Anušauskas įvertino Estijos premjerės pareiškimą: geriausia apie planus išvis nekalbėti

„Siūlau nesiaudrinti dėl kiekvieno politinio pranešimo“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Estijos premjerės Kajos Kallas žodžius, kad dabartiniai NATO gynybos planai neužkirstų kelio Estijos ištrynimui iš žemėlapio, o sostinė Talinas būtų sulygintas su žeme.

Portalas LRT.lt primena, kad kalbėdama su „Financial Times“, K. Kallas teigė, jog dabartiniai Aljanso planai numato Baltijos šalių užkariavimą, o tada jos būtų atkariautos po 180 dienų.

Priminusi, kad invazija Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei 100 dienų, K. Kallas pabrėžė: „Jei palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, tai reikštų visišką mūsų valstybių ir kultūrų sunaikinimą.“

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė, kad apie NATO gynybos planus nėra komentuojama, nes tai slapti dokumentai.

„Tačiau vieną dalyką galiu pasakyti. Atsivželgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje, gynybos planai yra keičiami. Jų keitimas, greičiausiai, pasibaigs kitų metų vasarą. Tai yra procesas, kuris nėra paprastas, nes gynybiniai planai yra susiję su konkrečiais pajėgumais, keičiama visa sistema.

Jei anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus. Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis. Tai esmė būsimo pakeitimo“, – komentavo A. Anušauskas.

Jis sakė manantis, kad Estijos premjerė žino dalį gynybos plano, nes politikai įprastai visų detalių nežino. Tiesa, ministras sakė sutinkantis, kad NATO pajėgumai regione realiuoju laiku turėtų būti didesni. Apie tai, pasak A. Anušausko, ir yra kalba.

„Kadangi ji pasakė, kad turi būti divizijos, taip, be abejonės, apie tai ir kalbama, apie kalbame, iš savo pusės, su Vokietija ir pajėgumų, kurie gintų Lietuvą, bet jau ne brigados, o divizijos lygmens, priskyrimą šiems planams, jiems vykdyti. Kiekvienas planas yra ne tik popieriaus lapas, bet yra numatyti konkretūs pajėgumai“, – teigė ministras.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.

Iki brigados būtų didinamas 2017 metais Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų batalionas.

Tuo tarpu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, jog siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus.

Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.

K. Kallas apie NATO gynybos planus prakalbo likus savaitei iki Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. Anot A. Anušausko, kiekvienas politikas pasirenka savo būdą komunikuoti, bet šalys sąjungininkės plačiau žiūri į bendrą paveikslą.

„Žiūri į visą Europos kontekstą, bet supranta mūsų padėtį. Aš sakyčiau, kad tas supratimas per metus pasikeitė ir pasikeitė mūsų naudai“, – teigė ministras.

A. Anušauskas pabrėžė, kad NATO gynybos planuose „apie leidimą jokį nėra kalbos“.

„Geriausia, aišku, apie planus išvis nekalbėti, nes politikai ne tiek detaliai juos žino, kiek kariškiai, o kariškiai priversti apie juos nekalbėti. Mes negalime apie juos kalbėti.

Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti. Tačiau kariniai planai visada sudaroma atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje priešininkas pasistūmėtų ir tektų užleisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau. Mes paliekame jiems teritoriją? Ne. Numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką“, – tvirtino ministras.

G. Landsbergis: atspindi Baltijos šalių nuotaikas

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad K. Kallas pasisakymas atspindi Baltijos šalių nuotaikas: „Diskusijos vyksta nuo pat karo Ukrainoje pradžios. Uždaruose posėdžiuose esame lygiai taip tiek aš, tiek premjerė, tiek, neabejoju, kad ir prezidentas, išsakę panašius dalykus siekiant pokyčio.

Ta strategija, kuri dabar yra taikoma yra signalo pasiuntimo strategija. Atakos atveju siunčiamas signalas ir Aljasnas eina šalių teritorijų ginti. Matant, kad atsitiko Ukrainoje, ką reiškia ateiti vėliau padėti toms teritorijoms ar jų atkovoti, kai tos teritorijos yra sunaikintos, mes suprantame, kad tokia NATO strategija netinka.“

Jis priminė, jog JAV prezidentas Varšuvoje sakė, kad turi būti ginamas kiekvienas NATO narių teritorijų centimetras. Tokios strategijos, anot G. Landsbergio, ir yra tikimąsi.

„Kad būtų ginama nuo pirmos minutės, nuo pirmo colio, ne kokio nors įspėjimo signalo, bet gynyba“, – sakė ministras.