Amerikiečių už transatlantinę lyderystę apdovanota Šimonytė: privalome atlaikyti žiemą

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerams už paramą Ukrainai skirtas Vašingtone įsikūrusio įtakingo analitinio centro CEPA (Europos politikos analizės centras / Center for European Policy Analysis) Transatlantinės lyderystės apdovanojimas. Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad artėjanti žiema žmonėms ir valdžiai sukels iššūkių, tačiau privalu išlaikyti vienybę: sunkumai ne tokie nepakeliami, kokius patiria ukrainiečiai. 

Pernai CEPA transatlantinės lyderystės apdovanojimą amerikiečiai skyrė NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, šiemet – trijų Baltijos šalių ir Lenkijos premjerams. Tai atspindi ir Vašingtono galios koridoriuose plintantį įsitikinimą, kad amerikiečiams svarbus politinės gravitacijos ir aljanso dialogo centras Europoje iš Vakarų slenkasi į Rytus: Baltijos šalys ir Lenkija perima lyderystę šiuo metu svarbiausiais paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai klausimais.

Įrašytoje kalboje dėkodama už apdovanojimą, I. Šimonytė sakė, kad „daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų vienaip ar kitaip prisidėjo prie paramos.“ Ji akcentavo, kad skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuva – viena iš daugiausiai Ukrainai aukojančių šalių.

Tačiau tuo pat metu I. Šimonytė pabrėžė, jog Ukraina „privertė agresorių springti, tačiau jis toli gražu nenugalėtas“.

„Mano šaliai, Europai, Jungtinėms Valstijoms ir viso pasaulio ateičiai nėra strategiškesnės ir svarbesnės partnerystės už transatlantinę“, – sakė premjerė. Pasak jos, būtent šis ryšis lems skirtumą tarp taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos ir „grobuoniško chaoso be taisyklių“.

Savo kalboje I. Šimonytė taip pat akcentavo artėjančių mėnesių svarbą: „Privalome išlaikyti vienybę ir atlaikyti žiemą, kuri žmonėms ir valdžiai sukels iššūkių, tačiau toli gražu ne tokių nepakeliamų ir pavojingų gyvybei, kokius patiria ukrainiečiai“.

Buvęs Suomijos premjeras: tai karo pabaigos pradžia, tačiau Putinas nepasiduos

Antradienį CEPA analitinio centro surengtame forume JAV kariuomenės atstovai, Vakarų politikai bei analitikai aptarė ir būtiną tolesnės paramos Ukrainai strategiją ir būsimąją Europos saugumo architektūrą.

Buvęs Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas sakė, kad Putino paskelbta mobilizacija – desperacijos ženklas, paaiškėjus, kad maždaug 150 000 į Ukrainą pasiųstų Rusijos karių neužtenka: „jis privalėjo kažką daryti“.

Pasak buvusio Suomijos premjero, V. Putinas ėmėsi to, ko iki siekė žūtbūt išvengti, todėl mobilizacijos paskelbimas, V. Putinui save įsivarius į kampą, gali būti karo pabaigos pradžia. Tačiau pasak A. Stubbo, svarbu suprasti, kad V. Putinas nepasiduos. Todėl Vakarai Ukrainą turi remti viskuo, ką turi.

Ar jo grasinimai branduoliniu ginklu – blefas? Pasak A. Stubbo, paprasta pokerio taisyklė sako: jei sakai, kad neblefuoji, kaip savo kalboje viešai pareiškė Putinas, vadinasi – tikrai blefuoji. Tačiau buvęs Suomijos premjeras teigia, kad čia pokerio taisyklės – nebūtinai pritaikomos. Amerikiečiai teisūs, į dabartinius V. Putino branduolinius grasinimus žiūrėdami rimčiau, nei prieš pusmetį.

Du scenarijai: tamsus ir tamsesnis

Buvusi Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer mato du tolesnių įvykių scenarijus: tamsų ir tamsesnį.

Tamsesnė V. Putino paskelbtos mobilizacijos interpretacija: Rusijoje laimi kietosios linijos šalininkai, kritikuojantys Putiną, nusiteikę dar agresyviau nei Kremliaus vadovas. Antroji interpretacija tik šiek tiek šviesesnė: Rusijos prezidento eskalacija skirta priversti Ukrainą derėtis Maskvos sąlygomis. Tačiau abi interpretacijos, pasak Vokietijos krikdemų politikės, veda prie tos pačios išvados: Putinas pasiruošęs aukoti tiek gyvybių savo tikslams pasiekti, kiek reikės.

Todėl viena svarbiausių užduočių šiandien: užtikrinti sąjungininkų vienybę artėjant žiemai. Rasti efektyvius politinius sprendimus, švelninančius augančios infliacijos ir energetikos išteklių kainų poveikį Europos gyventojams.

Buvusi viena artimiausių Angelos Merkel sąjungininkių netiesiogiai sukritikavo ir šiandieninę Vokietijos vyriausybę, be išsamių paaiškinimų delsiančią Ukrainai siųsti tankus „Leopard“. Pasak A. Kramp-Karrenbauer, „jei nori kažką padaryti – randi būdų, kaip“.

Ji paminėjo ir naują Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko Christopho Heusgeno idėją: Vokietijai vengiant vienašališkai priimti sprendimą siųsti „Leopard“ tankus į Ukrainą, rankas Berlynui atrišti galėtų Europos šalių konsorciumas, per kurį sąjungininkės tankus Kijevui galėtų siųsti bendrai.

Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vadas, generolas Christopheris G. Cavoli, kreipdamasis į CEPA forumą, pabrėžė, kad NATO šiuo metu rengia precedento neturinčius gynybos planus, atskirai pritaikytus kiekvienam NATO rytinio flango regionui.