Prieš 1 metus
85
Lietuva yra vienintelė šalis, per kurią geležinkeliais galima vežti krovinius į Kaliningradą. Situacija būtų kitokia, jei mūsų šalyje nebūtų likusios vadinamosios rusiškos geležinkelio vėžės. Buvusių Vyriausybių atstovai teigia, kad ekonominė nauda iš Kaliningrado tranzito Lietuvai buvo per didelė, jog būtų galima atsisakyti šios vėžės. Tuo metu dabartinė ministrė pirmininkė sako neatmetanti, kad rusiškos vėžės keitimo klausimas gali iškilti.
Vis daugiau Lietuvą su Rusija siejančių saitų yra nutraukiama. Lietuva, galima sakyti, nebėra nuo Rusijos priklausoma energetiškai. Mūsų šalis pirmoji dar balandį visiškai atsisakė rusiškų dujų ir dabar dujomis apsirūpina per nuo 2014 metų veikianti SGD terminalą. Be to, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis patikino, kad Lietuva būtų pasiruošusi atjungimui nuo BRELL sistemos.
Kai kurie saitai nėra taip paprastai nutraukiami – Lietuva su Rusija vis dar susijusi geležinkelio vėže.
Mes nesame vienintelė ES valstybė, savo siena besiribojanti su Kaliningradu, tačiau tranzitas į jį galimas tik per mūsų šalį. Tokia situacija susiklostė dėl, atrodo, paprastos priežasties – tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą ir Baltarusiją vyksta dėl šiame ruože sutampančios geležinkelio vėžės.
Tuo metu per Lenkiją, kuri taip pat ribojasi su Kaliningradu, toks tranzitas nėra galimas, mat per šią šalį einanti geležinkelio vėžė yra kitokia. Kitaip tariant, skiriasi vėžių plotis – vedanti į Kaliningradą vėžė, kaip nurodė Susisiekimo ministerija, yra 1520 mm, o vadinamoji europinė vėžė yra 1435 mm.
Nors tranzito priežastis ir atrodo paprasta, sprendimas – gerokai sudėtingesnis. Buvusių Vyriausybių atstovai teigė, kad atsisakyti rusiškosios vėžės niekada nebuvo poreikio, mat Lietuva iš tranzito su Kaliningradu turėjo nemažai ekonominės naudos. Keisti vėžės, jų manymu, nereikia ir dabar.
Buvęs susisiekimo ministras teigė, kad ateityje ši vėžė dar gali būti reikalinga, nes jei Rusija pasuks demokratijos keliu, prekybiniai santykiai gali grįžti į Lietuvai pelningą liniją.
Ekspertas tvirtina, kad visos Lietuvos valdžios per daug aklai pasitikėjo Rusija, o tai lėmė, kad su šia šalimi buvome susieti tiek prekybiniais, tiek energetiniais saitais. Purtytis nuo pastarųjų Lietuvai sekasi neprastai, tačiau tranzitas vis dar lieka opiu klausimu.
Skvernelis nė nesvarstė, Šimonytė – galimybės neatmestų
Susisiekimo ministerija portalui LRT.lt nurodė, kad keisti plačiosios – vadinamosios rusiškos – vėžės, vedančios į Kaliningradą, neketinama. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė tokios galimybės kategoriškai neatmetanti.
Ministrė pirmininkė portalui LRT.lt sakė, kad šiuo metu yra daug vykstančių geležinkelių projektų, juos reikia padaryti kaip įmanoma greičiau, tarp jų – ir „Rail Baltica“, ir kiti projektai, kurie, kaip teigė I. Šimonytė, Lietuvą artina prie Vakarų.
Kad vykdomi kiti europinės vėžės plėtros projektai, portalui LRT.lt nurodė ir Susisiekimo ministerija. Jos atstovų pateiktame komentare teigiama, kad šiuo metu Lietuvoje europinės vėžės geležinkelis tiesiamas įgyvendinant projektą „Rail Baltica“.
Bet vėlgi, tai yra ta pati rizika, kuri susijusi ekonominiais santykiais su Rytų valstybėmis, kol jos nėra demokratiškos.
