Anušauskui siūlant privalomąją karinę tarnybą trumpinti, jaunimo organizacijos ragina atsisakyti ir šauktinių „loterijos“

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas siūlo trumpinti privalomą karo tarnybą iki pusmečio, o šauktinių skaičių didinti. Kariuomenės vado teigimu, reikia plėsti aktyvų rezervą ir ieškoti būdų, kaip padėti šauktiniams atlikti tarnybą, jeigu jiems to padaryti neleidžia sveikata. Politikai turės keisti įstatymus, o kariuomenei teks plėsti infrastruktūrą. Ministrą kritikuoja opozicija, nes siūlymai nebuvo pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

Keli krašto apsaugos ministro mygtuko paspaudimai ir kariuomenė jau netrukus lauks naujokų – privalomąją karo tarnybą šįmet turės atlikti apie 3800 jaunuolių, nors sąrašuose – per 32 tūkst. pavardžių.

Tačiau ministras Seimui ketina pateikti pasiūlymą – trumpinti tarnybą iki pusmečio, o šauktinių skaičius šoktelėtų iki 5 tūkst. Pusė 6 mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar 3 mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai. A. Anušauskas sako, tai jau beveik prilygtų visuotiniam šaukimui.

„Pašaukti realiai mes galėtumėme, jeigu turėtume pilnas galimybes, infrastruktūrines galimybes, iki 6 tūkst., matyt. O pašaukiamų jaunuolių skaičius – mes žinome tas demografines ir sveikatos situacijas – būtų daugiau negu 6 tūkst“, – aiškina jis.

Kariuomenė jau ne pirmus metus atkreipia dėmesį į prastą šauktinių sveikatą, dėl kurios atkrenta kone pusė galimų naujų karių. Dar dalis studijuoja, todėl tai apsunkina galimybes pildyti aktyvų rezervą.

„Mes irgi girdime iš tų pačių jaunuolių, kad reikėtų šaukti galbūt greičiau, iškart mokyklą baigė <...>. Tas ankstesnis pašaukimas atlikti tarnybą motyvuotų kita prasme – mažiau darytų įtakos jaunuolio ateities planams“, – sako Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Seimo opozicijos atstovai sako, kad siūlymai dar nebuvo pristatyti kolegoms Seime, esą apie juos nediskutuota NSKG.

„Būtent šis ministras, kiek mes suprantame, yra visiškai nevaldomas ir nesuprantame, kas jį konsultuoja būtent tada, kai reikia pradėti daryti tokius pranešimus“, – piktinasi Seimo NSGK vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.

Pastabų dėl galimos šauktinių reformos turi ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Jos vadovo teigimu, tikslingiau būtų pereiti prie privalomosios karo tarnybos sudarant galimybių jaunimui rasti sau nišą, jeigu įprastos tarnybos atlikti gali neleisti sveikata ar religiniai įsitikinimai. Galiausiai – atsisakyti vadinamosios šauktinių loterijos.

„Kas yra svarbu jaunam žmogui, kad jis žinotų, kokia bus jo ateitis – ar jis bus pašauktas, arba jis nebus pašauktas. Čia pagrindinis argumentas, kurį mums labai svarbu žinoti ir kodėl mes jį ir siūlome – kad jaunas žmogus tiesiog žinotų savo ateitį“, – aiškina LiJOT prezidentas Domantas Katelė.

Pasak A. Anušausko, atsižvelgus į dabartinę situaciją, visuotinis šaukimas leistų pritraukti tik maždaug tūkstančiu šauktinių daugiau negu pagal ketvirtadienį paviešintus planus. Kariuomenės vadas sako, kariuomenei norint sutalpinti daugiau karių, reikia plėsti infrastruktūrą.

„Mums reikia parengti savo instruktorius, parengti savo personalą, kad tai atlikti. Taip nebus, kad nuo vasaros mes viską padarome. Tai užtruks trupučiuką laiko. Ir antras dalykas – infrastruktūra. Turim turėti kareivines ir taip toliau, kad padidintume šauktinių skaičių. Bet iki 5 tūkst., jau pagal tą naują sistemą, tikrai būtų galima jau ir pačiu artimiausiu laikotarpiu padaryti“, – dėsto kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Jis sako, jog kariuomenė ieško būdų, kaip sudaryti lanksčias sąlygas užpildyti trūkstamas kariuomenės grandis. Norima, kad tam tikrų specialybių, pavyzdžiui medicinos, informacinių technologijų, inžinerijos specialistai įgytų kariuomenei reikiamų žinių ir gebėjimų. Tarp siūlymų – 3 mėnesių tarnyba. Norima ir maždaug 13 tūkst. karių pildyti aktyvų rezervą – konfliktui esant galėsiančiam dalyvauti rotacijoje.