14 metų vyro smurtą kentusi Vilija: būdavo tokių akimirkų, kai reikėdavo bėgti iš namų, kad neužmuštų

14 metų kęstas smurtas, mamą nuo tėčio šokantys ginti vaikai ir gyvenimas avarinės būklės name, per kurį kiaurai košia vėjas, – tokia gyvenimo istorija dalijasi Vilija. Tačiau dabar vyrą palikusiai moteriai veiklos netrūksta – ji dalyvauja įvairiuose mokymuose ir svajoja apie konditerijos verslą. Nors penkių vaikų mama darbdavių nurašoma, Vilija stebisi, kaip kiti laukia, kol viskas bus paduota ant lėkštutės, ir nenusimena: „Bėgimas įaugęs į mano kraują. Man tik duokit darbo.“

Jau ketvirtus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

Girtuokliaujančio vyro smurtą Vilija kentė 14 metų. Ji neturėjo kur išeiti, o ir aplinkiniai netikėjo, kad vyras smurtauja, todėl jį palikti buvo sudėtinga.

„Kentėjau, tylėjau, dėl to puoliau į gilią depresiją. Prisimenu jausmą, kai guli lovoje ir nieko nenori – nematai nieko šviesaus, viskas juoda, guli ir nieko nenori daryti. Girdi, kad vaikai laksto, bet tokioje migloje gyveni“, – prisimena Kalvarijos gyventoja Vilija.

Mėlynės ir psichologinis smurtas

Vyras naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtą: „Susirgus vaikui reikėjo gulti į ligoninę, o ten negalėjau nusirengti naktinių, nes ant mano kūno buvo mėlynių. Tiesiog slėpdavau, bijodavau, buvau užsidariusi tokiame kiaute, sakydavau, kad taip vyrai su moterimis elgdavosi senovėje, kad tai normalus dalykas.“

Parašius pareiškimą dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje, šeimoje pradėjo lankytis Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Pasak Vilijos, didžiausias smūgis ir motyvacija palikti vyrą buvo išgirsti žodžiai, kad ji gali prarasti vaikus.

„Tai buvo didžiausias „spragt“, toks mygtukas, kad susimąstyk, ką darai su savo gyvenimu“, – portalui LRT.lt sako Vilija.

Tuomet padėjo pokalbiai su psichologe, paraginę toliau ieškoti psichologinės ir teisinės pagalbos.

„Mes pasikalbėjome, pasakiau, kad noriu keisti gyvenimą, bet man reikia kažkur užsikabinti, nes neturiu kur gyventi su penkiais vaikais. Ieškojau nuomotis būstą, kad galėčiau palikti smurtaujantį vyrą, kabintis į gyvenimą, bet atsimušdavau kaip į sieną, nes su penkiais vaikais nuomoti niekas nenorėdavo – bijodavo, kad vaikai apgadins, išpaišys. Nebuvo prošvaisčių pačiai tai padaryti“, – išgyvenimais dalijasi Vilija.

Ji atvira – didžiausias postūmis palikti vyrą buvo vaikai: „Supratau, kad mano vaikai mato blogą pavyzdį, aš nenoriu, kad jie užaugę darytų tą patį, noriu, kad jie sukurtų normalias šeimas, džiaugtųsi gyvenimu ir nepatirtų to, ką aš patyriau. Didžiausias postūmis buvo gelbėti vaikus – ne save, bet vaikus.“

Gyveno avarinės būklės name, per kurį košdavo vėjas

Tuo metu Vilija kartu su penkiais vaikais ir smurtaujančiu vyru gyveno avarinės būklės name be vandentiekio, šildėsi krosnimi. Namo stogas – kiauras, mediniai langai – supuvę.

„Sąlygos tikrai buvo blogos, bet kai neturi kur gyventi, prisiglaudi, kur yra“, – sako Vilija.

