Ar nutils fejerverkai virš Vilniaus? Kol tarybos nariai svaidosi žaibais, teisininkas konkretus – sprendimas yra, bet savivaldybė trypčioja

Vilniaus valdžiai, norėjusiai uždrausti fejerverkus sostinėje, panašu, gali tekti su tokia mintimi atsisveikinti. Meras tikina siekiantis, kad sprendimas dėl to būtų priimtas, bet daliai miesto tarybos šventiniai fejerverkų šou patinka, tad atsisakyti jie siūlo tik tokių, kurie šaudomi „atsitiktinai“.

Savaitgalį sostinėje girdėsis fejerverkų sprogimai, tačiau dar gerokai prieš planuojamą festivalį „Vilniaus fejeriją“ kilo triukšmas dėl to, ar apskritai Vilniuje yra vietos pirotechnikos gaminiams. Miesto valdžia sako, kad nėra, bet tvirtina negalinti jų uždrausti, nes esą dėl to nesutaria sostinės taryba. Tiesa, taryba kol kas dėl to net nebalsavo.

Tuo metu teisininkas pabrėžia – jei savivaldybė norėtų, galėtų priimti tvarkų pakeitimus ir taip apribotų, kur, kada ir kokiomis sąlygomis fejerverkai gali būti sprogdinami.

A. Zuokas: tam reikia keisti įstatymus

Tuo metu sostinės tarybos narys Artūras Zuokas teigė, kad fejerverkų draudimo Vilniuje klausimas niekada taip ir nepasiekė tarybos posėdžių salės. Diskusijų apie tai, anot A. Zuoko, nebuvo ir su atskiromis tarybos frakcijomis, tad jam neaišku, kodėl kalbama apie nerastą sutarimą, kai jo ieškoti net nebuvo bandoma.

„Kai buvo pareikšta, kad taryba nepritaria ar balsavo prieš, tai yra tikrai netiesa. Tokio klausimo tarybai nebuvo pateikta. Klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet kažkodėl tas klausimas buvo išimtas iš jos.

Šiaip patikrinti, ar yra taryboje pritarimas, ar jo nėra, galima tik vienu būdu – leisti, kad teiktų balsuoti. Mūsų frakcija, nors ir opozicinė, bet mes esame trečia pagal dydį frakcija taryboje, ir su mumis diskusijos nėra buvę“, – tvirtino A. Zuokas.

Be to, jis kalbėjo, kad jei būtų norima uždrausti fejerverkus sostinėje, tai reikėtų spręsti ne tarybos nutarimų, o įstatymų leidybos lygmeniu.

„Tie, kurie turi teisę teikti įstatymų pataisas, turėtų imtis iniciatyvos. Šiuo atveju tai būtų Ekonomikos ir inovacijų arba Aplinkos ministerija. Teikti pataisas galėtų ir Seimo nariai“, – sakė politikas.

Visgi jei tarybai ir tektų balsuoti dėl visiško fejerverkų Vilniuje uždraudimo, pats A. Zuokas, panašu, tokio siūlymo nepalaikytų. Tarybos narys sakė pritariantis, kad mieste neturėtų būti „atsitiktinių“ fejerverkų, kuriuos gyventojai sprogdina savarankiškai gatvėse ar namų kiemuose. Visgi kuomet fejerverkų šou rengia profesionalai, anot A. Zuoko, miestui yra naudinga.

„Visiškai uždrausti fejerverkus, nemanyčiau, kad būtų tikslinga. Yra profesionalūs fejerverkai, tam tikra prasme tai taip pat yra kūryba arba meno rūšis. Fejerija yra labai geras to pavyzdys. Jie daug metų visą Lietuvą ir Vilnių garsina pasaulyje, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Miestas galėtų turėti keletą tokių išskirtinių švenčių“, – sakė tarybos narys.

Be to, A. Zuokas teigė, kad yra alternatyvių fejerverkų, kurie yra tylesni ir mažiau kenkia aplinkai.

Projektą atsiėmė, nes nepakako balsų

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius portalo LRT.lt paklaustas, kodėl taryboje nepavyksta rasti sutarimo dėl fejerverkų sostinėje uždraudimo teigė, kad to reikėtų klausti tarybos narių, kuriems patinka fejerverkai, ir kurie sprendimo nepalaiko.

„Gal jiems artimesni atrodo „Vilniaus fejerijos“ organizatorių motyvai, kuriuos jie pateikė elektroniniu paštu kiekvienam tarybos nariui, o tų, kurie nepalaiko fejerverkų, balsas buvo tylesnis? Kartą sprendimo projektas tarybai jau buvo pateiktas Laisvės partijos frakcijos, bet pamačius, kad balsų sprendimui priimti neužteks, jis buvo atsiimtas“, – komentavo sostinės vadovas.

Apie tai, ko imasi, kad sprendimas dėl fejerverkų draudimo būtų priimtas, R. Šimašius sakė galėsiantis detaliau pasakyti, kai sprendimas bus priimtas.

„Dirbu, kad taip ir būtų. Tikiuosi, kad aiškus visuomenės balsas, kuris kitų partijų politikams yra svarbus, bus tai, kas padės sprendimą priimti kad ir metais vėliau, nei siekėme. Tai juolab aktualu karo fone, kai Vilniuje besiglaudžiantys ukrainiečių vaikai krūpčioja nuo karą primenančių garsų“, – tvirtino R. Šimašius.

Galėtų keisti tvarkas

Įstatymai, kaip portalui sakė „AAA law“ advokatas Edvardas Steckis, numato, kada, kur ir kokiomis sąlygomis galima naudoti pirotechnikos gaminius. Pavyzdžiui, sprogdinti fejerverkų negalima jei tai kenktų viešąjai rimčiai arba nuo 22 val., išskyrus šventines dienas ir masinius renginius.

