Anušauskas: Berlynas taip pat turi atlikti namų darbus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje

Šią savaitę Berlyne lankęsis prezidentas Gitanas Nausėda sakė su kancleriu Olafu Scholzu sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Pasak jo, jei Lietuva atliks namų darbus gerinant infrastruktūrą, ji bus „apdovanota“ didesniu Vokietijos kariniu buvimu. Visgi Berlynas taip pat turi savo namų dabus, LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

– Naktį į penktadienį Rusija vėl brutaliai atakavo gyvenamuosius Ukrainos miestų rajonus ir raketomis žudė civilius. Ar, Jūsų manymu, tai gali būti susiję su Ukrainos skelbiamu netrukus prasidėsiančiu puolimu?

– Aš sakyčiau, kadangi tokia politika yra nuolatinė, tai yra gyventojų terorizavimas, civilių gyventojų žudymas. Bet Rusija yra pakeitusi taktiką. Akivaizdu, kad ji masinių raketų atakų, tokio masto kaip anksčiau, į visos Ukrainos sritis nebegali organizuoti ir galbūt ir nebenori organizuoti, nes ukrainiečiai jau turi oro gynybos sistemą, kuri didelę dalį jų sparnuotųjų raketų eliminuoja.

Kaip žinia, ir „Patriotas“ pradėjo budėti, todėl pafrontėje esantys miestai, kurie nutolę keliasdešimt kilometrų, kaip Charkivas, Dnipras, yra labai patogūs taikiniai, kai ukrainiečių oro gynyba dar nespėja sureaguoti, o raketos gali padaryti nemenkos žalos civiliams gyventojams.

– Bet Umanė, kurioje buvo daugiausiai žuvusiųjų per šį puolimą civilių žmonių, yra toliau nuo sienos.

– Yra toliau, bet priešlėktuvinės gynybos pajėgumai, akivaizdu, yra arčiau fronto. Ar tai tiesiogiai susiję su ruošiamomis Ukrainos puolimo ar kontrpuolimo akcijomis, aišku, niekas nepasakys. Bet kad ukrainiečius nori nuolat trikdyti tokiomis atakomis, tai yra akivaizdu. Šitoj vietoj bent jau Rusija laikosi tokios nuoseklios terorizavimo politikos.

– Ukrainos užsienio reikalų ministras vėl atnaujino skelbimą prašymų, kad Ukraina gautų vakarietiškus naikintuvus. Kaip Jums atrodo – ar tie prašymai kada nors bus išgirsti ir jie gaus naikintuvų?

– Aš manau, kad bus išgirsti, kaip ir visi kiti prašymai. Ir tankų buvo prašymai. Balandžio mėnesį kaip tik buvo prašoma savaeigių pabūklų, artilerijos pajėgumų, papildomos amunicijos, šarvuotos technikos. Ir tie prašymai buvo išgirsti ir palaipsniui buvo įgyvendinami. Pirmoji vakarietiška šarvuota technika (Ukrainoje) pasirodė pernai vasarą. Tad šie prašymai – laiko klausimas.

Su aviacija šiek tiek sudėtingiau, nes tai yra technologijos, tai yra pasirengimas, tai yra apmokymai ir visa kita. Tankams, kaip matėm, ukrainiečiams užteko trijų mėnesių pasirengimo ir jie turi tankus, jie ruošia juos ir į savo dalinius integruoja. Su aviacija šiek tiek sudėtingiau, nes čia minimalus pasirengimo laikotarpis yra pusė metų, o optimalus – metai.

Bet tas prašymas jau išsakytas visuose formatuose. Sakyčiau, ypatingai šį mėnesį. Skaičius nurodomas ir visa kita, bet kaip tai bus realizuota, priklauso pirmiausia nuo F-16 lėktuvų tėvynės – Jungtinių Amerikos Valstijų.

– Kiek Vilniaus NATO viršūnių susitikimas gali čia lemti – atsižvelgti į Ukrainos prašymą dėl naikintuvų?

– Kai kalbama apie karinę techniką, žinoma, kad lemiamas žodis yra toms valstybėms, kurios gamina tą karinę techniką. <...> Prezidento V. Zelenskio buvimas Vilniuje, aš manau, pridės šiam klausimui svorio, nes vis tik pasaulyje šis prezidentas dabar užima pakankamai svarbias pozicijas pagal įtaką viešajai nuomonei. Viešoji nuomonė tikrai spaudžia Vyriausybes priimti radikalesnius sprendimus dėl paramos Ukrainai.

– Vokietijos brigados klausimas. Šią savaitę prezidentas kalbėjosi su Vokietijos kancleriu. Prieš vizitą jis sakė, kad siekis yra suvienodinti požiūrį į brigadą, o po vizito sakė, kad pateikė kažkokią jam pačiam patikusią formulę, į ką Vokietija po susitikimo pakartojo poziciją, kad galioja pernai birželį pasirašytas komunikatas. Ar Lietuvai yra aiškiau, kada Vokietijos brigada ir kiek jos būtų Lietuvoje prireikus ginti Lietuvą?

– Nuo to laiko, kai buvo pasirašytas komunikatas, praėjo ne tiek daug laiko – 10 mėnesių. Kas per tą laiką atsirado Lietuvoje be priešakinio elemento, vadovaujamo elemento? Atsirado mokymų planas, tai man yra gerokai aiškiau, ką Vokietija gali dabar duoti ir ką duoda, kokiais mastais. Man aiškiau, kurioje vietoje mes dabar esam kalbėdami apie išankstinį, pavyzdžiui, amunicijos dislokavimą, kalbėdami apie perspektyvas, kad jiems reikia treniruotis čia, Lietuvoje, reikia treniruočių bazės, tam dalinai išnaudojant Rūdninkų poligoną,

Aš matau, kurioje vietoje mes dabar patys atsidūrę su šiais darbais, kokiu tempu jie vyksta, kada mes juos padarysim. Aš galiu pasakyti, kad didelė dalis tų darbų bus atlikta 2024 m.

Vokietija iš savo pusės, be abejonės, irgi turi namų darbų. Jiems reikia išties atkurti daug pajėgumų, kurių savo laiku buvo atsisakyta, t.y. ir šarvuotos technikos įsigyti, ir savo gynybos pramonę išjudinti. Yra daug darbų, kurie prisidėtų prie brigados pajėgumų didinimo Lietuvoje.

– Bet po prezidento pokalbio su Vokietijos kancleriu tai nebuvo akcentuota. Priešingai, buvo pasakyta, kad Lietuva darys savo namų darbus ir už tai mainais, cituoju Prezidentūros pranešimus, gaus daugiau karinio Vokietijos pajėgumo Lietuvoje. Ar Vokietija tikrai žino, kokių jos namų darbų tikisi Lietuva?

– Vokietija žino savo namų darbus, žino, kad tie pinigai, kurie daugiau kaip prieš metus buvo deklaruoti – 100 milijardų eurų – kokiems tikslams juos reikėtų panaudoti. Tik, mūsų žiniomis, dar jie tikrai ne visi yra panaudoti ir netgi tų resursų, kurie yra skiriami, trūksta.

Aš priminsiu, kad šiuo metu atsirado jau regioniniai gynybos planai. Ir, akivaizdu, žvelgiant į tuos planus, resursų reikės. Tas lūkestis, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus prašoma šalių nubrėžti tą apatinę finansavimo ribą, kaip 2 proc., yra nepaprastai svarbus, nes tai susiję su regioninių planų įgyvendinimu. Nebus resursų – nebus tiek pajėgumų tiems geriems planams įgyvendinti.