Andrikienės karjeros vingis į Europą – naujas galvos skausmas konservatoriams: ką sodins į vieną karščiausių kėdžių Seime?

Panašu, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, po užtrukusių derybų Laimą Liuciją Andrikienę išsiuntę į Europos Audito Rūmus, susikūrė kitą dilemą – ką sodinti į Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko kėdę. Konservatorių atstovai neslepia, kad kandidatų į šią poziciją gali tekti ieškoti už URK ribų, o politologas Bernaras Ivanovas sako, kad diskusijos dėl šio posto gali įskelti konfliktų partijos viduje.

Šią savaitę Seimas pritarė parlamento URK pirmininkės, konservatorės L. L. Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus. Politikė į šią poziciją siūloma gegužę pasibaigus buvusio šalies atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai.

Lietuvos kandidatą į Europos Audito Rūmus Vyriausybei teikia ministras pirmininkas. Ministrų kabinetui pritarus kandidatūrai, kreipiamasi į prezidentą su prašymu pritarti teikimui, o, gavus šalies vadovo pritarimą, prašoma parlamento pritarimo. Galutinį sprendimą dėl Audito Rūmų narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu (EP), priima Europos Sąjungos Taryba.

Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos, teikia rekomendacijas Europos Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

Derybos nebuvo lengvos

Nors, kaip jau minėta, Europos Audito Rūmų nario R. Šadžiaus kadencija baigėsi šių metų gegužę, naujo kandidato į minėtą instituciją paieškos užsitęsė, mat premjerei Ingridai Šimonytei ir prezidentui Gitanui Nausėdai kurį laiką nepavyko susitarti dėl kandidato į minėtą instituciją.

Šių metų kovą premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė ELTAI teigė, kad prezidentūrai ir Vyriausybei sunkiai sekasi derinti kandidatūras į Europos Audito Rūmus.

„Tai ne vienintelis kartas, kai kandidatūras derinti sekasi sunkiai, tačiau tikimės, kad galiausiai pavyks tai padaryti. Premjerė mano, kad siūlyti Lietuvos kandidatūrą į Europos Audito Rūmus yra jos prerogatyva“, – tuomet teigė R. Jakilaitienė.

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į tokią poziciją, tvirtino, kad atsakomybę už tai, jog delsiama paskirti kandidatą į Europos Audito Rūmus, turėtų prisiimti Vyriausybė.

„Sunku suprasti, kodėl delsiama ir kalbama apie menamus derinimo sunkumus“, – kovo mėnesį ELTAI teigė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Kad diskusijos dėl kandidato į Europos Audito Rūmus užtruko, buvo užsiminęs ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Matyt, taip ilgai truko diskusijos tarp valstybinių institucijų“, – žurnalistams lakoniškai atsakinėjo politikas.

Apie tai, kad L. L. Andrikienė siūloma į Europos Audito Rūmus, viešai ir oficialiai pranešta liepos 7 d.

Neoficialiai kalbama, kad tarp galimų kandidatų į Europos Audito Rūmus buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Tiesa, nei apie šias, nei apie kitas kandidatūras nei premjerė I. Šimonytė, nei prezidentūra nekomentuoja.

Andrikienė – šaršalo nekelianti asmenybė, gerai pažįstama EP

LRT.lt kalbintas Seimo vicepirmininkas, TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pabrėžė, kad partija kandidato į Europos Audito Rūmus paieškose nedalyvavo. Anot jo, tai buvo premjerės I. Šimonytės prerogatyva. Be to, pasak konservatoriaus, ieškota ne asmens, kurį deleguotų partija, o to, kuris turėtų tam tikras kompetencijas, kuris galėtų susilaukti paramos EP.

„Mes partijoje per daug nesvarstėme tų dalykų, pasitikime premjere ir man atrodo, ji galiausiai surado gerą variantą. Manau, kad L. L. Andrikienė neturėtų turėti problemų, kai jos kandidatūrą vertins Europos Parlamentas, nes ten likę nemažai jos kolegų ir iš tų laikų, kai ji pati buvo Europos Parlamento nare“, – pažymėjo J. Razma.