Atsižvelgiant į tai advokatas sutiko su savivaldybės teigimu, kad pagal galiojančius teisės aktus savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti leidimo „Vilniaus fejerijai“. Visgi, anot E. Steckio, yra veiksmų, kurių savivaldybė galėjo imtis.

„[Įstatyme] yra nuoroda, kad [fejerverkus leisti galima] savivaldybės tarybos nustatytu laiku. Tai jei savivaldybės taryba priimtų sprendimą, kad pirotechnikos gaminių naudojimas masiniuose renginiuose trikdys visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, tikėtina, kad toks ribojimas būtų visiškai teisėtas. Savivaldybė turi teisę ir tam tikras galias <...> drausti.

Klausimas tik, ar pirotechnikos priemonių naudojimą visiškai privačioje, izoliuotoje teritorijoje galėtų savivaldybė reguliuoti, tai yra, ne viešoje vietoje, kuri papuola miesto teritorijoje“, – komentavo E. Steckis.

Jis kalbėjo, kad savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti leidimo „Vilniaus fejerijai“, tačiau toks pagrindas būtų buvęs, jei savivaldybė būtų iš anksto numačiusi tvarką, kuria remiantis leidimai tokiems renginiams yra išduodami.

„Kad, tarkime, renginiai turėtų vykti kažkokiu būdu, kad jiems numatomos kažkokios sąlygos, kurias galima būtų patikrinti iš anksto. Kai jau yra kreipimasis dėl leidimo išdavimo, o <...> savivaldybė bandytų pritempti kažkokius ribojimus, tai būtų neteisėta.

Reikia ne nuo to pradėti. Pirmiausia reikia nusistatyti reikalavimus ar apribojimus ir tik po to jau žiūrėti, vertinti, ar leidimai turi būti išduoti, ar neturi“, – portalui LRT.lt komentavo advokatas E. Steckis.

Organizatoriai problemos neįžvelgia

Portalas LRT.lt primena, kad triukšmas dėl festivalio „Vilniaus fejerija“ kilo pastarosiomis savaitėmis. Vilniaus valdžia vos prieš metus pažadėjo atsisakyti fejerverkų švenčių, tačiau leidimą šiam festivaliui išdavė. Kaip anksčiau portalui LRT.lt teigė savivaldybė, neišduoti leidimo jie negalėjo – tam nebuvo teisinio pagrindo.

„Šiuo metu neturime teisinių įrankių neišduoti leidimo šiam renginiui, tačiau savivaldybė, kaip ir įsipareigota Tarybos priimtoje rezoliucijoje, jo neremia“, – sakoma LRT.lt gautame anksčiau komentare.

Socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti nerimas, kad šaudomi fejerverkai kels stresą Lietuvoje prieglobstį nuo karo radusiems ukrainičiams. Taip pat teigta, kad bus kenkiama aplinkai.

Festivalio „Vilniaus fejerija“ direktorius, verslininkas Gytis Lagunavičius portalui LRT.lt anksčiau teigė, kadnei gyvūnams, nei karo pabėgėliams renginys netrukdys. Pasak jo, organizatoriai prieš renginį bendravo su ukrainiečių bendruomene.

„Atsakymai buvo – apie ką jūs čia, mes gyvename saugioje šalyje, apie fejerverkų festivalio vietą ir laiką skelbia didelė reklama, šalia esantys vietiniai gyventojai mums apie fejerverkų festivalį jau pasakojo“, – G. Lagunavičiaus teigimu, festivalis nekelia dilemų dėl solidarumo su karo pabėgėliais.

Kreipėsi į prokuratūrą

Portalas LRT.lt taip pat primena, kad tarybos narys Žilvinas Šilgalis ir Demokratų sąjungos Vilniaus skyriaus narys Lukas Tamulynas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir stabdyti leidimą rengti fejerverkų festivalį „Vilniaus fejerija“, kol nebus atliktos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai analizės.

„Šaunu, kad Vilnius turi daug tiek tradicinių, tiek naujų komercinių, pramoginių renginių, tačiau stebina tiek nenuoseklus Vilniaus savivaldybės požiūris, tiek galimos taršos ir poveikio žmonių, gyvūnų sveikatai nevertinimas. Išduoti leidimą „Vilniaus fejerijai“, neįvertinus šių aspektų, buvo klaida“, – teigė savivaldybės tarybos narys Ž. Šilgalis.

Prieš fejerverkų festivalį – protesto akcija

Aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės aktyvistai rugsėjo 24 d., prieš fejerverkų festivalio renginį, prie įėjimo į Vingio parką organizuoja protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą pirotechnikos poveikį ir paskatinti jų naudojimo mažinimą.

Organizatoriai kviečia Lietuvos miestus atsisakyti fejerverkų savo šventėse ir ragina gyventojus edukuoti vieniems kitus, kad ir fiziniai asmenys pirotechnikos naudotų kuo mažiau. Jų įsitikinimu, sostinė turėtų demonstruoti teigiamą pavyzdį ir nesudaryti sąlygų vykti tokiems renginiams kaip Vilniaus fejerverkų festivalis.

„Kviečiame gyventojus prisijungti prie mūsų ir pademonstruoti empatiją tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms, kurie kenčia nuo fejerverkų sukeliamos triukšmo taršos. Kadangi fejerverkų festivalis vyks gamtiškai ypač turtingame sostinės parke, neišvengiamai bus paveikti ten gyvenantys laukiniai gyvūnai. Nerimauti teks ir naminių augintinių savininkams. Sprogimo garsai gąsdina Lietuvoje apsistojusius karo pabėgėlius iš Ukrainos, jie gali sukelti išgąstį ir sergantiems asmenims, vaikams bei senjorams“, – tikina organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.