Antrąjį šių metų pusmetį pagrindinė miesto piniginė bus pilnesnė

Bendra 2022-ųjų Kauno miesto savivaldybės apimtis, po patikslinimo, jau viršijo 500 milijonų ir siekia 514 mln. eurų. Tai – kur kas didesnė suma už vasario 22-ąją miesto tarybos patvirtintą šiemetinį biudžetą – 481,7 mln. eurų.

Kas atliepia kauniečių poreikius

Palyginimui galima priminti, jog, pavyzdžiui, prieš 10 metų Kauno savivaldybės metiniame biudžeto pajamų ir asignavimų plane buvo įrašytas kur kas kuklesnis skaičius, ir savivaldybė galėjo disponuoti nacionaline valiuta – 682 mln. litų. Ši suma vos 2 milijonais litų viršijo buvusį krizinį 2010-ųjų biudžetą. Prieš 10 metų savivaldybė net 56 proc. visų biudžeto pajamų skyrė švietimui. Šįmet tam numatyta biudžeto dalis siekia 45,4 proc. (tačiau juk ir biudžetas dabar – gerokai didesnis nei prieš dešimtmetį buvęs).

Vasarį kauniečių buvo paprašyta pasigilinti į viešai paskelbtą miesto biudžeto plano projektą ir pateikti siūlymus. Patikinus, jog „stabilus ir subalansuotas biudžeto augimas atliepia kasdienius gyventojų poreikius, leidžia tęsti ir pradėti naujus projektus bei didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus“.

Tačiau savivaldybė sulaukė vos 14 pasiūlymų dėl galimų biudžeto korekcijų. Ta proga Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas teigė, jog miesto biudžetas yra orientuotas į kauniečius ir strateginius Kauno planus. „Iš gyventojų bei miesto bendruomenių gauti pasiūlymai padeda tobulėti ir patvirtina, kad judame teisingomis kryptimis“, – sakė direktorius (jau buvęs), nes STT pristabdė jo paties judėjimą galimai neteisinga kryptimi.

Daugiau nei prieš 10 metų papildyti miesto pagrindinę piniginę savivaldybė ketino pardavusi jai priklausantį turtą, ir 2012-aisiais jau ne pirmą kartą ketino padėti „ant prekystalio“ savąją nuosavybę – 51 proc. „Stoties turgaus“ akcijų. Deja, nei tuometiniam Kauno merui Andriui Kupčinskui, nei dar anksčiau savivaldybei vadovavusiam merui Arvydui Garbaravičiui to padaryti nepavyko. Kadangi sprendimą patvirtinti reikėjo dviem trečdaliais visų turgaus akcininkų balsais.

Nugriauta dalis Stoties turgaus / R. Tenio nuotr.

„Tos pačios akcijų proporcijos išliko ir dabar, – savivaldybė tebeturi 51 UAB „Stoties turgus“ akcijų. Tačiau savivaldybei pavyko atgauti tą teritoriją, tad galima galvoti apie jos sutvarkymą ir perspektyvą. Žemė, kurioje yra turgus, – valstybinė. Savivaldybės iniciatyva jau baigiamas teritorijos urbanistinis projektas. Kol kas turguje rinkliavą renka savivaldybės įmonė „Parkavimas Kaune“, ateityje gal ieškosime turgaus operatoriaus. Bet dabar norime sutvarkyti tą vietą, kad turgus miesto centre būtų šiuolaikiškas ir nedarytų Kaunui gėdos.

Apsilankykite Vilniuje netoli geležinkelio esančioje turgavietėje, matysit, kiek toje halėje daug ir pirkėjų, ir pardavėjų. Kokia ten vyksta prekyba ir šviežiomis daržovėmis, ir maisto, ir pramoninėmis prekėmis. Norime, kad toks populiarus būtų ir „Stoties turgus“ Kaune“, – šį antradienį kalbėdamas su žurnaliste, pabrėžė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Nepaisant to, kad į šį vienintelį visame Kaune savivaldybės turgų, jį tvarkant bei atnaujinant, investuojami iš visų kauniečių sudėtos miesto piniginės imamos pinigų sumos, deja, ta savivaldybės komercija pelno neduoda. Netgi pastatyti turguje nauji ir dailūs išgirtieji kioskai ne visi sulaukė juos nuomojančių prekiautojų, – ir liepai atėjus, dalis jų stovi tušti. O dar numatyta miestiečių lėšomis statyti turgaus paviljoną (halę), viešai paskelbus, kad tai pritrauks daugiau turistų į Kauną.