Panašiai kalbėjo ir kitas LRT.lt kalbintas konservatorius, parlamentaras Mindaugas Lingė. Politikas pažymėjo prisimenantis, kad dar tuomet, kai dirbo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju, dėl tokių asmenų, kaip kandidatai į Europos Audito Rūmus ar kandidatai į ministrus, paieškų kartais kildavo svarstymų, kiek į šiuos procesus turėtų kištis partijos ar jų dariniai. Vis dėlto, anot jo, ne kartą prieita prie išvados, kad tai yra premjero pasirinkimas, o jį vertina prezidentas.

„Viskas atsiremia į konstitucinę viršenybę, tai yra premjero teisę ką nori teikti ir prezidento teisę skirti ar neskirti, kartais ir labai nedetalizuojant motyvų. Norėčiau šią situaciją matyti analogiškai. Teikiantis asmuo prisiima politinę atsakomybę, jeigu kurioje nors politinėje bendruomenėje kiltų kokių nors klausimų dėl kandidatūros. [...]

Kartais susidaro negatyvesnis precedentas, kai kiti politiniai organai pradeda pretenduoti į pirmumą spręsti, kas turėtų užimti vieną ar kitą poziciją. Šitie dalykai gali prieštarauti Konstitucijai“, – aiškino M. Lingė.

Jis neatmetė, kad, be L. L. Andrikienės, galėjo būti ir ne vienas kitas kandidatas į Europos Audito Rūmus. Tiesa, kaip buvo iš tikrųjų, jis nenorėjo spėlioti.

„Gali prasisukti tikrai ne viena pavardė, kol išryškėja tikrasis kandidatas, kuris yra priimtinas. Ar šiuo atveju buvo taip, kiek buvo tų kandidatūrų, vėlgi tai, matyt, žino tik to proceso tiesioginiai dalyviai“, – tvirtino konservatorius.

Manau, kad L. L. Andrikienė neturėtų turėti problemų, kai jos kandidatūrą vertins Europos Parlamentas, nes ten likę nemažai jos kolegų ir iš tų laikų, kai ji pati buvo Europos Parlamento nare.

J. Razma

Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas B. Ivanovas teigė manantis, kad L. L. Andrikienė kandidate į Europos Audito Rūmus galėjo būti pasirinkta dėl kelių priežasčių, tarp kurių – ne tik pareigoms tinkamas politikės išsilavinimas ir patirtis.

„Ponia L. L. Andrikienė yra Madam Europa Lietuvoje. Prisimename ją nuo tų laikų, kai buvo Europos reikalų ministrė, kai europinis laikas buvo. Vėlesniuose epizoduose ji krovėsi didžiulį europarlamentarės stažą. L. L. Andrikienė vis kabinosi, kabinosi už Europos reikalų ir užsikabino. Jos darbo patirtis yra solidi, darbo kontekstas yra europinis, tai sukuria pagrindą kompromisui. Ji yra tinkama korta, nekelia didelių ginčų.

Kita vertus, kalbame apie Europos Audito Rūmus. Ten norisi matyti specialistą, ten tradiciškai dirba su finansais susiję žmonės, suprask, kontrolieriai visokie. Be to, L. L. Andrikienė yra asmuo, nekeliantis perteklinio šaršalo“, – dėstė politologas.

Majauskui koją pakišti galėjo praeities skandalas?

Kodėl į Europos Audito Rūmus nebuvo pasiūlytas konservatorius M. Majauskas?

Nei I. Šimonytė, nei G. Nausėda to nekomentuoja. Apie tai, ar buvo pasiūlytas, o jei ir buvo, kodėl nebuvo sutarta dėl kandidatūros, nekomentuoja ir pats M. Majauskas.

Konservatorius J. Razma, paklaustas, kas galėjo pakišti koją M. Majauskui tapti kandidatu į Europos Audito Rūmus, plačiai situacijos nekomentavo. Jis tik pažymėjo, kad šiuo atveju L. L. Andrikienės kandidatūra veikiausiai yra patrauklesnė dėl to, kad ši politikė turi daugiau patirties nei M. Majauskas.

