Žiniasklaida: Rytų flangas nori griežtesnio NATO požiūrio į Rusiją, bet įsigalėjo „subalansuota pozicija“

„Laimei“, JAV pavyko NATO viduje įtvirtinti subalansuotą požiūrį į Rusiją, nepaisant raginimų užimti griežtesnę poziciją, Briuselio leidiniui „EurActiv“ sakė šaltinis NATO.

Dalis NATO sąjungininkų išreiškė savo abejones dėl „tipiškų“ pokalbių apie saugumą tarp NATO karinio komiteto pirmininko admirolo Robo Bauerio ir Rusijos generalinio štabo pirmininko Valerijaus Gerasimovo.

Karo pradžioje JAV ir Rusija politiniame-kariniame lygmenyje įkūrė specialų padalinį, skirtą dekonfliktuoti padėtį. Abu minėti vadai sutarė „būti atsargiais“, ypač laivyboje, kad būtų išvengta „incidentų“, sakė šaltinis.

Tačiau kai kurios Rytų flango valstybės klausė, kam reikalingi tokie pokalbiai su Rusija, nors kiti sąjungininkai atsakė, kad R. Baueris turi mandatą tokio lygio komunikacijai.

Baltijos šalys neatsakė į „EurActiv“ užklausas dėl savo pozicijos, Lenkijos atstovas NATO neigė, kad Varšuva kėlė šį klausimą.

Anot leidinio šaltinio, Rusija pastaruoju metu yra „itin atsargi“, kad išvengtų incidentų, ypač Juodojoje jūroje.

Tačiau „Euractiv“ šaltinis pažymėjo, kad rytų europiečiai, skandinavai, Jungtinė Karalystė ir buvusios Jugoslavijos šalys, remia bekompromisį požiūrį į Rusiją, o JAV, Prancūzija, Turkija, Italija, Graikija laikosi nuosaikesnės pozicijos.

Vašingtonas, „laimei“, užėmė lyderiaujančią poziciją, todėl įsigalėjo „nuosaikesnis“ požiūris. Tuo tarpu JK priartėjo prie Rytų Europos valstybių pozicijos. Vokietija praktiškai „neegzistuoja“ NATO jau du metus. „Vokiečiai moka, duoda ir nekalba“, – sakė šaltinis.

Anot jo, „rusai stato, kad Vakarai pavargs“. „Mes visi sutinkame remti – kaip jau ir darome – Ukrainą savo parama tol, kol tai nepaveiks mūsų pačių saugumo“, – akcentavo šaltinis.

Jis taip pat sakė manantis, kad Turkija iki 2023-ųjų rinkimų neatsitrauks nuo savo veto Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO aljanso. Tačiau Vengrija „nusileis stipriam JAV spaudimui“.