Artimieji, visuomenė ir šalies vadovai atsisveikina su signataru Aloyzu Sakalu: ypatingas žmogus, politikos autoritetas

Trečiadienį artimieji, bičiuliai ir visuomenė ir ilgamečiai politikos bendražygiai atsisveikina su Nepriklausomybės Akto signataru, vienu iš Sąjūdžio Seimo narių Aloyzu Sakalu.

Su signataru atvykęs atsisveikinti prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad A. Sakalas buvo principingas, kritiškas, bet nepiktas žmogus.

„Tai buvo žmogus, kuris tikrai nuoširdžiai norėjo Lietuvai gero, kuris ir pats gerbė nuomonių įvairovę, ir principingai atstovavo toms nuomonėms, turėdamas tikrai nepataikaujančią ir, sakyčiau, kitokią, kartais visiškai kitokią [nuomonę], bet kaip tik tuo Lietuva ir yra stipri (...)“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, A. Sakalas buvo žmogus, nuoširdžiai tikėjęs socialdemokratine idėja, didelis autoritetas ir tarp kitą nuomonę turėjusių žmonių.

„Lietuva neteko mąstytojo, Lietuva neteko politikos autoriteto“, – tvirtino prezidentas.

Atsisveikinti atvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad netekome ryškaus politiko, vieno iš valstybės kūrėjų, talentingo mokslininko.

„[Netekome] labai principingo politiko, kuris nebijojo sakyti nuomonę tiesiai, nebijojo būti principingas, bet kartu labai mokėjo savo nuomonę išsakyti korektiškai (...) Didelis pavyzdys, didelis autoritetas, kurio labai trūks“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Juršėnas: netekome ypatingo žmogaus

A. Sakalo bendražygis, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas akcentavo, kad netekome ypatingo žmogaus: „Ypatingas dėl to, kad turėjo aiškią liniją, kovojo už nepriklausomą Lietuvą, už demokratinę Lietuvą. Trečias dalykas – už socialiai teisingą Lietuvą“.

„Mes netekome ypatingo žmogaus. Ypatingo tuo, kad jis turėjo tvirtą charakterį. Žinoma, jį užgrūdino baisūs laikai ir baisūs išgyvenimai, kai jis buvo toli toli dėl draugo įskundimo, bet jis tvirtai laikėsi ir naujais laikais. Jei turėjo savo poziciją, jis ją dėstė“, – prisiminė Č. Juršėnas.

Pasak jo, A. Sakalas mokėjo ir sukritikuoti, tačiau pastabas išsakydavo pagrįstai.

„Mes darbiai, kryptingai dirbome. Ir jo indėlis į Lietuvos valstybės atkūrimą, į Lietuvos valstybės demokratinį sutvarkymą, į socialinio teisingumo užtikrinimą yra neabejotinas. Mes praradome būtent dėl to ypatingą žmogų“, – pažymėjo Č. Juršėnas.

Jo teigimu, A. Sakalas nuo pat pradžių buvo nuoseklus ir nuoširdus socialdemokratas: „Ar dviese kalbėdavomės, ar kokiame nors kolektyve, jis buvo vienodas. Jis nemėgo už kampo apšnekinėti, jei jam reikėdavo ką nors pasakyti, jis galėdavo pasakyti Seimo posėdyje, galėjo pasakyti partijos posėdyje, galėjo pasakyti siaurame susitikime, kuriame buvo keli žmonės“.

Portalas LRT.lt primena, kad, eidamas 92-uosius metus, pirmadienį mirė Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Sakalas.

A. Sakalas pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose. Atsisveikinimas trečiadienį vyks nuo 15 iki 20 val., ketvirtadienį – nuo 9 valandos. Urna išnešama 11:15 val.

Šv. Mišios 12 val. vyks Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. A. Sakalas bus palaidotas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.

Kalintas už antisovietinę veiklą

A. Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime, darbininkų šeimoje. 1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.

1949–1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.

A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio grupės nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.

Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.