Akmenės, kurioje matematikos neišlaikė 60 proc. abiturientų, švietimo atstovas: tokių prastų rezultatų nesame turėję

Akmenės rajono savivaldybės abiturientų matematikos egzamino rezultatai itin prasti – neišlaikė 60 proc. laikiusiųjų. Visos šalies neišlaikymo rodiklis – 35 proc. Akmenė dabar aiškinasi priežastis ir viliasi, kad pernai pradėtos taikyti matematikos žinių gerinimo priemonės geresnių rezultatų atneš kitais metais. 

Gyventojų skaičiumi pustrečio karto mažesnė Rietavo savivaldybė – viena tarp lyderių, joje egzaminą įveikė 80,5 proc. abiturientų. Tačiau, kaip sakė viena šios savivaldybės gimnazijos direktorė, tai kainavo daug pastangų, o nerimas dėl kitų abiturientų kartų niekur nedingo – teks ir toliau arti numatytą vagą.

Rekis: nurodėme mokykloms išanalizuoti situaciją

Akmenės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas Darius Rekis sakė, kad šiuo metu rajone aiškinamasi, kokios priežastys lėmė tai, kad matematikos egzamino neišlaikymo rodiklis rajone kur kas prastesnis nei visoje šalyje.

Akmenės rajone matematiką laikė 87 abiturientai. Iš viso brandos egzaminus laikė 196 abiturientai, įskaičiuojant ir baigusiuosius suaugusiųjų mokyklą.

„Tokio prasto rezultato dar nesame turėję. Pernai padėtis buvo gana nebloga – arti šalies vidurkio. Šie metai parodė tendenciją. Tik Ventos gimnazijoje iš septynių laikiusiųjų neišlaikė vienas. O kitose rajono mokyklose, deja, rezultatai yra labai prasti. (…) Matėme ir tendencijas: nieko nenustebino tai, kad neišlaikė egzamino tie, kas per bandomąjį egzaminą surinko vieną ar du balus. Jų pasirinkimas bandyti laikyti egzaminą iš esmės kainavo tik laiko“, – apibendrino D. Rekis.

Kaip sakė Švietimo skyriaus vadovas, Akmenės gimnazijoje iš 17 abiturientų neišlaikė dvylika, o tai sudaro 71 proc.

Savivaldybė nurodė mokyklų vadovams išanalizuoti situaciją savo ugdymo įstaigose, savivaldybė rezultatus vertins ir lygindama egzamino pasiekimus su metiniais įvertinimais.

D. Rekis pasakojo, kad šiemet savivaldybė buvo nupirkusi papildomų konsultacijų dvyliktokams – Kauno papildomo mokymo įmonės suburti pedagogai mokė rajono abiturientus.

„Matome, kad pusmečio nepakako rezultatams pasiekti, bet manome, kad intervencijos iš išorės yra būtinos“, – kalbėjo Akmenės rajono savivaldybės atstovas.

To imtasi siekiant sušvelninti nuotolinio mokymo spragas.

Mokinių motyvacija smarkiai susvyravo per karantiną

Akmenės gimnazijoje laikyti matematikos egzaminą pasirinko 17 abiturientų, dvylika jo neįveikė. Iš viso egzaminų sesijoje dalyvavo 26 jaunuoliai.

„Mūsų mokykloje devyni mokiniai matematikos mokėsi B lygiu ir jų aukščiausias įvertinimas buvo 5. Vaikai, kurie norėtų pretenduoti į nemokamą vietą universitete, ėjo laikyti matematikos“, – sakė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Radionova.

Anot jos, egzaminas šiems mokiniams tiesiog buvo per sunkus, nes pritaikytas ne B lygiui.

Pernai šioje gimnazijoje visi abiturientai išlaikė egzaminą.

„Svarstymas, ką daryti, vyks visą vasarą. Turime kalbėtis su mokytojais, kurie dabar atostogauja, su savivaldybe. Atsakymą, manau, rasime bandymo būdu. Jau ir šiemet skyrėme papildomai matematikos valandų“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.

Kitus egzaminus abiturientai išlaikė neblogai. Pasak E. Radionovos, ši karta nebuvo stipri.

Ji pabrėžė, kad Akmenės rajonas ankstesniais metais visuomet turėdavo šimtukų iš matematikos, bet mokinių motyvacija mokytis smarkiai susvyravo per nuotolinį mokymą.

