Abramavičius nesutinka su draudimu į šalį neįsileisti visų Baltarusijos piliečių: reikėtų vertinti kiekvieną atvejį atskirai

Maskvai vis labiau spaudžiant Minską aktyviai įsitraukti į karą, kalbama apie galimą mobilizacijos Baltarusijoje skelbimą. Tikėtina, jog tokiu atveju į Lietuvą pradėtų plūsti nuo karinės tarnybos bėgantys šalies piliečiai. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius LRT RADIJUI sako, jog šiuo metu taikomų priemonių Baltarusijos piliečių atvykimui suvaldyti pakanka, o prieš visus juos kategoriškai nusiteikti nereikėtų.

Baltarusijos opozicija skelbia apie incidentus, kuomet iš šalies Vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojų atimami pasai, siekiama, kad žmonės negalėtų pabėgti iš šalies. LRT RADIJO bendradarbio Maksimo Miltos teigimu, „tai yra signalai, ženklai, kuriuos A. Lukašenka bando siųsti išorei – pačiai Maskvai, kad jis gali vienaip ar kitaip imituoti veiklą“, tačiau kad mobilizacija iš tiesų būtų pradėta, anot M. Miltos, yra mažai tikėtina.

„Yra puikiai suprantama, kad A. Lukašenkos įsitraukimas į karą gali būti visiškai fatališkas jo režimui, todėl tikėtina, kad bandant balansuoti arba bandant imituoti tą veiklą, yra skelbiama apie jungtinio karinio vieneto kūrimą su Rusija ar panašiai.

(...) Tai nebūtinai reiškia, kad A. Lukašenka eis iki galo, nes į jo tokį pragmatinį interesą, interesą, kuris užtikrintų jo režimo tęstinumą, į jo norų paletę mobilizacija ir Baltarusijos karių įsitraukimas į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje niekaip neįsimaišo“, – teigia M. Milta.

Režimo pabaigą reiškiantį įsitraukimą į karą, anot jo, Baltarusijos prezidentas atidės kuo įmanoma ilgiau.

Gynybos ekspertas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas LRT RADIJUI teigia – jeigu mobilizacija Baltarusijoje iš tiesų būtų vykdoma, piliečiams pasipriešinti didelių šansų nebūtų, nes aktyvioji visuomenės dalis jau yra emigravusi. Visgi, pasak eksperto, grėsmės, jog artimiausiomis savaitėmis mobilizacija būtų paskelbta, jis nemato.

„Apskritai, taip, ilgalaike prasme gali būti. Bent jau ukrainiečių žvalgyba, oficialūs asmenys vertina, kad tokia grėsmė egzistuoja ilgesnio laikotarpio bėgyje, tai gal link pavasario. Dabar tai yra nerealu. Ta grupuotė yra maždaug iki 20 tūkst., Rusijos kariuomenė nėra gerai ginkluota, yra nepalyginimai mažesnė, nei buvo praeitų metų vasario mėn., prasidėjus plataus masto invazijai“, – aiškina G. Bagdonas.

Paklaustas, ar vertinant esamą grėsmę dėl galimo aktyvesnio Baltarusijos piliečių atvykimo į Lietuvą reikėtų griežtinti jiems reikalavimus patekti į šalį, atsargos pulkininkas teigia, jog saugumo priemones taikyti yra privaloma.

„Baltarusija yra mums – Lietuvai, Vakarų šalims – ne tai, kad Rusijos sąjungininkė, bet ji yra priklausoma nuo Maskvos, ir kažkokios saugumo priemonės turi būti taikomos, bent jau identifikuojant kažkokiu būdu piliečius, atvykstančius iš Baltarusijos, detaliau juos tikrinant išduodant vizas. Kažkoks režimas privalomai turėtų būti“, – teigia gynybos ekspertas.

LRT RADIJO bendradarbis M. Milta savo ruožtu patikina, jog šiuo metu taikomų saugumo priemonių pakanka.