I. Šimonytė
Anot ministerijos, jis bus nutiestas per visą Lietuvos teritoriją nuo valstybės sienos su Lenkija iki sienos su Latvija. Taip pat vertinama galimybė europinės vėžės geležinkelio liniją nutiesti iki Klaipėdos.
„O toliau, ar kažkokiose kitose kryptyse galėtume norėti tą vėžę keisti? Neatmetu to. Lenkijos gal geografinė padėtis truputį kita, istorinis patyrimas truputį kitas.
Akivaizdu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ daugybę metų didele dalimi dirbo ar uždirbo pajamas iš pervežimų į Rytus ir tai atrodė labai patogu. Bet vėlgi, tai yra ta pati rizika, kuri susijusi ekonominiais santykiais su Rytų valstybėmis, kol jos nėra demokratiškos“, – portalui LRT.lt teigė premjerė I. Šimonytė.
Ar praėjusiose Vyriausybėse kilo mintis keisti į Kaliningradą vedančią vėžę? Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad jo vadovaujamame ministrų kabinete apie tai nebuvo nė minties. Anot ekspremjero, mąstyti apie tai nebuvo nei reikalo, nei ekonominės logikos.
„Tikrai tokių ketinimų nebuvo. Supraskime, transporto sektoriuje kiekvienas privalumas yra galimybė. Šiuo atveju, turint dviejų tipų vėžes – ir europinę, ir tą, sakykime, rusišką – mūsų konkurencingumas ir galimybės kaip valstybės yra tik didesnės.
Jei paisytume grynai ekonominių valstybės interesų, pliusas, kad galima diversifikuoti vežimo kryptis, ko, sakykime, Lenkija neturi. Bet Lietuva iš tranzito gana gerai uždirbdavo, tai buvo tik pliusas. Todėl niekada nė nesvarstėme varianto demontuoti šitą vėžę“, – tvirtino buvęs premjeras.
Paklaustas, ar nebuvo susimąstyta dėl galimų grėsmių, susijusių su Kaliningradu ir tranzitu į šią Rusijos dalį, S. Skvernelis komentavo, kad nerimauta dėl to nebuvo, iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje niekas nė nepagalvojo, kad tokia situacija gali susiklostyti.
„Viskas buvo sureguliuota, Kaliningrado tranzitu, geležinkeliais kariniai kroviniai nėra vežami ir jokių grėsmių ir pavojų nekelia. O jei vežiojami žmonės, keleiviai, tai irgi griežta tvarka, grėsmės nekėlė“, – teigė S. Skvernelis.
Tikrai tokių ketinimų nebuvo. Supraskime, transporto sektoriuje kiekvienas privalumas yra galimybė.
S. Skvernelis
Ekspremjeras portalui LRT.lt taip pat teigė nemanantis, kad šiuo metu reikėtų svarstyti, ar keisti rusišką vėžę.
Buvęs ministras: nereikia skubėti ardyti
Nors dabartinės Vyriausybės vadovė neatmeta galimybės, kad vadinamoji rusiška vėžė galėtų būti keičiama, 2012–2016 metais susisiekimo ministro pareigas ėjęs Rimantas Sinkevičius ragina su sprendimais neskubėti. Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje dirbęs R. Sinkevičius teigia, kad reikia galvoti apie ateitį.
„Keisti viską europine vėže, nežinau, ar būtų tikslinga“, – portalui LRT.lt teigė buvęs ministras.
Anot R. Sinkevičiaus, buvo laikas, kai Lietuva orientavosi į gerus tranzitinius santykius su Rytų valstybėmis, todėl turėti ir rusišką, ir europinę vėžes buvo naudinga.
„Yra Šeštokai, Mockava, kur ateina dvi vėžės, labai lengva pasinaudoti, perkrauti krovinius ir turėti valstybei iš to naudos.
Šiandien geopolitinė situacija pasisuko kitaip, rusiško pločio vėžė nelabai mums aktuali kaip valstybei, tačiau kas gali pasakyti, kaip viskas pasisuks po 20 ar 30 metų“, – teigė A. Butkevičiaus ministrų kabinete dirbęs R. Sinkevičius.
