Žiemos žabangos vairuotojams: ekspertai paaiškino, kodėl vieni keliai būna slidesni už kitus

Ko gero, ne vienas vairuotojas žiemos laikotarpiu keiksnoja ne tik nesiliaujantį snygį, bet ir kelininkus. LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrėjai pasidomėjo, kurios kelio dangos labiausiai apšąla, apledija ir kelia didžiausią pavojų eismo dalyviams.

Tenka pripažinti, kad kelių dangos kokybė turi reikšmingos įtakos automobilių eismo saugumui. Tai labiausiai jaučiama žiemą, keliams apsitraukus ledu. Lietuvoje populiariausios – asfaltbetonio ir žvyrkelio dangos, o pėsčiųjų takams ir šaligatviams naudojamos kiek kitokios medžiagos.

„Lietuvoje pagrindinė turbūt yra asfaltbetonio danga, turime ir daugybę vis dar likusių žvyrkelių. Ir turime cementbetonio dangą, tas visiems puikiai žinomas Vilniaus–Utenos kelias. Tai čia tokios pagrindinės Lietuvoje vyraujančios [kelio dangos]. Aišku, Vakarų šalyse magistraliniuose keliuose cementbetonio danga [dažniausiai naudojama], pas mus, ko gero, pagrindiniuose keliuose daugiausia asfalto danga vyraujanti“, – kalba Aurelijus Braželis, „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo direktorius.

„Dangų rūšių yra labai įvairių. Ten, kur automobiliai važiuoja, tai viena zona, kur pėstieji eina – tai kita zona. Bet bendrąja prasme mes sakome, kad yra standžios ir nestandžios [dangos], yra standžios asfalto dangos konstrukcijos ir standžios betono dangos konstrukcijos. Pastarųjų mes turime mažiau, aišku, jeigu mes dar įtraukiam tiltus, viadukus, tai ten jau atsiranda kitokio pobūdžio statinių, bet tai irgi yra kelio dalis, tik ten dominuoja gelžbetonis ir betonas“, – antrina prof. dr. Audrius Vaitkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto direktorius.

Skirtingos kelio dangos šaltuoju metų laiku veikiamos skirtingai. Žiemą ypač pasikeičia vairavimo sąlygos, nes dėl kelio dangos temperatūros keičiasi ir automobilio padangų sukibimas su kelio danga.

Pasak ekspertų, verta atsiminti, kad šaltuoju periodu kelio temperatūra yra žemesnė nei oro, todėl ledas gali dengti kelio dangą ir tada, kai oro temperatūra yra pliusinė. Tačiau vienuose keliuose automobilis bus nevaldomas ir nestabilus, o kitur važiuosite net nejusdami, kad kelio danga slidi. Tam didžiausią įtaką turi dangos storis.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tas šalimas, visų pirma, priklauso nuo aplinkos veiksnių. Jeigu temperatūra teigiama, niekas ir nešals. Bet užšalimo greitis ir tas jautrumas šalimui priklauso nuo dangos konstrukcijos storio, nes kuo plonesnė dangos konstrukcija, tuo greičiau ji peršąla, kol ji visa tampa neigiamos temperatūros. Paskui, keičiantis aplinkos sąlygoms, temperatūrai aukštėjant ar žemėjant, ji greičiau apledija.

Tai pagrindinis veiksnys yra visos dangos konstrukcijos storis, o kitas – tai ir dangos rūšis. Yra žinoma, kad betono dangos apledija greičiau, nes jų tankis didesnis, oro tuštimių kiekis mažesnis ir jos tiesiog greičiau peršąla, tokiu būdu traukia drėgmę ir šarmoja, ledija ir pan.“, – aiškina prof. dr. A. Vaitkus.

Dažnas vairuotojas gali pastebėti, kad neasfaltuota kelio danga, pavyzdžiui, žvyrkeliu, automobilis važiuoja saugiau, automobilio nemėto į visas puses. Tad ar tiesa, kad orų pokyčiams atsparesnės yra neasfaltuotos dangos?

Kelių direkcijos (LAKD) Transporto infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas sako, jog neasfaltuotų dangų ir sniego sukibimas su automobilio padangomis būna geresnis, tai leidžia automobilį saugiau manevruoti ir neslysti į pakelę.

„Žvyrkeliai turi tam tikrą specifiką. Jeigu mes kalbame apie žiemos priežiūrą, tai jie prižiūrimi žemiausiu priežiūros lygiu. Žiemą jie būna padengti prispausto sniego sluoksniu ar ledu, tačiau žvyrkelio danga biri, tai kai yra nestoras, nesuledijęs sniego sluoksnis, tai tos birios medžiagos maišosi su tuo ledu, taip suteikdamas didesnę frikciją automobilio ratui, todėl ten šiek tiek stabilesnė situacija“, – kalba M. Lukošiūnas.

Pasirodžius snygiui ar plikledžiui ypač slidūs tampa užmiesčio keliai, kartais jie tampa čiuožyklomis, o suvaldyti automobilį tokiuose keliuose dažnai tampa sunku.

„Yra skirtingų konstrukcijų tipų. Mes turime suprasti, kad mieste intensyvumas yra didelis, o, tarkim, miesto kiemo gatvės konstrukcija paprasta, ji natūraliai negali atlaikyti didelių apkrovų. Užmiestyje vyksta intensyvus sunkiojo transporto eismas, tai vėl kitaip veikia dangas. Dar turbūt verta paminėti, kad mieste dangos dažniausiai turi integruotas lokalias vandens nuvedimo sistemas, užmiestyje to paprastai nėra“, – tvirtina A. Braželis.

Esant neigiamai oro temperatūrai, ypač naktį ar rytą, slidžiausias kelio dangos paviršius susidaro ant tiltų ar viadukų. Ant žemės esantys keliai šilumą išlaiko ilgiau, o ant viadukų esanti kelio danga leduku pasidengia dvigubai greičiau.

Plačiau apie tai – laidos reportaže.