Anušauskas: Rusijos oligarchų turto ieško ir Lietuva

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad šeštasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas leistų užkirsti kelią netiesioginiam Rusijos finansavimui per energetinius išteklius. Jis viliasi, kad Europos šalys, Rusijai užpuolus Ukrainą, taip pat pakeitė ir savo požiūrį į Rusijos oligarchus.

„Šeštasis sankcijų paketas išspręs tikrai nemažai dalykų, dėl kurių mes gal ir turėjome tam tikro nepasitenkinimo, nes netiesiogiai Rusija tebebuvo finansuojama per energetinius resursus, tačiau priėmus šeštą paketą, per tam tikrą laiką to neliks“, – ketvirtadienį žurnalistams po susitikimo su Liuksemburgo krašto apsaugos ministru Francois Bauschu sakė A. Anušauskas.

LRT.lt primena, kad antradienį Europos Komisija oficialiai pranešė siūlanti Rusijai taikyti šeštąjį sankcijų paketą, kuriame iki metų pabaigos numatytas visiškas rusiškos naftos importo draudimas.

A. Anušauskas, paklaustas apie galimas sankcijas Rusijos oligarchams, tvirtino, kad šiuo klausimu veikiausiai sprendimai priimami labiau individualiai, tai yra kiekviena ES valstybė pati nusprendžia, kaip vertinti Rusijos oligarchų verslus ir turtus kitose šalyse.

„Nežinau, ar oligarchams Liuksemburgas buvo patraukli valstybė, pavyzdžiui, įsigyti ten nekilnojamąjį turtą. Bet manau, kad kiekviena šalis gali padaryti ir daro, ieškodama to oligarchų turto. Tą daro Didžioji Britanija, tą daro Prancūzija, Italija. Ir Lietuvoje mes tą darome.

Norisi visko greičiau, bet kiekviena šalis turi savo įstatymus, savo nuostatas. Pavyzdžiui, kai kurios šalys Rusijos oligarchams laisvai suteikdavo ne tik vizas, bet ir pasus gyventi tose šalyse nuolat. Manau, kad bent jau tas nuostatas dalis valstybių, tame tarpe – ir Latvija, mūsų kaimynė, peržiūrėjo“, – svarstė krašto apsaugos ministras.

Anušauskas: karinės pratybos Baltarusijoje tiesioginės grėsmės Lietuvai nekelia

Neskelbtos karinės pratybos Baltarusijoje tiesioginės grėsmės Lietuvai nekelia, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Tiesioginės grėsmės Lietuvai jos nekelia“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė ministras.

Jo teigimu, iki tam tikro dydžio pratybos gali būti neskelbiamos, tačiau jeigu jose dalyvauja daugiau karių, jos turi būti deklaruojamos, kviečiami užsienio šalių stebėtojai.

„Turiu pasakyti, kad pratybų apimties mes nežinome, nes tai nėra kaip nors deklaruota. Tačiau pačios pratybos tiesioginės grėsmės nekelia (...) Ji keliama tuomet, kai pajėgos dislokuojamos pasienyje, jos papildomos amunicija, logistiniais daliniais, kuro bazės steigiamos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Tai yra didžiuli veiksmų seka, iš kurios galima suprasti, kad ruošiamasi karinei agresijai“, – pridūrė jis.

Maskvos sąjungininkė Baltarusija, turinti bendrą sieną su Ukraina, iš anksto neskelbtas pratybas pradėjo trečiadienį.

Minsko teigimu, šių plataus masto pratybų tikslas yra įvertinti kariuomenės pasirengimą ir pajėgumus greitai reaguoti į galimas krizes.