Prieš 2 metus
197
Ukrainos puolimas prasidėjo kone dešimčia krypčių, tačiau svarbiausios buvo Ukrainos pietūs, Kyjivas ir Donbasas. Kąsnis pasirodė per didelis, todėl maždaug kovo 10-ąją liko tik dvi kryptys – Kyjivas ir Donbasas. Tačiau teko atsisakyti ir Kyjivo, Rusija atsitraukė nuo Ukrainos sostinės, palikdama po savęs tai, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino genocidu.
Dabar save išvaduotojais vadinantys Rusijos kariai permetami į Donbaso regioną, čia, kaip manoma, mėgins įsitvirtinti Luhanske ir Donecke ir sukurti sausumos koridorių, sujungsiantį su Krymu. Kiekvieną dieną fiksuojami perdislokuojami kariniai vienetai ir technika, karo analitikai laukia didelių mūšių šitame regione ir prognozuoja, kad artimiausios dvi savaitės bus labai svarbios, gal net lemiamos kare. Apie artimiausius įmanomus Rusijos planus ir Ukrainos galimybes atsilaikyti LRT „Forume“ kalbėjo karo ekspertai, politikai.
Vladimiras Putinas prilygsta fiureriui, o Rusija – Trečiajam reichui. Žiauri Rusijos karinė agresija tolygi nacistiniam, fašistiniam režimui. Taip padėtį apibūdino laidos pašnekovai. Anot jų, dabar Rusijos taikiniai – Donbasas ir jūrų uostai.
Rusijos siekiai – sausumos koridorius į Krymą ir galimybė kontroliuoti prieigas prie Juodosios jūros.
Anušauskas: Kyjivą planavo paimti per 12 val. 15 min.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Rusijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių, o dabar mėgina juos kompensuoti menkai karui pasirengusiais rezervininkais. A. Anušauskas pabrėžė, kad dar ne visi Rusijos pajėgumai perkelti į Donbasą.
„Didelė dalis yra Kursko, Belgorodo srityse. Tai yra šiauriau Charkivo. Rusai mėgina išsilaižyti žaizdas, pasipildyti rezervininkais, pataisyti karinę techniką, pasiruošti juos permesti į Ukrainą.
Tačiau prisiminkime, 130 bataliono taktinių grupių žengė į Ukrainą, didžiulės, šviežios pajėgos turėjo naujausių tankų, paramos, raketų – tuos faktorius, kurie suteikia pranašumą puolantiesiems. Dabar labai smarkiai nukraujavusios jų pajėgos, jos užpildomos rezervininkais. Per labai trumpą laiką jie negebės įvaldyti [įgūdžių] taip, kaip jų ilgiau mokyti kolegos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tikrai manau, kad vadas plėšys marškinius ant krūtinės, stengsis tas generolas pulkininkas, kurį pravardžiuoja Alepo architektu, daryti viską turbūt panašiai kaip Sirijoje. Ko nors kito jis tikrai nemoka.
A. Anušauskas
Tačiau, pabrėžė ministras, nors pajėgumai bus jau mažesni, jie bus labiau koncentruoti tiek pietuose, tiek rytuose.
„Ar jiems pavyks, labai didelis klausimas. Ekspertų vertinimu, daugelis dalykų, kurie Rusijai dėl didžiulės persvaros turėjo pavykti, nepavyko. Kyjivas jiems nepavyko. Man teko matyti jų planus Ukrainoje, tai juose buvo įrašyta, kad Kyjive jie turėjo būti ne, kaip visi sako, per tris dienas, o per 12 valandų 15 minučių. Čia iš Baltarusijos pusės. Paradas buvo numatytas turbūt trečią dieną.
Mariupolis – išvis gynybos stebuklas. Pagal visas teorijas, jau prieš mėnesį, neturint galimybių priešintis, turėjo žlugti jo gynyba. Bet taip neatsitiko – tebesipriešina iki šiol.
Manau, kad ukrainiečiai vėl parodys rusams tai, ko jie nesitiki“, – aiškino A. Anušauskas.