„Šiuo metu Lietuvos ambasada Minske ir generalinis konsulatas Gardine nebeišduoda Šengeno vizų, yra išduodamos tik nacionalinės (D) vizos, kaip žinia, daugiausia humanitariniais pagrindais, t.y., tiems, kurie yra priversti bėgti nuo režimo. (...) Šitu požiūriu įdiegtos priemonės jau egzistuoja, jau galioja. Aš neabejoju atsakingų institucijų veikla Lietuvoje, kurios yra įgaliotos užtikrinti, kad žmonės, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, nepatektų į Lietuvą“, – sako pašnekovas.

Jo įsitikinimu, pasiūlymai uždrausti į Lietuvą atvykti visiems Baltarusijos piliečiams yra „nei adekvatūs, nei proporcingi“. Anot M. Miltos, Baltarusijos piliečiai aiškiai parodo, kieno pusėje jie yra, ir „nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp Baltarusijos ir Rusijos piliečių“.

„Esminis skirtumas tarp baltarusių ir rusų yra tai, kad Rusijos piliečiai dalyvauja kare prieš Ukrainą, o Baltarusijos piliečių, kurie dalyvautų kare prieš Ukrainą, bent jau mano žiniomis, tikrai nėra nei tokiomis proporcijomis, nei apskritai jie prisideda kažkaip organizuotai. Veikiau atvirkščiai – Kosto Kalinausko pulkas kaip tik kovoja ukrainiečių pusėje“, – dėsto LRT RADIJO bendradarbis.

Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius sutinka su M. Miltos pozicija, jog šiuo metu taikomų saugumo priemonių pakanka.

„Didžioji dalis priemonių jau yra priimta – padidintas vertinimas atvykstant į Lietuvą, taip pat sumažintas skaičius leidimų laikinai gyventi, išduodant šiuos dokumentus privaloma tvarka pateikiami papildomi klausimynai, įvertinant galimą grėsmę nacionaliniam saugumui. Visos priemonės yra veiksmingos“, – tikina A. Abramavičius.

Pasak jo, atvejų, kuomet Baltarusijos piliečiui užpildžius klausimyną nusprendžiama jo neįsileisti į Lietuvą, tikrai pasitaiko. Baltarusijos pilietis yra klausiamas, kokiais tikslais nori atvykti į Lietuvą, koks jo požiūris į Rusijos veiksmus, į Krymo pripažinimą.

„Iš to galima indikuoti, ar žmogus pasisako prieš Rusijos aneksiją ir taip pat netiesiogiai Baltarusijos dalyvavimą tame, ar jis klausimyno būdu bando kažką paslėpti, suniveliuoti ir pateikti galbūt pagražintą informaciją“, – teigia pašnekovas.

Viceministras pažymi, jog prie saugumo užtikrinimo prisideda ir sumažintas darbo reikalais iš Baltarusijos atvykstančių piliečių skaičius. Kaip aiškina politikas, nuo šių metų pereinama prie naujos tvarkos dėl išorės paslaugų teikėjų, leidžiančios 33 valstybių piliečiams dar būnant savo šalyje kreiptis dėl laikino apsigyvenimo Lietuvoje darbo pagrindu. A. Abramavičiaus teigimu, Baltarusija iš tokių šalių sąrašo buvo išbraukta.

Vis dėlto A. Abramavičius sutinka ir su tuo, jog bendrai prieš visus Baltarusijos piliečius nusiteikti nereikėtų, o kiekvieną atvejį vertinti atskirai.

„Galbūt į Baltarusiją vis dėlto turėtume žiūrėti kaip į šalį artimą Lietuvai. Jeigu prisiminsime pusantrų metų atgal, tai turbūt vyktų tokia diskusija, kaip būtų įmanoma pagelbėti palikti šalį tiems baltarusiams, kurie priešinasi režimui, o tokių tikrai buvo pakankamai daug.

Vienareikšmiškai negalėčiau pasakyti, kad mes turėtume viską nutraukti dabar, bet, be abejo, visos priemonės, įvertinant konkretų pilietį, kad jie nekeltų pavojaus Lietuvos nacionaliniam saugumui, visa tai yra mūsų šalies atitinkamų institucijų galimybių ribose“, – akcentuoja viceministras.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.