35 proc. neišlaikiusių matematikos egzamino: ilgalaikė sisteminių klaidų pasekmė, bet ko imtis toliau?

Antradienį paaiškėjo, kiek abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. 35 procentai jaunuolių, neišlaikę matematikos egzamino negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas universitetines studijas, o nuo 2024 metų neišlaikę egzamino išvis nebus priimti į aukštąsias mokyklas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas tikina, kad patys abiturientai tokį sprendimą vertina neigiamai ir mano, kad vienas egzaminas negali nulemti ateities.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas sako, kad sprendimas neleisti jaunuoliams studijuoti už valstybės lėšas yra sisteminė problema, o vienas egzaminas negali nulemti žmogaus ateities.

„Mes manome, kad tai yra sisteminė problema. Matematikos egzaminas yra svarbus ir reikalingas, tačiau kai turime problemų su bendruoju ugdymu, pasirengimu laikyti matematikos egzaminą, kai reikia perskaičiuoti egzamino rezultatus, nes jie prasti, tai rodo, kad turime problemų ir matematikos egzaminą laikyti itin svarbiu, kad nuo jo galėtų priklausyti žmogaus ateitis, mano nuomone, yra neteisinga“, – sako V. Kučinskas.

Lietuvos studentų sąjungos atstovas tikina, kad abiturientai neigiamai vertina ne tik dabartinę, tačiau ir nuo 2024 metų įsigaliosiančią tvarką, kuomet jaunuoliai neišlaikę matematikos egzamino negalės stoti į aukštąsias mokyklas. V. Kučinskas sako, kad būsimiems studentams priimtinesnis buvo ne Švietimo ministerijos, o prezidentūros teiktas siūlymas.

„Tvarką vertiname neigiamai. Šiuo atveju buvo priimtas ministerijos pasiūlymas, kad tai galiotų tik matematikos egzaminui. Prezidentūra siūlė, kad tai būtų taikoma tiksliųjų egzaminų grupei: matematikai, fizikai, chemijai. Tokį sprendimą mes laikėme teisingesniu, nes jeigu matematikos egzaminas būtų tinkamas ir kokybiškas, jam būtų galima suteikti daugiau svorio, tačiau daugeliu atvejų kiti egzaminai tampa išsigelbėjimu studentui ir pasirinkimas iš didesnės grupės mums yra priimtinesnis“, – tikina V. Kučinskas.

Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Edmundas Pupinis sako, kad tokį žingsnį Lietuva turėjo žengti jau seniau, o šiuo metu matomos problemos išsivystė per daugybę metų.

„Manau, kad kažkada turėjome žengti tokį žingsnį. Visuose pasaulio kraštuose matematikai skiriamas didelis dėmesys, nes tai suvokiama kaip loginio mąstymo vystymas. Manyčiau, kad šiandien matomos pasekmės susidėjo per daugybę metų. Turbūt tiek pasirinkti metodai, tiek visa sistema veikė ne taip, kaip turėtų būti. Vis tik mes turėtume skirti daugiau dėmesio matematikai. Jeigu mes pažiūrėtume į egzamino laikymo statistiką, tai pagrindinė neišlaikymo problema – svyravimai tarp neišlaikiusių ir išlaikiusių patenkinamai. Tai manau, kad čia reikėtų padirbėti, įvesti kokią nors sistemą, kad tas pasiruošimo laikyti egzaminus kontrolės mechanizmas veiktų“, – sako E. Pupinis.

Jis neslepia, kad matematikos egzamino užduotys šiais metais galėjo būti pakoreguotos atsižvelgiant į tai, kad beveik dvejus metus moksleiviai neturėjo normalių mokymosi sąlygų ir pripažįsta, kad norint ištaisyti sistemines problemas reikia imtis ryžtingesnių veiksmų.

„Sutinku, kad Nacionalinė švietimo agentūra galėjo šiek tiek pakoreguoti užduotis atsižvelgdama į tai, kad moksleiviai ne vienus metus negalėjo mokytis natūraliu būdu. Tai korekcijų galėjo būti padaryta, bet mes visada galime koreguoti sprendimus. Tai šiuo atveju, manau, turėtų būti abipusis judėjimas. Matematikos turinį sudaro ir mokytojų žinios, matematikos programa, vadovėlių turinys, pasiekimų vertinimo sistema. Tie žingsniai galėtų būti ryžtingesni, nes mes vis atidėliojame ir ateiname iki to taško, kai 35 procentai abiturientų neišlaiko vieno egzamino“, – tikina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas E. Pupinis.

Rudenį, kai Seimas svarstė, kad matematikos egzaminas nuo 2024 metų turėtų būti privalomas norint stoti į aukštąsias mokyklas, Darbo partijos frakcija siūlė egzaminą palikti privalomą tiems moksleiviams, kurie ketina stoti į tiksliuosius mokslus. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų didesnį dėmesį skirti mokinių parengimui stiprinti, o tik vėliau didinti reikalavimus.

„Situacija yra akivaizdi. Mes daugybę metų matome, kad abiturientai, laikantys egzaminus, vidutiniškai renka po trečdalį taškų. Tai reiškia, kad du trečdaliai abiturientų egzaminus išlaiko vos patenkinamai arba neišlaiko. Akivaizdu, kad matematika nėra stiprioji mūsų vaikų pusė, todėl reikėtų stiprinti parengimą, stiprinti mokymą, suteikti mokytojams daugiau laisvės mokant matematikos ir tik tada po truputį didinti reikalavimus. Šiandien ši absurdiška situacija susiklostė todėl, kad konservatorių vadovaujama Švietimo ministerija pastatė vežimą prieš arklį ir tokiu būdu įstūmė būsimą specialistų kartą į labai sudėtingą situaciją“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas profesorius Artūras Žukauskas sako, kad po šių metų prastų matematikos egzaminų rezultatų stojimo principų keisti nereikia, nes kuo mažiau moksleivių įstos į aukštąsias mokyklas, tuo labiau gerės studijų kokybė. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos prezidentas V. Kučinskas su tokiu teiginiu nesutinka ir sako, kad studentų skaičius nelemia studijų kokybės.

„Deja, bet nemanau, kad studentų skaičius apsprendžia studijų kokybę. Taip, mes turime finansavimo problemų ir pats lengviausias būdas tai išspręsti – mažinti studentų skaičių, nes jam mes tą finansavimą išdalijame. Tačiau turime suprasti, kad Lietuvos didžiausias turtas yra žmogus, mes neturime naudingų iškasenų. Tas žmogus, kuris ateina į aukštąją mokyklą ir įgyja išsilavinimą, jis Lietuvos vertybė. Sutinku, kad tam tikri kriterijai, kas gali patekti į aukštąsias mokyklas, turi būti, bet kyla klausimas, ar dabartinė egzaminų sistema tikrai padeda objektyviai įvertinti potencialias abituriento galimybes siekti aukštojo mokslo“, – teigia V. Kučinskas.

Parengė Miglė Valionytė.