„Tai pakeitė mokinių požiūrį į mokslą – kartais ieškoma galimybių nusirašyti, kartais manoma, kad dar spės išmokti. Suprastėjo ir lankomumas. Atrodo, dėjome pastangas, kad rezultatai būtų geresni, buvo konsultacijų, bet nepavyko“, – įvertino E. Radionova.

Rietavas: įdirbis atnešė vaisių

Nors Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija gali pasidžiaugti, kad 76 proc. abiturientų egzaminą išlaikė, atsipalaiduoti negalima: iš 33 jaunuolių neišlaikė aštuoni. Iš viso gimnazija šiemet turi 42 abiturientus.

„Rezultatai geresni nei Lietuvos, mes džiaugiamės, nes įdėjome daug darbo. Mūsų vaikai nėra išskirtiniai, mokykla periferinė. Tad džiaugiamės tuo, ką pasiekėme“, – kalbėjo gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė.

Pernai visi šios mokyklos abiturientai išlaikė matematiką. Mokyklos vadovė neskubėjo tuo girtis, mat, anot jos, egzamino užduotis prieš metus buvo lengvesnė. Tačiau kylančius įvertinimus lėmė ir kita priežastis. Po užpernykščių itin prastų matematikos egzamino rezultatų gimnazija griebėsi griežtų priemonių, A. Lengvenienės manymu, jos ir lėmė tai, kad šiemet pavyko gerokai pagerinti rezultatus.

„Užpernai turėjome apie 40 proc. neišlaikiusiųjų. Padarėme išvadas, griebėmės daug įvairių priemonių, kad rezultatai ateityje būtų daug geresni“, – aiškino mokyklos vadovė.

Ji pasakojo, kad ir mokytojai, ir administracija daug bendravo ir su abiturientais, ir su jų tėvais – aiškinosi tikrąją žinių padėtį, stiprino motyvaciją ir susidėliojo individualius pagalbos mokiniui planus.

„Buvo ir papildomų užsiėmimų, ir papildomų tarpinių atsiskaitymų. Kitą kartą mokiniams pritrūksta motyvacijos, eina į egzaminą galvodami: ai, kaip nors. O „kaip nors“ juk nebūna. Reikia darbo. Reikėjo vaikams paaiškinti, kad be darbo nieko nebūna. Matematika nėra tas egzaminas, į kurį gali tiesiog ateiti ir išlaikyti.

Jei vaikai turi daug spragų, visą dvyliktą klasę kartojamas kursas. Nors ir labai gaila, kad aštuoni abiturientai neišlaikė, bet akivaizdu, kad neišlaikė mažiau, nei galėjo neišlaikyti. Šiemet neturėjome matematikos žvaigždžių, bet gabių vaikų tikrai turėjome“, – nedvejodama, kad šiųmetis laimėjimas yra dar tik pusiaukelė, kalbėjo A. Lengvenienė.

Pasak vadovės, nors darbo teko įdėti daug, akivaizdu, kad tai suveikė.

„Kai tėvams konkrečiai kalbi, jie supranta situaciją ir tai, kur yra jų vaikas. Daugeliu atvejų juk vaikai tėvams sako: viskas čia gerai, išlaikysiu, neišgyvenk. O kai paaiškini, tėvai realiai supranta, kiek jų vaikas turi galimybių išlaikyti įdėdamas tik tiek darbo, kiek jų atžala įdeda, supranta, kad iš esmės galimybių nėra. Juk jei turi ketvertą ar penketą, vadinasi, žinios – minimalios. Kai tėvai tai suvokia, padidėja ir jų motyvacija paraginti, priminti, sudaryti sąlygas mokytis vaikams, pasakyti, kad pirma reikia išlaikyti egzaminus, o jau tada – kiti dalykai“, – apie ką kalba su tėvais, paaiškino direktorė.

A. Lengvenienė sakė, kad mokytojai išsiaiškina spragas, sudėlioja temas ir pagal tai mokiniams skiria papildomų užduočių, rengia konsultacijas, o mėnesio pabaigoje – atsiskaitymas.

Pasak direktorės, dviem matematikos mokytojoms darbo krūvis išaugo smarkiai, teko ieškoti galimybių joms papildomai sumokėti.

„Žinoma, tai nėra dideli pinigai, bet bent šiokia tokia motyvavimo priemonė“, – sakė direktorė.