Galbūt tie santykiai ilgalaikėje perspektyvoje, demokratėjant Rusijai, ko galima tikėtis, galbūt ir Baltarusijoje, [gerės] ir vėžė prekybiniams santykiams nepamaišys.
R. Sinkevičius
Jis sakė, kad išardyti vadinamąją rusišką vėžę, viską „apauginti mišku“ nėra sudėtinga, tačiau, pasak buvusio ministro, reikia mąstyti apie ateities perspektyvas.
„Galbūt tie santykiai ilgalaikėje perspektyvoje, demokratėjant Rusijai, ko galima tikėtis, galbūt ir Baltarusijoje, [gerės] ir vėžė prekybiniams santykiams nepamaišys.
Mes turime daug prisistatę – Vilniaus intermodalinį terminalą, Kauno intermodalinį terminalą, turime Šeštokus, Mockavą, kur puikiai galime suorganizuoti krovinių perkrovimą, taip kad nereikia skubėti. Išardyti galima greitai, o ką tai duos?“ – portalui LRT.lt sakė R. Sinkevičius.
Taip pat skaitykite
Per daug aklai susisiejome su Rusija
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius tokį politikų požiūrį kritikuoja. Pasak jo, Lietuva aklai susisiejo su Rusija skirtinguose sektoriuose, nors visada buvo žinoma, kokia tai yra valstybė ir kokie pavojai gali kilti.
Be to, anot M. Laurinavičiaus, jei Lietuva siekia visiško prisijungimo prie Europos, reikėtų mąstyti ne tik apie elektros ar dujų tinklus, bet ir apie susisiekimo sektorių.
„Tai visiškai akivaizdu. Jeigu mes vykdytume ilgametį infrastruktūrinį projektą, kad apskritai atsisakytume tos rusiškos vėžės, tai būtų teisingas sprendimas, jį tik sveikinčiau. Bet tiesiog dėl to, kad žaistume kažkokius žaidimus dėl Kaliningrado tranzito, tai aš nematau prasmės“, – portalui LRT.lt komentavo M. Laurinavičius.
Paklaustas apie S. Skvernelio ir R. Sinkevičiaus žodžius, kad vėžės atsisakymo idėja niekada nebuvo svarstoma dėl ekonominės naudos Lietuvai, apžvalgininkas tokį susisiejimą su Rusija vadino vištakiškumu.
„Aklai buvo žiūrima ne į tik į tranzitą ir į vėžę, o apskritai į santykius su Rusija. Pažiūrėkime, net dabar, tranzito situacijoje, kai Rusija pradėjo grasinti, kad atjungs mus nuo BRELL žiedo. Tai kodėl mes iki šiol neatsijungėme patys? Tikrai padarėme daugiau nei Europa, esame nepriklausomi ir neimportuojame energetinių išteklių, bet kodėl mes apskritai mokėjome Rusijai už energetinius išteklius?
Taip pat skaitykite
Taip, bendras požiūris buvo, nepabijosiu to žodžio, vištakumas, apie tai kalbu jau daug metų. Bet tai nesietina tik su Kaliningrado tranzitu. Dar vienas pavyzdys – uostas į ką pas mus buvo orientuotas visus 30 metų?“ – dėstė M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas portalui LRT.lt taip pat pabrėžė, kad aklą požiūrį į saitus su Rusija demonstravo ne viena Lietuvos valdžia, o iki šiol egzistuojanti rusiška vėžė yra tik vienas iš to elementų.
Aklai buvo žiūrima ne į tik į tranzitą ir į tą vėžę, o apskritai į santykius su Rusija.
M. Laurinavičius
„Likus mėnesiui iki karo kilo skandalas dėl „Belaruskalij“ tranzito. Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą nestabdyti tranzito, tai tas pats sankcijų klausimas. Tik todėl, kad kilo skandalas, dėl kurio iškilo grėsmė Vyriausybės stabilumui, buvo priimtas sprendimas, kad tranzitą reikia nutraukti.
Tai yra geriausias pavyzdys, iki kiek visa Lietuvos valdžia, kad ir kokia ji būtų, buvo susipančiojusi tuo iliuziniu bendradarbiavimu su Rusija ir Baltarusija“, – portalui LRT.lt komentavo apžvalgininkas M. Laurinavičius.
English (US) ·