Įžanga į rimtą karą Donbase prasidėjo
Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas, iki šiol esantis Ukrainoje, sako, kad patys ukrainiečiai nemano, kad Donbase, kuriame, kaip prognozuojama, užvirs didelės kovos, jau vyksta „patys pagrindiniai dalykai“.
„Faktas, kad maždaug pusė pietinės ar kiek mažiau Donecko srities dalies, vadinamoji Donecko Paazovės teritorija, kaip ir Zaporižios Paazovės teritorija, yra paimta ir per čia Putinas nori tiesti tą koridorių.
Lygiai taip pat faktas, kad nemaža dalis Luhansko srities teritorijos Rusijos yra paimta. Tačiau tai teritorija, kur nelabai daug didesnių miestų. Dabar mūšiai laukia Luhansko srityje“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Pasak jo, ukrainiečiai nemano, kad jau prasidėjo „patys pagrindiniai dalykai“.
„Bet įžanga į šiuos dalykus, į rimtą karą Donbase, yra. Tai yra faktas. Tai akcentuoja Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus“, – sakė politologas.
Siekis – sausumos koridorius į Krymą
Anot atsargos majoro Dariaus Antanaičio, sunku apibrėžti, kokie Rusijos planai. Tačiau akivaizdu, kad rusams reikalingas sausumos koridorius į Krymą. Pasak D. Antanaičio, Rusija gali ir toliau orientuotis į Charkivą, Dniprą, Zaporižią.
Jis atkreipė dėmesį, kad zonoje, kuri karo žemėlapyje žymima raudonai, rusai yra užėmę kelius, miestus, o aplinkinė teritorija yra ne rusų.
„Atrodo baisiai, bet, pasižiūrėjus logiškai, karai bus ten, kur eina pagrindinės magistralės, nes rusams reikalingas kelias į Krymą. Kas valdo Krymą, tas valdo Juodąją jūrą. Tai yra strateginis taškas“, – apibūdino D. Antanaitis.
Pasak jo, Mariupolis rusams svarbus kaip rimtas uostas, kol nebuvo sugriautas, tai buvo industrinis centras. Rusams svarbu paimti Mariupolį, nes taip jie gali užtikrinti kelią į Krymą, sakė atsargos majoras.
Pasak D. Antanaičio, rusai anksčiau ar vėliau eis ir į Padniestrę.
„Jiems anksčiau ar vėliau reikės daryti spaudimą Moldovai. Tačiau čia jie labai išblaško savo dėmesį. Yra aibė krypčių, logistika kreiva šleiva, tiksliau – jos nėra“, – apibrėžė D. Antanaitis.
A. Medalinskas pabrėžė, kad Rusijai svarbi ir Odesa, mat tai jūrų uostas, vienintelis likęs jūros kelias, kuriuo į Europą eksportuojami, tarkime, grūdai.
Šlekys apie Rusiją: kiek tos patrankų mėsos turėsi?
Vilniaus universiteto TSPMI docentas Deividas Šlekys mano, kad Rusija žais napoleoniškos karybos žaidimą.
„Iš vieno taško gali pulti trimis kryptimis, dabar spėk, šiuo atveju – ukrainiečiai, kuri kryptis bus pagrindinė, kur labiau laikyti savo pajėgas, rezervą, artileriją. Kadangi Rusija puola, ji turi iniciatyvą, tai gali bent jau pirmomis valandomis ar dienomis diktuoti sąlygas, o tada bus svarbus Ukrainos pajėgų gebėjimas kontratakuoti ir perimti iniciatyvą. Bet tikrai nemanau, kad tai bus lengvas Rusijos pasivaikščiojimas. Ir net sėkmės atveju bus nukraujuota technikos, ginkluotės prasme, personalo prasme“, – kalbėjo D. Šlekys.
Jei tikėsime, kad duotas galutinis terminas iki gegužės 9 dienos, tai tas tempas bus beprotiškas, tikrai visi išsikvėps.