„Manau, kad M. Majausko kandidatūra galėjo turėti palaikymą ir Seime, ir toliau, bet galiausiai taip premjerė su prezidentu apsisprendė ir toliau prie to, matyt, nebegrįšime. [...]

L. Andrikienės kandidatūra labiau atitinka tuos įprastus standartus, siūlant kandidatus į tokias pareigas. Tarkime, kad ir anos Vyriausybės į Audito Rūmus deleguotas Rimantas Šadžius. Jis irgi yra atitinkamos politinės brandos, tai tie dėsningumai buvo reikšmingi“, – svarstė jis.

Politologas B. Ivanovas neabejojo, kad M. Majauskas kandidatu į Europos Audito Rūmus galėjo netapti dėl 2018 m. kilusio galimo seksualinio priekabiavimo skandalo.

„Tai yra žiauriai rimtas dalykas. Galime tam pritarti ar nepritarti. Esmė ta, kad žmogus, kuris ne tai kad ten kažką padarė, o vien dėl to, kad galėjo kilti įtarimas dėl to, tai viskas, jo karjera baigta. Postsovietiniam žmogui tai atrodo nesvarbu. [...] Bet tave dėl tokių istorijų gali palaidoti. Tu gali būti bet kas, gali turėti labai svarbią, solidžią praeitį, bet jeigu tu kur nors sukėlei bent menkiausių įtarimų dėl „herrasment`o“ (angl. priekabiavimas), tai viskas, tavo karjerai Europoje ar Amerikoje yra kryžius“, – dėstė pašnekovas.

LRT.lt primena, kad 2018 m. kilo skandalas, kai „Info TV“ paskelbė anoniminį merginos liudijimą apie tai, kad M. Majauskas galimai prie jos seksualiai priekabiavo. Vis dėlto prokurorai tada atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo. Vėliau pats M. Majauskas kreipėsi į prokuratūrą su prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo šmeižimo, tačiau tyrimas, žurnalistams atsisakius atskleisti merginos, apkaltinusios politiką priekaviabimu, tapatybę, buvo sustabdytas.

Tu gali būti bet kas, gali turėti labai svarbią, solidžią praeitį, bet, jeigu tu kur nors sukėlei bent menkiausių įtarimų dėl „herrasment`o“ (angl. priekabiavimas), tai viskas, tavo karjerai Europoje ar Amerikoje yra kryžius.

B. Ivanovas

Naujo pirmininko gali ieškoti ir kituose komitetuose

Jei L. L. Andrikienė bus patvirtinta Europos Audito Rūmų nare, jos vietą parlamente pagal konservatorių sąrašą turėtų užimti partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė. Jei L. L. Andrikienė pradėtų dirbti Liuksemburge, TS-LKD frakcijai kartu tektų spręsti, ką deleguoti į URK pirmininkus.

Seimo kuluaruose kalbama, kad 2022 m. pradžioje iš URK pirmininko pareigų po savo kolegų konservatorių kritikos ir premjerės I. Šimonytės paraginimo pasitraukęs Žygimantas Pavilionis į komiteto vadovo pareigas veržtis nesiruošia. Tąkart kolegų nemalonę jis užsitraukė dėl kritikos Vyriausybei, kad ši nesugebėjo sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Neoficialiai taip pat kalbama, jog į URK pirmininko poziciją nesiveržia ir kiti konservatorių atstovai šiame komitete – Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris.

Parlamento koridoriuose svarstoma, kad konservatoriai į URK vadovo poziciją gali deleguoti kitame komitete dirbantį kolegą. Vienas tokių esą galėtų būti Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis.

TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J. Razma tikino, kad kandidatų į URK pirmininkus konservatorių gretose tikrai bus. Anot jo, itin svarbu, kad kandidatas į minėtas pareigas gerai sutartų su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu.

„Jeigu šiuo atveju bus keli pretendentai, tai bus demokratiškai sprendžiama dėl jų. Man atrodo, svarbu, kad komiteto pirmininkas darniai dirbtų su užsienio reikalų ministru ir turėtų gerą tarpusavio pasitikėjimą, nes čia yra bendras darbas“, – komentavo J. Razma.

