180 tūkstančių į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų – genocido aktas

Ukraina skelbia – beveik 200 tūkstančių jos vaikų prievarta išvežti į Rusiją. Kai kurie jų – našlaičiai ar tėvų palikti. Ukrainos Teisingumo ministerija sako, kad tai įprasta Rusijos praktika kare, vykdyta dar Kryme ir Donbase. Istorikai primena, kad tokiais pačiais metodais veikė ir naciai su sovietais. 

Rusijos Dūmai svarstant įstatymą, lengvinantį ukrainiečių vaikų įvaikinimą, ir stengiantis atsivežtus vaikus įtraukti į rusišką švietimo sistemą, specialistai neabejoja – bandoma ištrinti ukrainiečių tapatybę, juos nutautinti. Teisės ekspertai atkreipia dėmesį: jeigu per karą kartais sunku įvardyti, ar konkretūs veiksmai yra genocidas ar ne, tai vienos tautinės grupės vaikų perdavimas kitai, siekiant juos asimiliuoti – neabejotinai genocido aktas.

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją ir kitas Europos valstybes pabėgo per du milijonus ukrainiečių vaikų. Dar daugiau milijonų liko tarp griuvėsiais virtusių namų. Arba slepiasi po žeme, kelis mėnesius be saulės šviesos, kad dar kada nors ją pamatytų.

Skamba baisiai, bet ne visiems taip pasisekė. Tikslus per karą nužudytų vaikų skaičius nežinomas. Kol kas įvardijama – beveik pustrečio šimto. Ukraina taip pat skelbia, kad nuo karo pradžios Rusija į savo teritoriją išvežė maždaug 180 tūkstančių ukrainiečių vaikų, iš jų 2 tūkstančiai – be tėvų. Prievarta išvežtų vaikų likimas nežinomas.

Sugriauti vaikystę – įprasta Rusijos praktika kare, interviu LRT televizijai sako Ukrainos teisingumo ministras.

„Tai jau įvyko Kryme, Donbase, tas pats vyksta ir dabar – vaikai, našlaičiai prievarta išvežami į Rusijos teritoriją. Dažnai tai nuošalios vietos, dažnai atima dokumentus, neleidžia grįžti į Ukrainą, apgaudinėja, nesakydami, kur juos veža“, – sakė ministras Denysas Maliuska.

„Tai didžiulė problema. Priminsiu, kad Rusijos Dūma svarsto nutarimą, kuris leis ukrainiečių vaikus įsivaikinti be jų tėvų sutikimo. Faktiškai, tai gyventojų grobimas, senas mongolų metodas, kai pildoma sava tauta, naikinant svetimą“, – aiškino Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Istorikas Marius Ėmužis sako, kalbant apie prievartinius vaikų perkėlimus nebūtina prisiminti senų mongolų laikų. Vaikų ir kitų socialinių grupių trėmimus vykdė ir sovietai bei naciai.

„Jeigu žiūrint į nacių politiką, tai būtent ir yra toks etninis valymas. Tokių dalykų pasitaikė, represijų prieš gyventojų etninių valymų, ir kitur Europoje: Balkanai Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau. O jeigu žiūrint į Lietuvą, sovietų politiką, vėlgi tai yra tam tikras ... apibūdinama genocidu, bet kažkas tarp sociocido ir genocido – tai yra tarp neapykantos ir bandymo lietuvius, kaip tautinę grupę išskirtinai tremti“ – pabrėžė VU Istorijos fakulteto istorikas M. Ėmužis.

Net ir vaikų atžvilgiu Rusijos supratimas apie tarptautinę teisę ir susitarimus jau kurį laiką prasilenkia su civilizuotų valstybių normomis, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žobienė. Ji pasakoja, kad būtent valstybės vardu vykdomi nusikaltimai prieš vaikus buvo lemiama priežastis dar 2014-aisiais pašalinti Rusijos atstovą iš tarptautinio tinklo: „Mūsų kolega sugebėdavo atvykti į kitą šalį ir, pavyzdžiui, aš sakyčiau žodį „išvogti“ vaikus, kurie yra, pavyzdžiui, Rusijos pilietės vaikai kitoje šalyje. Nu kas iš viso sunkiai suvokiama, kad tai galėtų daryti valstybės pareigūnas kitoje šalyje. Tai tokių veiksmų buvo padaryta ir, deja, ne vienoje šalyje.“

Ukrainos teisingumo ministras įsitikinęs – prievartinė vaikų deportacija yra baisiau už karo nusikaltimus.

