Žvyrkelių asfaltavimui siūlomas dukart pigesnis būdas, Kelių direkcija jį svarsto

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vertina galimybę žvyrkelių asfaltavimui pritaikyti mokslininkų siūlomą naują ir jau išbandytą technologiją, kuri šias išlaidas galėtų sumažinti maždaug du kartus.

LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad technologija galėtų būti naudojama mažo intensyvumo kelių ar dviračių takų tiesimui.

„Mažo intensyvumo keliuose ar dviračių takuose galėtume naudoti tokias technologijas, tai mes per trumpiausius periodus įsivertinsime. Aišku, reikia daug duomenų (...) intensyvumo matavimo ir panašiai, bet jeigu technologija pagrįsta, tai bet kokiu atveju, siekiant efektyvumo ir sutaupant lėšas mes turėtume ja naudotis. Mes grįšime prie dialogo“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė M. Švaikauskas.

Šiuo metu asfaltuojant žvyrkelį iškasama visa jo konstrukcija, jos vietoje įrengiami smėlio ir skaldos sluoksniai, ant kurių tiesiamas 8–12 centimetrų asfalto sluoksnis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo institutas siūlo naudoti specialų „minkštąjį“ asfaltą, jo sluoksnį mažinti iki 5–8 centimetrų, mažinti šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį, stabilizuoti gruntą.

„Tai leidžia dvigubai ir daugiau atpiginti žvyrkelių asfaltavimo kaštus. (...) Tokiu būdu galima padaryti didesnę apimtį su tuo pačiu turimu biudžetu“, – komitete sakė instituto direktorius Audrius Vaitkus.

Anot jo, taip asfaltuotuose keliuose pavasario polaidžio metu būtina riboti sunkiasvorio transporto eismą, kad kelių būklė neblogėtų.

A. Vaitkaus teigimu, pagal šiuo metu taikomą technologiją septynių metrų pločio žvyrkelio kilometro asfaltavimas kainuoja iki 490 tūkst. eurų, tuo metu naujas būdas kainą sumažintų iki 182–210 tūkst. eurų – tai rodo Vilniaus rajone atliktų kelių tiesimo darbų patirtis.

Žvyrkeliai tokiu būdu iki šiol asfaltuoti jau keliose Lietuvos savivaldybėse, technologija pasiteisino, sako mokslininkas.

Joniškio meras Vitalijus Gailius sako, kad rajone ši technologija naudojama tiesti kelius į sodų ir intensyvios žemdirbystės teritorijas.

„Jau penkti metai mes neturime jokių problemų ir tikrai raginčiau ieškoti sprendimų naudoti šiuolaikines technologijas“, – trečiadienį komitete sakė V. Gailius.

Mažo intensyvumo laikomas kelias, kuriuo per parą pravažiuoja iki 100 transporto priemonių

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatoje žvyrkelių asfaltavimui per trejus metus numatoma skirti beveik 60 mln. eurų.

2024 metais biudžetui trūks 288,4 mln. eurų

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Marius Švaikauskas teigia, kad jeigu įmonės finansavimas ateityje išliks tokio paties dydžio, kaip ir 2023 metais, LAKD bus priversta ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių įvykdyti kokybės tikslams. Pasak jo, siekiant kelių, dviračių takų ir tiltų taisymo ir renovavimo vykdymo, 2024 metų biudžetui trūks 288,4 mln. eurų.

„Jei finansavimas išliks tokiame pačiame lygmenyje, kaip 2023 metais, tai turėsime tiek ieškoti alternatyvių papildomų finansavimo šaltinių, tiek ieškoti kaip didinti savo efektyvumą. Trūkstamos lėšos 2024 metais sieks 288,4 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete aiškino M. Švaikauskas.

„Ir mes, ir ministerija ir Seimas turime pagalvoti apie tai, kokių rodiklių mes siekiame ateityje. Buvo įvardintas lūkestis dėl kokybinių rodiklių“, – pridūrė jis.

Pasak LAKD generalinio direktoriaus, šiuo metu Lietuvoje yra 6208 km blogos kokybės kelių. Anot jo, siekiant gerinti tokių kelių kokybę, kasmet kelių remontui reikia skirti 197 mln. eurų daugiau, nei skiriama dabar.

„Šiai dienai turime 6208 km blogos kokybės kelių. Jeigu norime 2035 metams neturėti blogos kokybės kelių, iki tada mums reikia suremontuoti 7370 km kelių. Skaičius padidėja, nes su laiku atsiras daugiau blogos kokybės kelio dangos. Tam, kad tai pasiektumėme reikia ieškoti papildomų 197 mln. eurų kasmet“, – sakė jis.

Jis paminėjo, kad dviračių takų tiesimui ir taisymui taip pat reikalingi papildomi finansai – 300 mln. eurų iki 2035 metų.

„2023 metais buvo nutiesta 60 km naujų dviračių takų. Suremontuotų dviračių takų 0 km. Siekiame turėti 600 km naujų dviračių takų, suremontuoti 350 km dviračių takų. Tam įgyvendinti reikalingas papildomas 300 mln. eurų finansavimas, o kasmetinis papildomas finansavimas – 24 mln. eurų“, – teigė jis.

Taip pat M. Švaikauskas tikino, kad siekiant, jog iki 2035 metų sumažėtų blogos kokybės tiltų kiekis reikalingas šiai sričiai skiriamų finansų trigubinimas. Pasak jo, nesikeičiant skiriamų pinigų kiekiui, 2035 metais Lietuvoje bus 221 blogos kokybės tiltas.

„2023 metais turime 72 vnt. blogos būklės tiltus. Nieko nekeičiant, 2035 m. turėsime 221 vnt. blogos būklės tiltą. Turime išsiskyrę 20 mln. eurų finansavimą kasmet. Bet jeigu norime, kad 2035 metais turėtume 0 blogos būklės tiltų yra reikalingas 46 mln. eurų finansavimas kasmet“, – tvirtino jis.

LADK direktorius aiškino, kad šiuo metu bendrovė pradėjusi svarstyti alternatyvius pajamų šaltinius. Anot jo, šiuo metu vertinamos tokios galimybės kaip turto nuoma, elektros stotelių apmokestinimas ir t. t. Tokia galimybė atsirado valstybinei įmonei tapus akcine bendrove.

„Įmonė transformuojasi ir turime verslo vystymo kryptį, turime vadovų ir daugelį alternatyvų nagrinėjame apie tai, kur galėtų būti mūsų alternatyvios finansinės pajamos: tai kelių dangos tyrimai, eismo schemų derinimai, eismo schemų paruošimai, elektroninio statybos darbų žurnalo (ESDŽ) pardavimai“, – aiškino LAKD direktorius.

„Kiti galimi LAKD pajamų šaltiniai yra turto nuoma, elektros stotelių apmokestinimas ir plėtra, 5G stulpų pastatymas ir ryšio nuoma operatoriams. Taip pat planuojame pristatyti pokytį greičių matuokliams, kad būtų galimos gauti pajamos arba pasidengtų matuoklių sąnaudos. Taip pat galėtume labiau apmokestinti sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą“, – komentavo jis.