D. Šlekys
Jis pabrėžė, kad Rusijos kariuomenėje apstu karių, kurie seniai kariavę, praradę įgūdžius.
„Tokia patrankų mėsa. Bet kiek tos patrankų mėsos turėsi? O jei tikėsime, kad duotas galutinis terminas iki gegužės 9 dienos, tai tas tempas bus beprotiškas, tikrai visi išsikvėps. Tad dėl Kyjivo – apšaudymas raketomis įmanomas, bet kad būtų puolimas sistemingas – klausimas“, – kalbėjo D. Šlekys.
Pasak jo, tiek Rusija, tiek Ukraina, tiek Vakarai supranta, kol neįvyks įvykiai Donbase, tol bus neaišku, kuri pusė yra laiminti ne moraliai, ne politiškai, o labiau materialiąja prasme.
Tutkus Putiną lygino su Hitleriu
Buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, paklaustas apie Rusijos karo prieš Ukrainą vado pakeitimą, sakė, kad ši istorija jam primena Antrąjį pasaulinį karą.
LRT.lt primena, kad Rusija pakeitė dalinių Ukrainoje vadovybę. Dabar Ukrainoje esančioms Rusijos pajėgoms vadovauja armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis karo Sirijoje patirties.
Matomai nebus gailima nei rusų karių, nei Ukrainos gyventojų.
V. Tutkus
„Lygindamas Rusiją su Trečiuoju reichu ir Putiną su Hitleriu, atkreipiau dėmesį, kad yra daug paralelių. Jeigu mes atkreipsime dėmesį į Antrojo pasaulinio karo 1943–1944 metus, tai Trečiasis reichas lygino fronto liniją, siaurino ir t. t., ir visa Vokietija žinojo, kad jie „laimi“. O kiti žinojo, kad yra truputį kitaip. Ir dar – Hitleris pasižymėjo tuo, kad nušlavė savo karinį generalitetą“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.
Jo žiniomis, tai ne vienintelis keitimas – pakeista nemažai ir Rusijos karo prieš Ukrainą generolų. V. Tutkus čia įžvelgia desperaciją.
„Man tai rodo pripažinimą sau, kad pralaimėjau. Ne tai, kad pralaimėjau, bet nepatenkinto fiurerio veiksmus“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis mano, kad naujasis Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadas plėšysis marškinius ant krūtinės, kad parodytų V. Putinui savo gebėjimus.
„Matomai nebus gailima nei rusų karių, nei Ukrainos gyventojų“, – spėja V. Tutkus.
Anušauskas: naujas vadas plėšys marškinius, kad įtiktų Putinui
A. Anušauskas mano, kad 60 tūkst. rezervininkų, kuriuos Rusija nori pasitelkti, vos padengs patirtus milžiniškus savo dalinių nuostolius.
„Jų pasirengimo lygis yra visai kitas. Tikrai manau, kad vadas plėšys marškinius ant krūtinės, stengsis tas generolas pulkininkas, kurį pravardžiuoja Alepo architektu, daryti viską turbūt panašiai kaip Sirijoje. Ko nors kito jis tikrai nemoka. Į tą atkreipė dėmesį visi ekspertai, kurie vertino ir Rusijos lakūnų veiksmus.
Turiu galvoje, prie Kyjivo ir visur, kur jie turėjo galimybes pademonstruoti savo persvarą, jie dvikovose pralaimėdavo. Jie mokėjo apšaudyti tą patį Alepą, bombarduoti, bet šiomis sąlygomis priešininkas visai kitas. Čia ne Alepo sukilėliai, čia ginkluotosios pajėgos, parama eina iš viso pasaulio. Ji nemažėja, ji didėja“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
D. Antanaitis dvejojo ir Rusijos galimybe pasitelkti baltarusių kariuomenę. Pasak jo, tai rusams sukeltų logistikos problemų, o ir Baltarusijos kariuomenė nepasirengusi kariauti, jos kariai nėra tam pasirengę.