„Iš esmės – tai visi požymiai to, ką mes vadiname genocidu“, – sakė ministras.

„Draudžiama apskritai yra perkelti okupuotos teritorijos gyventojus į okupuojančią valstybę. Vienas iš genocido aktų yra vienos tautinės grupės vaikų perdavimas kitai siekiant juos asimiliuoti“, – pritarė VDU Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas.

Asimiliacijos Rusija, panašu, nori. Parlamente rengiamos įvaikinimo pataisos, kurios supaprastins galimybes rusams įsivaikint ukrainiečių vaikus. Be to, jau atvežtus vaikus Rusija siekia įtraukti į savo švietimo sistemą, kurioje dar šiemet jau pirmokams bus privalomas patriotizmo ugdymas. Tiesa, su ukrainiečių mokymu Rusijai kol kas kyla iššūkių.

„Aktuali problema – rusų kalba. Daugelis jaunuolių iš išvaduojamų teritorijų nepakankamai moka rusų kalbą, kad galėtų mokytis pagal mūsų švietimo programą. Vasarą bus organizuojami kursai. Pasitelksime studentus, vyresniųjų klasių mokinius, auklėtojus“, – aiškino Rusijos Federacijos tarybos švietimo komiteto vadovė Lilija Gumerova.

„Vaiko tapatybę pakeisti yra iš tikrųjų lengva, – sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, todėl, skiriant vaikui globą ar laikinai paėmus jį iš šeimos, ypač kalbant apie tautinių mažumų vaikus, yra nustatyti aiškūs kriterijai. – Visais atvejais reikia surasti šeimą, kuri galėtų toliau puoselėti vaiko tapatybę, identitetą palaikyti. Ir tuo pačiu galėtų puoselėti jo kalbą, jo religiją. Kitaip sakant, kad jo neatitolintų nuo jo šaknų.“

Deja, pasak E. Žiobienės, tikėtis to iš Rusijos – sunku.

„Jeigu mes žiūrėsime į santykį to, kas šiandien vyksta Rusijoje, galiu... aišku, čia labai didelės prielaidos, bet kažin ar bus dedamos pastangos išsaugoti vaikui tapatybę“, – pabrėžė E. Žiobienė.

Teisės ekspertas D. Žalimas sako, kol kas nežinia ir tai, ar į Rusiją išvežtus Ukrainos vaikus pavyks kada nors grąžinti. Bet kokiu atveju, pasak D. Žalimo, jeigu ko nors ir galima išsireikalauti iš Rusijos, tai įmanoma tik spaudimu ir jėga: „Geriausias vaistas, aišku, yra pergalė prieš Rusiją šitam kare, tai tada aišku turbūt tikėtina vienas iš punktų tokios ilgalaikiškesnės taikos būtų ir vaikų klausimo sprendimas. Be abejo, grąžinant juos į tėvynę.“

Iš Ukrainos vaikų atimta vaikystė, iš kai kurių – atimti tėvai, bet iš jų nebus atimta tėvynė, sako Ukrainos teisingumo ministras. Jis tikina – Ukraina deda visas pastangas, kad į Rusiją išvežti vaikai ir suaugusieji būtų grąžinti namo. Dabar ar bent pasibaigus karui. Bet prideda – jeigu nebus per vėlu.

„Viltis yra, praktika rodo, kad tokie žmonės anksčiau ar vėliau gauna kažkokius nedidelius pinigus ir taip jiems pavyksta grįžti į Ukrainą, kur mes jų laukiame. Kiti važiuoja į Europą, kur mūsų partneriai jiems padeda. Viltis yra, bet, be abejo, tokių žmonių izoliacija, taip pat ir informacinė, pasitelkiant propagandą, gali padaryti negrįžtamą žalą“ – nurodė D. Maliuska.

Negrįžtamai traumuoti vaikus, pasak E. Žiobienės, gali aplinka, kurioje jie atsiduria ar į kurią yra įstumiami. Karo zonų vaikai dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis, įtraukiami į įvairias nusikaltimas veiklas.

Vaikystei reikia taikos.