Atnaujintas stoties turgus / R. Tenio nuotr.

Beje, portalas „Kas vyksta Kaune“ siūlo atkreipti dėmesį į miesto pakraštį. Juk ten Kaunas jau seniai turi turgų, kuriame dažną dieną pirkinių dairosi daugybė užsienio turistų (prie jų dar galima priskaičiuoti ir atvykėlius iš kitų Lietuvos vietovių). Tai – automobilių turgus…

Finansinis dėmesys stambiems projektams

Birželio gale vykusiame miesto tarybos posėdyje Kauno savivaldybės meras V. Matijošaitis pristatė 2021-aisiais nuveiktus darbus, kurių tikrai buvo nemažai bei gerų (tą turėjo pripažinti ir opozicinės frakcijos). Meras netgi pabrėžė, kad naujas vandens sporto centras, pastatytas Nemuno saloje, kainavo 27 milijonus eurų.

„Ir nė vieno euro cento miestas negavo nei iš ES, nei iš Vyriausybės, nei iš močiučių. Visa tai pastatyta iš miesto biudžeto“, – džiaugėsi V. Matijošaitis, minėdamas tęsiamus kitus didžiuosius Kauno projektus, kurių stabdyti neketinama, nors statybos drastiškai jau pabrangusios ir toliau brangsta. Tačiau istorinei Maironio gimnazijai, anot vieno iš savivaldybės skyriaus vadovo, gali tekti ir toliau gyventi be sporto salės, kadangi abejojama, ar tikslinga šįmet, kaip planuota, parengti jos projektą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovų teigimu, du trečdalius 2022-ųjų biudžeto sudaro savivaldybės indėlis, trečdalį – įplaukos iš valstybės bei Europos Sąjungos fondų ir vos 2 proc. (9,3 mln. eurų) skolintų lėšų.

„Metams įsibėgėjant, biudžetas gali didėti ir būti tikslinimas dėl papildomai gautų lėšų iš valstybės ar ES paramos“, – teigta savivaldybės pranešime vasarį. O tai reiškia, kad ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statyba, ir kiti svarbus objektai sulauks papildomų lėšų.

Taigi, bent pirmasis 2022 metų pusmetis biudžeto pajamoms augti (o ypač, kai kainos, atlyginimai auga, tai ir mokesčių daugiau surenkama) buvo palankus, todėl biudžeto pajamų planas buvo pakeistas, ir didesniam Kauno biudžetui pritarė miesto politikai. Iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos gautomis lėšomis finansuojamiems projektams pajamų planą nuspręsta padidinti 772,3 tūkst. eurų. Taip pat 2,57 mln. eurų padidintos dotacijos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams.

Kauno sporto halės rekonstrukcija / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Papildomi miesto biudžeto milijonai nukreipiami pagal tikslinę paskirtį

Daugiau nei žadėta metų pradžioje biudžeto lėšų bus skiriama gatvių remontui ir plėtrai, vežėjų patirtiems keleivių vežimo nuostoliams padengti. Taip pat – kauniečių ir nuo karo iš Ukrainos pasitraukusių bei Lietuvoje prieglobstį radusių gyventojų socialinėms reikmėms, švietimui, savivaldybės bendruomeninei veiklai stiprinti bei kitiems reikšmingiems dalykams.

Suplanuota skirti daugiau pinigų svarbiems tęstiniams projektams: 538,7 tūkst. eurų – „Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas“, 173 tūkst. eurų – „Kauno bendruomeniniai šeimos namai“, 19,8 tūkst. eurų – „Vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kauno mieste“ bei kitiems.

Pusantro milijono eurų teks S. Dariaus ir S. Girėno sporto stadiono rekonstravimo papildomiems darbams ir įrangai įsigyti (švieslentei, vėliavų kabinimo sistemai, turniketams, atsarginių žaidėjų kėdėms, priešgaisrinės apsaugos sistemai ir kitam sportiniam inventoriui), siekiant, kad stadionas atitiktų UEFA IV kategorijos reikalavimus.