Nors pagalbos kreipėsi į savivaldybę, situacija pradėjo keistis susipažinus su Marijampolėje veikiančio Moters veiklos centro vadove Adolfina Blauzdžiūniene, taip pat „Gelbėkit vaikus“ vadove Rasa Dičpetriene.

Kai organizacija „Gelbėkit vaikus“ nufilmavo Vilijos pasakojimą, savivaldybė suteikė socialinį būstą. Galimybė persikelti į saugią aplinką Vilijai ir leido palikti smurtaujantį vyrą. Taip pasikeitė ir gyvenimo kokybė – visomis prasmėmis, LRT.lt sako moteris.

„Mano mergaitė serga epilepsija, tuo metu, kai gyvenau kaime, sirgo sunkiai, nes per dieną būdavo 6–7 priepuoliai, reanimacijos, Kauno klinikos, tyrimai... Kai vėjas pučia pro tarpus, kai žiemą sniegas krinta vos ne ant galvos, vaikai nuolat sirgdavo. Bronchitai, plaučių uždegimai... Būdavo, kad ir pinigų nėra, o dar vyro po dvi savaites namie nebūdavo, parėjęs ir į kailį duodavo“, – sako Vilija.

Pašnekovė pasakoja, kad, persikėlus gyventi į naują butą, vaikai stebėjosi: „Mama, mes turėsime savo tualetą?“

Vaikai šokdavo ginti mamos

Anot Vilijos, palikti vyrą padėjo ir psichologinė pagalba: „Psichologė labai stebėjosi, sakė: „Dirbu 25 metus, bet tokio stipraus žmogaus sutikti dar neteko. Žinot, pasakysiu gal negražiai, bet, sprendžiant iš jūsų pasakotų istorijų, jūs turėtumėte gulėti psichiatrijos ligoninėje, o jūs sėdite ramiai ir kalbate.“ Buvo toks stebuklas, didžiausia stiprybė buvo vaikai, atspirtis stengtis dėl vaikų, kad tik vaikams būtų geriau.“

Penkių vaikų mama džiaugiasi, kad šiuo metu kartu su vaikais leidžia laiką, kartu grybauja, gamina valgyti, važiuoja į įvairias išvykas. Vaikų tėtis su jais beveik nebendrauja, susitinka kas kelis mėnesius, finansiškai taip pat neprisideda.

Vilija svarsto, kad galbūt vaikams ir trūksta tėvo, tačiau jiems dabar yra daug geriau nei anksčiau – vaikai atsimena, kad tėtis mušdavo mamą.

„Būdavo tokių akimirkų, kai reikėdavo bėgti iš namų, kad neužmuštų. Ir už plaukų tąsydavo, ir spardydavo. (...) Ta stiprybė buvo dėl vaikų. Kai būdavo konfliktas, jie net ant tėčio šokdavo ir gindavo mane“, – prisimena Vilija.

Nors nuo išsiskyrimo praėjo keleri metai, Vilija sako jaučianti kaltę, kad vyro nepaliko anksčiau: „Vaikai prisimena. Aišku, mokau, kad berniukai turi su mergaite ne taip elgtis, vis stengiuosi pabrėžti, kad berniukas negali prieš mergaitę kelti rankos. Bet jie tai prisimena. Manau, ateityje jiems tai atsilieps, nes vaikams tai yra trauma. Jaučiu kaltę, kad nepadariau to anksčiau, man reikėjo anksčiau pabėgti.“

Patiriančius smurtą artimoje aplinkoje Vilija ragina netylėti, o ieškoti pagalbos. Žinoma, ji sutinka, jog pastebėti psichologinį smurtą yra labai sunku – pati Vilija kurį laiką įrašinėdavo vyro žodžius, kad turėtų įrodymų, kadangi, atvykus socialiniams darbuotojams, vyras kaltę versdavo Vilijai.

Veiklos netrūksta – užsimena apie versliuką, mokosi

Šiuo metu Vilija dirba vienoje įmonėje, tačiau tuo jos veikla neapsiriboja – ji mokosi, lanko įvairius kursus ir seminarus, daug dėmesio skiria saviugdai.

