turkija kaltinama prorusiškumu, bet, mano giliu įsitikinimu, Turkija niekada labai glaudžių santykių su Rusija neturėjo ir neturės. Šiuo metu tai yra pragmatiški tikslai, energetika, Turkija yra visiškai priklausoma nuo išorės energetinių išteklių, nuo turizmo, Turkijos ekonomika šlubuoja, artėja prezidento rinkimai“, – kalbėjo atsargos karininkas.

L. Linkevičius pritarė tokiam požiūriui antrindamas, kad ne ką mažiau svarbus aspektas yra Turkijos pragmatiniai interesai, kuriuos ji gali įgyvendinti, pasinaudodama patogia situacija.

„Sakyčiau, kad Turkija yra proturkiška, jie tikrai neturi jokių sentimentų. Jeigu darbotvarkėje turi savo nacionalinius interesus – bet kokia proga, bet kokia kaina siekia savo.

Pavyzdys, kai jie pristabdė mūsų gynybos planus 2019 metais. Tada bendravau su kolega [Turkijos užsienio reikalų ministru] Mevlütu Çavuşoğlu: „Ką jūs čia darot? Mums kenkiat.“ Jis sako: „Mes nieko prieš jus neturime, mes labai už, bet čia grynai yra mūsų interesai.“ Jie norėjo, kad dokumentuose būtų atitinkamai kalbama apie tuos pačius kurdus. <...> Ir dar pridurčiau, kad tai labiau susiję ne su užsienio ambicijomis, o su Turkijos vidaus politika, yra noras parodyti, kokia jie svarbi valstybė, kaip reikia paisyti jų interesų ir kad visi žinotų, kad jeigu nori kažką pasiekti arba kažką nutarti, juos irgi reikia gerbti. Manau, kad jie tą išsireikalavo. Mes dar iki galo, pridursiu, nežinosim, ką jie išsireikalavo, tas memorandumas, kurį pasirašė, labai abstraktus – pažadai bendradarbiauti, nesuteikti paramos teroristams, todėl čia, matyt, yra kažkas daugiau“, – įsitikinęs ambasadorius.

Buvęs užsienio reikalų ministras taip pat atkreipia dėmesį į kitus vykusius susitikimus, ypač į susitikimą tarp JAV ir Turkijos prezidentų. Anot diplomato, be oficialaus memorandumo, buvo ir užkulisiniai susitarimai, kuriuose, panašu, Turkija pasiekė daugiau sau naudingų sprendimų.

„Paraštėse buvo daug seansų, premjerai buvo susitikę su Stoltenbergu atskirai, vėliau tris valandas bendravo prezidentas Bidenas su Erdoganu, daug visko vyko, ir po to buvo pareiškimas iš Pentagono, kad amerikiečiai neturi jokių problemų su „F-16“ programos atnaujinimu Turkijoje. <...> Bendras pastebėjimas, kad dažnai, kai aptariame krizę, žiūrime iš savo varpinės. O jie mato visą pasaulį, jie turi savo interesų daug kur ir kai kažką sprendžia, tas visas „daug kur“ turima omenyje ir kartais tas susitarimas būna mums ne visiškai aiškus iki galo, bet jis būna labai pragmatiškas, bet, svarbiausia, kad susitarimas yra“, – teigė L. Linkevičius.

Švedijos ir Suomijos narystė – svarbus pokytis mums

Atsargos pulkininkas, kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos NATO narystės įtaką Baltijos jūros regionui teigė, kad tai bus didelis žingsnis šio regiono saugumo didinimo link. Pasak jo, Suvalkų koridoriaus apginamumo ir Kaliningrado problema neturės tokios didelės reikšmės, kaip iki šiol.

„Mūsų [Baltijos] jūra tampa iš esmės NATO jūra. Bandymas naudoti Suvalkų koridorių Rusijos perspektyvoje nepaprastai sumažės. Turint omeny, kad abi šalys visiškai atitinka NATO reikalavimus, ypač Suomija, kuri turi išvystytą rezervo karių rengimo sistemą. <...> Svarbu, kariškai žiūrint, ir Suomijos įlankos kontrolė, gali būti uždaroma karo metu, ir tarptautinių susitarimų prasme yra terminai kaip flangai. Galimi susitarimai dėl ginkluotės apribojimo ateityje, tikėtina, kada nors prie to bus sugrįžta, be Švedijos ir Suomijos, mes, Baltijos valstybes, būtume tie kraštiniai. Dabar, vėlgi, darau prielaidas, tikėtina, kad visi tie reikalavimai pasistums į Suomiją. Mes būsime centre“, – aiškino G. Bagdonas.

„Būdavo galima pažiūrėti ir pamatyti propagandines Rusijos televizijos laidas, kartais sveika pažiūrėti, ką jie kalba, nes tai atspindi valdžios mąstymą. Būdavo žemėlapių prikabinta ir [propagandininkai] samprotauja, kaip bombarduos Europos sostines. Gotlando sala rodoma kaip strateginis taškas, kuriuo [rusai] turėtų naudotis. Tai dabar ji jau ne jų bus, jie dabar kituose planuose ir žemėlapiuose atsidurs, galėsime integruoti į NATO gynybos planus ir tai yra tikrai didžiulis lūžis. Vien jau ta žinia gali padėti viršūnių susitikimą Madride vadinti istoriniu. Ir pridursiu, kad tada 23 Europos Sąjungos šalys bus NATO narės iš 27, todėl negynybinė ES įgauna labai didelį NATO prieskonį. Tai irgi kokybiškai iš esmės keičia mūsų situaciją“, – pridūrė L. Linkevičius.