Dar 2,78 mln. eurų – vežėjų nuostoliams dėl keleivių vežimo kompensuoti (dėl išaugusių degalų kainų), 600 tūkst. eurų – išlaidoms, susijusioms su pagalbos ukrainiečiams pasitraukusiems iš Ukrainos, dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, padengti (vienkartinėms socialinėms išmokoms, humanitarinei pagalbai, Pabėgėlių registracijos centro ir Kulautuvoje, adresu Akacijų al. 2 komunalinėms ir kitoms paslaugoms apmokėti, taip pat Sveikatos biuro darbuotojų darbo užmokesčiui dėl padidėjusio darbo krūvio dirbant su ukrainiečiais Pabėgėlių registracijos centre).

Pusė milijono eurų skirta socialinei pašalpai Kauno miesto nepasiturintiems gyventojams, dėl nuo birželio 1 d. padidėjusių socialinių išmokų dydžių (valstybės remiamos pajamos didėja nuo 129 eurų iki 147 eurų, bazinė socialinė išmoka – nuo 42 eurų iki 46 eurų); 40 tūkst. eurų – pagalbai pinigais vaiko laikiniesiems ir nuolatiniams globėjams (rūpintojams), šeimynoms, dėl nuo birželio 1 d., padidėjusių socialinių išmokų dydžių, 125 tūkst. eurų – Lampėdžių paplūdimio teritorijos sutvarkymo darbams pagal parengtą techninį projektą.

Pabėgelių centras Kaune / R. Tenio nuotr.

Bet tuo pačiu, įvertinus, jog atlaisvinus veiklos ribojimus dėl COVID-19 pandemijos, dabar švietimo bei kultūros įstaigos organizuoja daugiau mokamų renginių, taip pat gali dažniau nuomoti sporto sales, kabinetus, stadionus (nes nuomos poreikis išaugo), šios įstaigos pačios turės iki šių metų pabaigos daugiau uždirbti pajamų. Tad savivaldybė galės disponuoti dar didesnėmis nei ankstesniais metais, miesto biudžeto lėšomis.

„2022 metų biudžeto pajamos ir asignavimai didinami 10 244,5 tūkst. eurų“, – pabrėžta Aiškinamajame rašte, kurį pasirašė savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė

Krizės atveju ne paskolos gelbsti

Paprastai po metų viduryje įvykusio biudžeto patikslinimo, kurį patvirtina kauniečių išrinktieji, iki metų pabaigos didesnių lėšų perskirstymų savivaldybės tarybai retai prireikia iš naujo svarstyti. Bet visaip gali nutikti. Todėl portalas „Kas vyksta Kaune“ atkreipė dėmesį į viešas Lietuvos ekonomistų prognozes, įspėjančias apie artėjančius „liesos karvės metus“, ir paklausė vicemerą A. Palionį, ar Kauno miesto savivaldybė numato savo tolesnius žingsnius taupiau naudodama biudžeto lėšas? Ar kažką atsideda netolimai ateičiai? O gal ketina, finansuodama projektus ar kasdienius darbus, kauniečių reikmėms imti daugiau paskolų?

„Paskolos nėra panacėja, jos tikrai negelbsti biudžeto. Juolab, kai paskolų limitai griežtai ribojami Biudžeto sandaros įstatymo. Mes laikomės įstatymų, atsižvelgiame į Finansų ministerijos nutarimus bei prognozes. Nemanau, kad krizė ištiks miesto biudžetą. Kitą vertus, augančios gyventojų pajamos, didėjantis mokesčius surinkimas bent kol kas jokių krizės požymių nerodo.

Gal jų pamatysime netolimoje ateityje? Kaip ten bebūtų, savivaldybė visada stengiasi išlaikyti ir išlaidų, ir pajamų balansą. O kaupti lėšas savivaldybės sąskaitoje taip pat neapsimoka, nes bankas gali nenaudojamus pinigus apmokestinti“, – paaiškino Kauno miesto mero pavaduotojas A. Palionis.