„Kaip mėsą galbūt ir galėtų panaudoti“, – pridūrė D. Antanaitis.
Kubilius: Vakarai turi skubiai atlikti kelis darbus
Europarlamentaras Andrius Kubilius sakė, kad tikslas šiame kare yra vienas – Rusijos pralaimėjimas.
„Reikia labai aiškaus supratimo, kad tai yra ir mūsų karas. Antras dalykas – reikia aiškaus supratimo arba sutarimo kartu su Ukraina, koks šio karo tikslas. Mano supratimu, tikslas turi būti labai aiškus ir vienas. Tai visiškas Rusijos kariuomenės pralaimėjimas pradiniame etape. Antras – Rusijos ekonomikai suduodamas pats stipriausias sankcijų smūgis“, – kalbėjo europarlamentaras.
Jis pabrėžė, kad Vakarai turi atlikti kelis svarbius darbus.
„Noriu dar kartą pakartoti, tai Rusijos naujasis fašistinis režimas, su kuriuo taip ir reikia elgtis, kaip buvo elgiamasi Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet kyla klausimas, ko tam reikia?
Be abejo, ginklų tiekimas. Sunkioji ginkluotė. Kiek galima greičiau. Suprantama, Vakarai vėluoja“, – kalbėjo A. Kubilius.
Antra, anot europarlamentaro, Vakarai jau šiandien turi pritaikyti maksimalias sankcijas Rusijai. A. Kubilius turėjo galvoje embargą naftai.
„Vis dar yra pasipriešinimų, abejonių, kaip rinkėjai reaguos“, – sakė europarlamentaras.
Pasak A. Kubiliaus, įvedus griežčiausias sankcijas, Rusijos ekonomika per šiuos metus patirtų 30–40 proc. BVP kritimą. Tuo tarpu Europos Sąjungai galimi nuostoliai siektų 2–3 proc.
„Toks mūsų karo darbų pasidalijimas“, – sakė A. Kubilius.
Antanaitis: nemistifikuokime rusų
D. Antanaitis įvardijo, ko šiandien labiausiai reikia ukrainiečiams.
„Rusai naudojo labai brutalią taktiką, bombardavimą, apšaudymą, žudymą, prievartavimą, vėl žudymą.
Kai kalbama, kad neįmanoma rusų išstumti, galiu pasakyti – viskas įmanoma. Žmonės į Mėnulį nuskrido kelis kartus ir grįžo. Nemistifikuokime rusų. Sunaikintas didelis skaičius Rusijos kariuomenės, ji kraujuoja. Jei išlaikysime arba ukrainiečiai išlaikys momentą, jie gali tai padaryti“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Pasak atsargos majoro, tam reikia sraigtasparnių, atakos lėktuvų, priešraketinės gynybos.
„Ukrainiečiams reikia visko ir daug. Ir geriausia vakarietiška technologija, nes ji turi pirmenybę prieš rusišką technologiją“, – sakė D. Antanaitis.
Šlekys: manau, Austrijos kancleris derino vizitą ir su Zelenskiu
Laidoje „LRT forumas“ aptarti ir kai kurių Vakarų lyderių susitikimai su V. Putinu.
Vilniaus universiteto TSPMI docentas D. Šlekys tikras, kad šiomis dienomis aptarinėjamas Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio vizitas į Maskvą buvo ne vien paties kanclerio iniciatyva.
„Kodėl Austrijos kancleris važiavo, galėčiau daug spėlioti, bet pagalvojau, kad jis yra vokietkalbis. Jis galėjo kalbėti aiškiai, šviesiai, tiesiai kalba, kurią Putinas labai gerai moka. Kitas vokietkalbis yra Vokietijos kancleris. Jei jis važiuotų, čia jau būtų audra, tokia, kad maža nepasirodytų.
Manau, Austrijos kancleris nevažiavo savo nuožiūra, jis važiavo suderinęs su Europos Sąjunga, su Zelenskiu“, – kalbėjo D. Šlekys.
English (US) ·