„Pasitikėjimas savimi buvo sužlugdytas, pakelti savivertę yra labai sunku, bet daug investuoju į mokymus. Aišku, smurto traumos dabar atsiliepia ir atsilieps, nes prisiminimų neištrinsi, bet dėl kursų ir mokymų padidėjo pasitikėjimas, nebebijau, galiu laisvai kalbėti, nes anksčiau būdavau tokia susigūžusi, bijodavau kažką pasakyti, o dabar galiu save apginti“, – džiaugiasi Vilija.

Ji mokėsi kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos, verslo vadybos, neseniai baigė konditerijos kursus. Vilija šypsosi, kad šiuose kursuose gimė meilė konditerijai, tad norėtų įkurti verslą, mokytis toliau. Ji taip pat mokysis būti socialinio darbuotojo padėjėja.

„Man padėjo, tad atsidėkodama noriu padėti kitiems. Versliuką noriu turėti. Norint, kad vaikai būtų kuo daugiau viskuo aprūpinti, reikia ne sėdėti, kaip sako, subinę padėjus, o judėti“, – šypsosi Vilija.

Kalvarijos gyventoja priduria nesuprantanti, kai žmonės ieško pasiteisinimų, o nedirba. Pati Vilija vežė maisto jo nusipirkti neišgalinčiai šeimai, tačiau nustebo išgirdusi, kad turėdami kaimą jie nepasisodina daržovių.

„Sėdai į autobusą, nuvažiavai, apravėjai, juolab kad tėvai kaime gyvena, jie tikrai gali tą žemės lopinėlį duoti, tiesiog noro nėra. Dažniausiai žmonės ieško pasiteisinimo. Jei labai norėsi, jokių pasiteisinimų nebus, tavo tikslas bus priekyje ir tu varysi, net nežiūrėsi, kas ką pasakė, kas vyksta aplink“, – įsitikinusi Vilija.

Penkių vaikų mama darbdavių nelaukiama

Nors noro dirbti daug, darbdaviai paprastai nesidžiaugia išgirdę, kad darbo ieško penkių vaikų mama.

„Nueini į darbo pokalbį, paklausia apie šeimyninę padėtį, pasakai, kad esi vieniša penkių vaikų mama, ir viskas, sako, kad paskambins“, – apgailestauja Vilija.

Ji priduria darbo ieškanti ir kituose aplinkiniuose miestuose, tačiau atsimuša kaip į sieną.

„Labai sunku, kai penkių vaikų mama yra nurašyta, darbo rinkoje netinkamas žmogus. Dažniausiai nežiūri į išsilavinimą, ką moki, bet žiūri į šeimyninę padėtį, mano, jei vaikas susirgs, imsi biuletenį. Dirbau pardavėja beveik metus, niekada neėmiau biuletenio, o dirbdavau šešias dienas per savaitę. Nesakau, kad vaikai neserga – būna, kad suserga, bet tokiu atveju juos palikdavau pas močiutę“, – LRT.lt teigia pašnekovė.

Ji taip pat priduria: „Man patinka judesys, nemėgstu sėdėti ramiai. Bėgimas įaugęs į kraują. (...) Man tik duokit darbo.“ Vilija stebisi, kaip kiti „tingi, guli ir laukia, kol jiems viską atneš ant lėkštutės“.

Tačiau Vilija neslepia, kad pragyventi mažame miestelyje – sudėtinga, o gelbsti kaime auginamos daržovės.

„Jei ne kaimiškai gyvenčiau, neišgyvenčiau, negalėčiau vaikų išvežti į išvykas ar koncertus, šventes. Parduotuvėse kainos yra kosminės, bet gaudai akcijas. (...) Aišku, važiuojame ir į Lenkiją mėsos nusipirkti, paukštienos“, – vardija Kalvarijos gyventoja.