Jis neatmetė, kad, jei nepavyktų surasti kandidatų į URK pirmininkus šiame komitete, tai jų galima būtų pasidairyti iš kituose komitetuose.

„Manau, kad iš dabartinių Užsienio reikalų komiteto narių mes turime ką rinktis, bet neuždrausta pareikšti tokį norą ir kitiems Seimo nariams. Nemanau, kad turime apriboti frakcijos narius tuo aspektu, kad jei šiandien jie nėra Užsienio reikalų komiteto nariai, tai negali kandidatuoti. Galbūt aktyviai dirba Europos reikalų komitete, pretenduoti gali bet kuris frakcijos narys, jį nebūtų sunku įrašyti į Užsienio reikalų komitetą, tuo labiau kad L. L. Andrikienės vieta ten atsilaisvina“, – tikino parlamentaras.

Kitas TS-LKD atstovas Seime M. Lingė svarstė, kad parlamentarų perkėlimai iš kitų komitetų į URK, ieškant URK pirmininko, žinant, kad valdančioji koalicija parlamente turi trapią daugumą, gali būti rizikingi. Vis dėlto, anot jo, tai gali būti viena iš išeičių.

„Trapi dauguma ir kituose komitetuose yra subtili, santykinė, nes būna ir lygybių, tad didelių manevrų, matyt, negali daryti. Aišku, galimybių visada yra, bet klausimas, kiek tikslinga tai daryti. Norisi, kad žmonėms tos sritys, komitetai būtų pažįstami, artimi ir kad žmonės ten galėtų save geriausiai realizuoti.

Užsienio politika besidominčių mūsų partijoje, tai yra URK ar kitų komitetų sudėtyje, tikrai buvo ir yra. Pasirinkimas yra didelis“, – aiškino M. Lingė.

„Gali būti natūraliai atsirandanti manevro teisė tam žmogui, kuris galbūt ateina į vieną komitetą, bet gali išsikelti į kitą, nes turi reikalingą patirtį. Rokiruotės yra įprastinis, normalus dalykas ir neatmesčiau, kad ir galėtų taip būti“, – pridūrė TS-LKD atstovas.

Nujaučia, kas prisiimtų atsakomybę, bet įspėja – gali kilti aistrų

Politologas B. Ivanovas, kalbėdamas apie galimus kandidatus į URK pirmininko postą, ragino prisiminti vieną lojaliausių konservatorių ir jau ne kartą šio komiteto vadovo pareigas ėjusį politiką.

„E. Zingeriu galima užkišti viską. Partija pasakė „reikia“ ir E. Zingeris sako „taip“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, vis dėlto panašu, kad URK pirmininko paieškos konservatoriams gali tapti nemenku iššūkiu, pareikalausiančiu rokiruočių ir kituose parlamento komitetuose.

„Manau, rudeniop mūsų laukia rimtos perturbacijos. Gal prasidės platesnio masto komitetų performavimas? Toks yra jausmas, kad ne tik URK, bet ir kituose komitetuose gali būti permainų. [...] Kandidatų yra, bet rudeniop visko gali būti, gal juos pakeis“, – tvirtino politologas.

Be to, pasak B. Ivanovo, neatmestina, kad krikdemiškasis konservatorių flangas gali norėti, kad būtent jų atstovas vadovautų vienam svarbiausių Seimo komitetų. Tai, pasak politologo, gali virsti rimtais konfliktais, jų taikiniu gali tapti ir partijos lyderis G. Landsbergis, kuriam dėl Kaliningrado trazito istorijos opozicija jau grasina interpeliacija.

E. Zingeriu galima užkišti viską. Partija pasakė „reikia“ ir E. Zingeris sako „taip“.

B. Ivanovas

„Konservatorių partija nėra monolitas, ten yra kelios frakcijos. [...] Manau, kad ne visus konfliktus pavyks užglaistyti, procesai gali būti toli pažengę. [...]

Partijos viduje, tikėtina, įtampa gali kauptis, G. Landsbergis gali sulaukti kokio smūgio į nugarą. [...] Po visų skandalų G. Landsbergiui ne viešos opinijos reikia bijoti, o tų, kurie ant jo griežia dantį, o tokių, manau, yra“, – aiškino B. Ivanovas.