Aiškėjant galimiems kandidatams į merus, tyla iš konservatorių stovyklos: patikrinta strategija ar veidų trūkumas?

Politinės partijos jau pradeda skelbti, ką kels kandidatais į merus po mažiau nei 10 mėnesių vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, be to, pasigirsta ir kas galėtų tapti kandidatais į prezidentus. Tiesa, viena partija kol kas, atrodo, tyli. Ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristigo pavardžių, kurias galėtų įrašyti į rinkimų biuletenius?

Nors kai kurios partijos jau skelbia, ką kels kandidatais į merus didžiuosiuose miestuose, vis dar negirdėti, kas rinkimuose atstovaus valdantiesiems konservatoriams.

Ekspertai sako, kad kol kas nerimauti dėl to dar anksti, o kandidatų paieškos vyksta gana aktyviai. Visgi, pasak portalo LRT.lt pašnekovų, TS-LKD gali tekti kandidatų ieškoti ir už partijos ribų.

Konservatorių atstovas Jurgis Razma jau anksčiau portalui LRT.lt teigė, kad partijos skyriai aktyviai dirba ieškodami kandidatų, juos patvirtinti ketinama ankstyvą rudenį.

„Aš neabejoju, kad dauguma skyrių mintyse turi tuos tinkamus kandidatus, bet formaliai jų teikimas tik prasideda“, – portalui LRT.lt komentavo J. Razma.

Sprendimų reikės rudenį

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas portalui LRT.lt komentavo, jog dėl to, kad konservatorių stovykla dalytis kandidatų pavardėmis neskuba, per daug stebėtis nereikėtų.

„Visų pirma, yra vasara, ir dabar vyksta darbas, partijos aktyviai ieško kandidatų. <...> Reikėtų palaukti, nes dabar yra pats kandidatų rinkimo įkarštis“, – sakė A. Lašas.

Visgi jis pastebėjo, kad dauguma žinomų konservatorių politikų, galinčių sulaukti didesnio palaikymo rinkimuose, jau eina svarbias pareigas – vadovauja ministerijoms, Seimo komitetams.

Be to, docentas teigė, kad net ir tokiai partijai, kaip TS-LKD, surasti tinkamų kandidatų nėra lengva, nes tai turi būti matomi žmonės, rinkėjus patraukiančios asmenybės, o dauguma matomiausių konservatorių jau užima pareigas nacionalinės valdžios institucijose.

„Natūraliai yra sunkiau surasti žmonių, nes daug jų įtraukta į Vyriausybę, į Vyriausybės aparatą ir pan. Tai vienas momentas, kuris apsunkina, bet pats procesas dabar vyksta ir išvadas būtų galima daryti, turbūt, rugpjūčio pabaigoje, ar iš tikrųjų vėluojama, ar ne“, – komentavo docentas.

Anot A. Lašo, natūralu ir tai, kad šiuo metu rinkėjai mažiau dėmesio skiria partijų kandidatų dėlionėms, tad vasaros laikotarpis rinkimų dėlionėms yra tinkamiausias.

Tiesa, jis neatmetė, kad dėliodami rinkimų sąrašus konservatoriai turės pažvelgti ir už partijos ribų, o ir Lietuvos rinkėjai labiau mėgsta nepartinius kandidatus.

„Tokiose pozicijose visada gerai žiūrėti ne tik į partiją, bet ir už jos ribų. Mes matome, kad, pavyzdžiui, ne vienas politikas ir meras save pristato kaip atitolusį nuo partijos arba iš viso pozicionuoja save kaip nepartinį ir tai traktuoja kaip didelę pridėtinę vertę.

Mes žinome, kad pasitikėjimas partijomis Lietuvoje yra santykinai mažas ir dėl to partijoms yra didelis suinteresuotumas iškelti kandidatą, kuris gali pritraukti žmonių už partijos rinkėjų ribų. Klasikinis pavyzdys, kalbant apie konservatorius, yra Ingrida Šimonytė“, – dėstė A. Lašas.

Strategijos dalis?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis komentavo, kad ne pirmą kartą konservatoriai neskuba įvardyti galimų kandidatų. Anot jo, jau anksčiau buvo matyti, kad TS-LKD įvertina, kokius kandidatus kelia kitos politinės jėgos, ir tuomet praneša, kas rinkimuose atstovaus jiems.

