Žiniasklaida: Kinija prašo, kad JT neskelbtų ataskaitos apie žmogaus teisių pažeidimus Sindziange

Kaip teigiama kinų laiške, su kuriuo „Reuters“ turėjo galimybę susipažinti ir kurį patvirtino jį gavę trijų šalių diplomatai, Kinija prašo Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės viešai neskelbti ilgai laukto pranešimo apie žmogaus teisių pažeidimus Sindziange.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sulaukė griežtos pilietinės visuomenės kritikos dėl pernelyg švelnios pozicijos Kinijos atžvilgiu gegužę vykusio vizito metu ir po to pareiškė dėl asmeninių priežasčių nesieksianti antros kadencijos.

Tačiau prieš pasitraukdama iš posto šių metų rugpjūčio pabaigoje, ji pažadėjo paskelbti ataskaitą apie Vakarų Kinijos Sindziango regioną. Žmogaus teisių grupės kaltina Pekiną netinkamu elgesiu su Sindziange gyvenančiais uigūrais, įskaitant masinį priverstinį darbą internavimo stovyklose. Kinija griežtai neigia bet kokius kaltinimus.

Kinijos pareigūnų pasirašytame laiške reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl Sindziango ataskaitos ir siekiama sustabdyti jos paskelbimą, sakė anonimiškai kalbėję keturi šaltiniai – trys diplomatai ir žmogaus teisių ekspertas. Anot jų, birželio pabaigoje Kinija pradėjo platinti šį laišką tarp diplomatinių atstovybių Ženevoje ir prašė šalių jį pasirašyti, taip išreiškiant savo paramą.

„Įvertinimas (dėl Sindziango), jei jis bus paskelbtas, sustiprins politizavimą ir blokų konfrontaciją žmogaus teisių srityje, pakenks OHCHR (Žmogaus teisių vyriausiojo komisaro biuro) patikimumui ir sutrikdys OHCHR ir valstybių narių bendradarbiavimą, – rašoma laiške, turint omenyje M. Bachelet biurą. – Primygtinai raginame ponią vyriausiąją komisarę neskelbti tokio įvertinimo.“

Kinijos diplomatinės atstovybės Ženevoje atstovė spaudai Liu Yuyin nepatvirtino, kad toks laiškas buvo išsiųstas, ir neatsakė į klausimus apie jo turinį.

Liu Yuyin sakė, kad beveik 100 šalių pastaruoju metu išreiškė savo paramą Kinijai su Sindziangu susijusiais klausimais „ir nepritarė kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus žmogaus teisių pretekstu“.

Ši parama, jos teigimu, buvo išreikšta viešais pareiškimais paskutinėje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje, kuri baigėsi liepos 8 d., ir „bendrame laiške“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė „Reuters“ sakė, kad gegužę lankydamasi regione M. Bachelet matė „tikrąjį Sindziangą su saugia ir stabilia visuomene“.

Anot jos, kai kurių šalių bandymai „suteršti Kinijos įvaizdį“, pasinaudojant Sindziango klausimu, nebus sėkmingi.

Lieka neaišku, ar M. Bachelet gavo laišką, – OHCHR atstovas atsisakė šį klausimą komentuoti.

Jis teigė, kad Sindziango ataskaita baigiama rengti prieš paskelbiant ją viešai, ir pridūrė, kad pagal įprastą praktiką, vienas egzempliorius bus išsiųstas Kinijai, kad ši galėtų pateikti savo pastabas.

Ataskaitoje bus analizuojamas Kinijos elgesys su uigūrų mažuma. Žmogaus teisių ekspertų grupė jau daugiau nei prieš trejus metus pradėjo rinkti įrodymus, tačiau dėl neaiškių priežasčių ataskaitos paskelbimas vėluoja net kelis mėnesius.

„Reuters“ nepavyko išsiaiškinti, kiek valstybių be Kinijos pasirašė jos platinamą laišką. Vienas iš keturių šaltinių, Ženevoje gyvenantis diplomatas, į laišką atsakė teigiamai, pasiūlydamas savo šalies paramą.

Kitoje laiško versijoje, su kuria „Reuters“ taip pat turėjo progą susipažinti, kur kas griežčiau kritikuojami M. Bachelet veiksmai, teigiant, kad Sindziango ataskaita buvo parengta, „negavus tam įgaliojimų, ir kad tai yra rimtas OHCHR nuostatų pažeidimas“, galintis pakenkti vadovės asmeniniam patikimumui.

Lieka neaišku, kas jį redagavo ir kokiu tikslu. Laišką pasirašęs diplomatas teigė, kad švelnesnis variantas yra galutinis.

Tiesioginis lobizmas

Kinija, kaip ir kitos šalys, kartais siekia sustiprinti savo politinius pareiškimus Ženevoje įsikūrusioje žmogaus teisių taryboje diplomatiniais raštais, kuriuos prašoma pasirašyti ir kitų valstybių atstovų.

Kartais tai gali turėti įtakos 47 narių taryboje, kurios veiksmai nėra teisiškai įpareigojantys, tačiau gali sudaryti galimybę tirti įtariamus pažeidimus, priimamiems sprendimams.

Du Ženevos diplomatai teigė, kad Kinijos laiškas yra retas pavyzdys, įrodantis, kad Pekino lobistai siekia tiesiogiai paveikti M. Bachelet. Kartais, pasak jų, šalims sunku pasakyti „ne“ Kinijai žmogaus teisių klausimais, turint omenyje jų glaudžius ekonominius ryšius.

Laiškas išplatintas JT žmogaus teisių institucijai kritiniu momentu, kai 70-metė M. Bachelet dirba paskutines savaites poste, kurį ji paliks rugpjūčio 31 d. ir kurį perimti dar nėra realių kandidatų.