Vertindamas operacinio lygmens pokyčius, G. Bagdonas išskiria logistinius ir infrastruktūrinius iššūkius, tačiau atkreipia dėmesį ir į padidėjusius JAV įsipareigojimus Europos saugumui, kuriuos amerikiečiai vykdys atskirai nuo NATO struktūros.

„Politikai tarė žodį, gairės pateiktos. Kai kas nemato detalių, jų ir neturi būti, politikai negali leistis į detales. Dabar dirbs štabai, vadavietės ir kurs planus. Kaip ir per kiek laiko, man sunku pasakyti. Priklauso, ką planuojam. Aistros verda dėl brigados, kuri galbūt bus. Supraskime, kad brigada yra mažas taktinis vienetas. Kai Stoltenbergas paminėjo 300 tūkstančių aukšto parengimo pajėgas, man klausimas, kaip tos būsimos brigados bus inkorporuotos, reikia ir oro, ir logistikos“, – sakė jis.

Anot G. Bagdono, mažai kalbama apie išankstinį sandėlių, ginkluotės, įrangos, kuro dislokavimą.

„Tai yra logistiniai, aprūpinimo elementai. Dar vienas šiek tiek išplaukia iš NATO: JAV Baltieji Rūmai prieš pat Bidenui sudalyvaujant [NATO viršūnių susitikime] paskelbė penkis punktus, kaip JAV įsipareigojo paremti priešakinės gynybos stiprinimą rytų flange, įskaitant ir Baltijos šalyse rotuojamas pajėgas, ir įvardyta, kokios tos pajėgos – ir SOP, ir šarvuoti daliniai, ir aviacija. Toliau – Rumunijoje turime amerikiečių brigadą, kuri, bent jau teigiama, vykdys mokymus visame rytiniame flange. <...> Jie teigia, kad įsteigs Lenkijoje korpuso vadavietę, kurio vienas iš pagrindų bus užtikrinti sąveiką su NATO“, – sakė atsargos pulkininkas.

Viršūnių susitikimo rezultatai – istorinės reikšmės

L. Linkevičius NATO viršūnių susitikimą Madride vertino teigiamai ir yra įsitikinęs, kad priimti sprendimai turės didelę bei apčiuopiamą reikšmę tiek visam rytiniam NATO flangui, tiek ir Lietuvai.

„Brigada [Madrido viršūnių susitikimo deklaracijoje] įrašyta juodu ant balto, labai svarbu. Labai svarbu, kad Rusija įvardinta kaip grėsmė, tas svarbu mūsų regionui ir kad būtų planuojama taip, kaip reikia. Nepamirškime, kad Vilnius įrašytas kaip kitų metų viršūnių susitikimo vieta. <...> Tai reiškia ir politinį dėmesį, o politinis dėmesys ateina kartu su praktiniu dėmesiu regionui. Švedija, Suomija mums svarbu irgi“, – kalbėjo ambasadorius.

G. Bagdonas akcentavo ir Madride paskelbtą atnaujintą NATO strateginę koncepciją. Anot jo, strateginė koncepcija yra antras pagal svarbą dokumentas po Šiaurės Atlanto sutarties.

Tuo metu L. Linkevičius joje pastebi svarbų punktą apie Ukrainos ir Sakartvelo perspektyvą Aljanse.

„Yra [strateginėje koncepcijoje] straipsnis, kuriame paminėta, kad sprendimai, kurie priimti Bukarešte 2008 metais, įsigalioja dėl Ukrainos ir Sakartvelo. Tada pirmą kartą buvo paminėta, kad Ukraina ir Sakartvelas bus NATO narės. Ir po to per kiekvieną viršūnių susitikimą vis kartota, Ukraina buvo kurį laiką dingusi, kai Janukovyčius buvo prezidentu, po to vėl grįžo, ir dabar buvo intriga, kai Putinas vėl pareikalavo, kad jokios Ukrainos NATO nebūtų. Nebuvo paprasta, bet tas sakinys, kuris yra [strateginėje koncepcijoje], atsakė į klausimus. Jei Ukraina ir Sakartvelas toliau sieks [narystės], kvietimas galioja“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras.

Vis dėlto, L. Linkevičius išskyrė jūros ir oro erdvę, kuriose aiškių sprendimų ir deklaracijų viršūnių susitikime nebuvo girdėti – ypač Juodojoje jūroje ir Baltijos jūros regiono oro erdvėje.

„Palyginti su Juodąja jūra, formaliai [aplink ją] yra trys NATO valstybės – Turkija, Rumunija, Bulgarija, bet jūroje viešpatauja Rusija. Matyti, kad rusai ką nori, ten daro, turkai prižiūri [Montrė] konvenciją ir pralaidumą per [Bosforo ir Dardanelų] sąsiaurius, bet viskas vyksta gan klampiai ir faktinė situacija ta, kad Juodojoje jūroje viešpatauja rusai. Drįstu teigti, kad po to, kas įvyko, Rusija daugiau neviešpataus Baltijos jūroje. Gal iš karto to nepamatysime, bet, pažiūrėjus į žemėlapį, nelabai pavyksta viešpatauti. [Rusija] turi Baltijos laivyną, jie, aišku, nepasiduos, bet čia žodis „apsuptyje“ jau visiškai tinka. <...> Turi atsirasti oro gynybos elementas ir kalbama ne tik apie lėktuvus ir jų misiją, bet ir apie priešraketinės gynybos ginklus, nes iki šiol buvo klaidingas supratimas, kad [dabartinė NATO oro policijos misija] gina oro erdvę“, – kalbėjo diplomatas.