Konservatoriai, kaip ir kitos politinės jėgos, visada gali atrasti tiek potencialių kandidatų, kiek jų reikia.

L. Bielinis

„Jei pažiūrėtume į praeitį, labai lengvai pamatytume, kad tai ne pirmas kartas, kai jie neskuba įvardyti savo kandidatų. Labai dažnai taip įvykdavo ir mes vis spėliodavome.

Greičiausiai jau yra tradicija neskubėti, palaukti, kol kitos politinės konkurencinės jėgos įvardins savus kandidatus ir tada atitinkamai parinkti arba pateikti tuos kandidatus, kuriuos yra numatę kaip tinkamiausius konkurencinei kovai su jau įvardytais oponentų kandidatais“, – kalbėjo L. Bielinis.

Paklaustas, ar konservatoriai, ieškodami kandidatų į didžiųjų miestų merų postus, dairysis už partijos ribų, VDU politologas teigė, kad daug patogiau būtų turėti partinį žmogų, dirbantį aukštuose postuose ar bent kandidatuojantį į juos.

„Jei jie atras, sakykime, tinkamų kandidatūrų, bet asmenys nenorės būti partiniai, manau, bendradarbiavimas irgi gali būti produktyvus“, – sakė L. Bielinis.

Tiesa, anot politologo, net ir įvertinus tai, jog žinomiausi TS-LKD veidai jau užima pareigas Vyriausybės aparate ar Seime, galima sakyti, kad kandidatų rinkimams konservatoriai atras.

„Visada yra žmonių, kurie gali efektyviai veikti įvairiausiose pozicijose, tiesiog mes ne visada juos pamatome, išryškiname. Konservatoriai, kaip ir kitos politinės jėgos, visada gali atrasti tiek potencialių kandidatų, kiek jų reikia“, – portalui LRT.lt komentavo VDU politologas L. Bielinis.

Dėl kandidato į prezidentus gali kilti iššūkių

Vis garsiau ima skambėti ne tik merų, bet ir prezidento rinkimų klausimas. Nors oficialiai kandidatais dar nepasiskelbė nė vienas politikas, apklausos jau rodo, ką rinkimų biuletenyje norėtų matyti rinkėjai. Ir čia konservatoriams kyla iššūkis.

Aukščiausią palaikymą iš TS-LKD politikų kol kas turi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Visgi, KTU docento A. Lašo manymu, situacija dar gali smarkiai pasikeisti.

A. Anušausko iškilimas siejamas su saugumo problematika, karu Ukrainoje ir tas klausimas po dvejų metų gali būti nebe toks aktualus.

A. Lašas

„Nesakyčiau, kad tai yra problema, bet yra iššūkis surasti žmogų, kuris gali adekvačiai kovoti dėl prezidento posto. Manau, kad konservatoriai gali surasti tą žmogų ir suras.

Klausimas, koks tai bus kandidatas – ar tai bus partinis žmogus, kaip A. Anušauskas, ar bus žmogus iš šalies. Galioja tos pačios taisyklės, kad lietuviai labiau mėgsta nepartinius prezidentus“, – komentavo A. Lašas.

Jis svarstė, kad gali būti ieškoma platesniam visuomenės ratui priimtino kandidato. Kaip galimas kandidatas minimas A. Anušauskas, A. Lašo manymu, šiuo metu yra realus kandidatas, tačiau neaišku, kokia situacija Lietuvoje bus susiklosčiusi 2024-aisiais, kai ir vyks prezidento rinkimai.

„A. Anušausko iškilimas siejamas su saugumo problematika, karu Ukrainoje ir tas klausimas po dvejų metų gali būti nebe toks aktualus. Tuomet jo patrauklumas rinkėjams gali būti sumenkęs.

Sakyčiau, kad dabar daryti stiprias išvadas ir aiškiai pozicionuoti save kaip partiją su tam tikru kandidatu būtų neprotinga ir žalinga, nes dar daug vandens turi nutekėti. Lietuvos politinėje padangėje matome, kad politinės kampanijos nevyksta taip, kaip JAV, likus dvejiems ar pusantrų metų iki rinkimų“, – portalui LRT.lt komentavo A. Lašas.