Apšilo kojas, įvertino povandenines politines sroves ir sutvirtėjo užsienio politikoje: dar vienai Nausėdos pergalei – jokių kliūčių?

Prezidentas Gitanas Nausėda šalies vadovu tapo prieš trejus metus. Per tą laiką šalis patyrė ne vieną krizę. Per likusius dvejus kadencijos metus, pasak politologų, gali dar labiau aštrėti konfliktai su valdančiaisiais, įvairių vidaus politikos nesutarimų gali daugėti ir dėl artėjančių naujų prezidento rinkimų. Vis dėlto politologai sutaria – tikėtina, kad ši G. Nausėdos kadencija – ne paskutinė.

Į ketvirtus prezidentavimo metus Gitanas Nausėda žengia Lietuvai bandant susidoroti su krize dėl Kaliningrado tranzito.

Ir tai ne vienintelė problema per pastaruosius trejus metus: pandemija, neteisėtos migracijos krizė, svarbiausia – karas Ukrainoje ir visi su juo susiję iššūkiai, be to, problemos ir viduje: pykosi valdantieji ir opozicija, prezidentas skelbė, kad imasi juos taikyti.

Ar per trejus metus ir tokias krizes G. Nausėda tapo tikru lyderiu – politologai nesutaria.

„Ta politinė ne patirtis vis dar matosi, matavimasis batų vis dar vyksta“, – sako VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.

„Prezidentas yra subrendęs politikas, gebantis savarankiškai laisvai veikti politiniame diapazone“, – sako VDU profesorius Lauras Bielinis.

Viena sritis, kur visi sutinka – G. Nausėda priekaištų neturi – tai užsienio politika. Tvirta ir aiški – taip politologai apibūna prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo. To paties tikisi ir ateinančiais metais.

„Noriu Gitano Nausėdos lyderystę matyti užsienio politikoje, o vidaus politikos klausimus prezidentas turi komentuoti, bet per tris metus buvo to per daug ir peržengtos ribos“, – prabrėžia VU TSPMI docentas.

Situacijos prezidentui įvertinti nepavyko vetavus tris įstatymus – dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus. Seimas visus prezidento veto atmetė per dieną.

Premjerė ir prezidentas buvo įsivėlę į žodžių karą dėl skiepų, skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito vis nesibaigė visos vyriausybės griūtimi.

Prezidentas metiniame pranešime negailėjo kritikos ministrams – daugiausiai kliuvo sveikatos apsaugos, žemės ūkio.

Būtent trintys su valdančiaisiais, pasak M. Jastramskio, likusiais kadencijos metais gali tik aštrėti.

Kiti prezidento rinkimai – 2024-aisiais. Tačiau būsimi kandidatai pasiskelbti ir kampanija prasidėti turėtų jau kitąmet.

Nors kol kas G. Nausėda to nepaskelbė, bet pats laikomas realiausiu kandidatu ir kituose prezidento rinkimuose, kad turėtų palaikymą rodo ir gyventojų apklausos.

Taigi pasak politologų gali būti, kad ateityje – ne dveji, o septyneri G. Nausėdos prezidentavimo metai.

Iš parlamentarų lūpų – ir pagyros, ir kritika: progresą mato užsienyje, bet pasigenda ryžto Lietuvos reikaluose

„Pirmiausia prezidento dabar jau atsiskleidusi lyderystė užsienio politikoje, kas, matyt, yra natūralu, nes jis atstovauja Lietuvai ir EVT, ir ypač dabar Ukrainos karo kontekste prezidento vaidmuo tapo labai svarbus, jis buvo matomas. Aš gal labiau rasčiau daugiau tokių teigiamų dalykų, kuriuos valdantieji kritikuotų. Jo išsakomos mintys, kam pritartų, kam nepritartų“, – pastebi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Aurelijus Veryga.

„Aš matau prezidento progresą. Antras dalykas – paieškas politiniame spektre. Prezidentas, sakyčiau, neblogai atrodo trečiaisiais metais“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Per tuos tris metus išryškėjo prezidento lyderystė. Lietuvos balsas yra aiškus, girdimas. Bet vidaus politikoje, dar galime mes daug darbų nuveikti. Prezidento vaidmuo galėtų būti kur kas svarbesnis“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

„Jeigu kalbant apie paskutinius metus, tai ypatingai, matyt, reikėtų įvertinti prezidento pastangas raginti Vyriausybę ir jo iniciatyvas kalbant apie infliacijos didžiulius mastus. Kalbant apie socialinę ekonominę politiką, aš pasigedau galbūt ryžtingesnio vertinimo atskirų ministrų. Jeigu prezidentas labai atsakingai pradžioje derino kandidatūras, tai vertinimo ministrų kabinetui aš tikrai pasigendu“, – G. Nausėdos darbą įvertino Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Aš, aišku, džiaugiuosi, kad prezidentas yra pakankamai tvirtas deklaracijose dėl Lietuvos pozicijos Ukrainos karo atžvilgiu, bet ir čia atrodo, kad be Lenkijos prezidento turime prezidentą, kuris savo nuomonę formuoja pagal labai aiškios daugumos principą. Visgi, na, prezidentas yra prezidentas tų, kurių yra daugiau ir kurie yra stipresni“, – teigė Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

„Ypač prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą lėmė tai, kad ir prezidentui teko tam tikras vaidmuo, ypač tarptautinėje politikoje. Pragyvenome tris metus, pragyvensime dar du metus“, – kalbėjo TS-LKD narys Andrius Kubilius.