Žalioji ar tradicinė Viduržemio jūros dieta: kuri geriau tinka, norint atsikratyti visceralinių riebalų?

Naujas plataus masto klinikinės intervencijos tyrimas parodė, kad modifikuota Viduržemio jūros dieta, vadinama žaliąja Viduržemio jūros dieta, yra veiksmingesnė, mažinant visceralinius riebalus, kurie gali apsupti ir pažeisti vidaus organus, nei standartinė Viduržemio jūros dieta ar sveika mityba apskritai, rašo „Medical News Today“ (MNT). 

Visi trys mitybos planai padėjo sumažinti visceralinių riebalų kiekį, tačiau žalioji Viduržemio jūros dieta pasirodė dvigubai veiksmingesnė už „tradicinę“ Viduržemio jūros dietą.

Tyrimą atliko DIRECT-PLUS bandomųjų tyrimų grupė. Jam vadovavo profesorė Iris Shai iš Negevo Ben-Guriono universiteto (Izraelis) ir dr. Hila Zelicha, šiuo metu dirbanti Kalifornijos universitete Los Andžele, padedamos kolegų iš Italijos, Vokietijos ir JAV.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „BMC Medicine“.

Žalioji Viduržemio jūros dieta

Žalioji Viduržemio jūros dieta skiriasi nuo pradinės Viduržemio jūros dietos tuo, kad joje daugiau dėmesio skiriama polifenoliams.

Polifenoliai yra augalų junginiai, kurie siejami su apsauga nuo II tipo diabeto, kai kurių vėžio formų ir širdies ligų. Manoma, kad jie taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą ir virškinimo funkciją.

Polifenolių yra juodajame šokolade, uogose, raudonajame vyne ir arbatoje, taip pat kai kuriuose riešutuose, pavyzdžiui, graikiniuose.

Laikantis žaliosios Viduržemio jūros dietos, kaip numatyta šiame tyrime, kasdien suvartojama 28 gramai graikinių riešutų – apie septyni riešutai, 3–4 puodeliai žaliosios arbatos ir 100 miligramų apvaliąja volfija (Wolffia globosa) vadinamo vandens augalo, kuris tinka dėti į kokteilius ar glotnučius. Visuose šiuos produktuose gausu polifenolių.

Visa kita šiame mitybos plane nesiskiria nuo įprastos Viduržemio jūros dietos, tik nevartojama raudonos ir perdirbtos mėsos.

18 mėnesių trukmės atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu mokslininkai suskirstė 294 dalyvius į tris grupes. Viena grupė laikėsi standartinės Viduržemio jūros (MED) dietos, antra grupė laikėsi žaliosios Viduržemio jūros (žalioji-MED) dietos, o trečia grupė griežtai laikėsi sveikos mitybos gairių (HDG).

Visoms grupėms buvo pasiūlyti mokomieji gyvenimo būdo užsiėmimai ir fizinio aktyvumo rekomendacijos bei nemokamas sporto salės abonementas.

Tyrėjai aprūpino dalyvius graikiniais riešutais, arbata ir apvaliosiomis volfijomis bei pateikė keletą glotnučių receptų.

Daug žadanti mitybos intervencija

„Šis klinikinis tyrimas buvo atliktas gerai, nors tokias ilgalaikes mitybos intervencijas vykdyti yra labai sunku, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs Nacionalinio sveikatos instituto ir Nacionalinio diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų instituto mokslininkas dr. Aaronas Cypessas. – Tyrimo metu buvo iškelta daugybė hipotezių. Jas dabar galima patikrinti ir išsiaiškinti, kurios iš jų siūlomas mechanizmas užtikrina efektyviausią polifenolių poveikį VAA masei.“

VAA iššifruojamas kaip visceralinis adipozinis audinys ir tai yra dar vienas terminas visceraliniams riebalams pavadinti. Adipozė yra organizmo audinys, kuriame kaupiasi riebalai.

Tyrimo pabaigoje visceralinių riebalų pokyčiai buvo įvertinti pasitelkus magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Visose trijose grupėse užfiksuotas panašus bendro kūno svorio kritimas.

Žaliosios Viduržemio jūros dietos besilaikiusiems dalyviams pavyko sumažinti visceralinių riebalų kiekį daugiau nei 14 proc. Tie, kurie laikėsi įprastos Viduržemio jūros dietos, prarado 6 proc. tokių riebalų, o sveikos mitybos grupė – 4,2 proc.

Visceraliniai riebalai

Nors svorio kritimas ir kūno formų kitimas dažnai yra pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamos dietos, visceraliniai riebalai yra daug rimtesnė problema.

Dr. H. Zelicha MNT sakė, kad „kalbant apie pavojų sveikatai, susijusį su riebalų pertekliumi, visceralinis adipozinis audinys yra daug pavojingesnis nei papildomas „gelbėjimosi ratas“ aplink juosmenį“.

„VAA yra siejamas su keliomis sveikatos problemomis, kaip antai aukštas kraujospūdis, nutukimas, dislipidemija ir diabetas, – sakė dr. H. Zelicha. – Jis taip pat padidina mirtingumo riziką, todėl labai svarbu stebėti bet kokius su juo susijusius pokyčius.“

Visceraliniai riebalai glūdi giliai organizme ir formuojasi aplink vidaus organus, skirtingai nei paviršinis riebalų sluoksnis, kuris visiems gerai matomas.

„Dauguma šiuo metu taikomų intervencijų nėra konkrečiai nukreiptos į gilųjį adipozinį audinį, – pažymėjo dr. A. Cypessas. – Tačiau apskritai riebalų masės mažinimo nauda yra apčiuopiama.“

Kadangi VAA nesimato, nustatyti, ar žmogus jo turi, nėra taip lengva. Nors dr. H. Zelicha pažymėjo, kad juosmens apimtis yra gana patikimas VAA kiekio rodiklis, paprastai šiam tikslui pasitelkiami MRT ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai.

„Tačiau KT skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, o MRT, nors ir yra tapęs galinga neinvazine diagnostikos priemone, yra labai brangus ir atima daug laiko“, – sakė ji.

Dr. H. Zelichos teigimu, reikalinga geresnė, lengvai prieinama ir patikima VAA nustatymo priemonė.

Visceralinių riebalų atsikratymo būdai

Remiantis naujausiais tyrimais, žalioji Viduržemio jūros dieta yra veiksmingiausiai visceralinius riebalus mažinantis mitybos režimas.

Kaip pažymėjo dr. A. Cypessas, „dauguma dietų sumažina aplink organus esančio adipozinio audinio kiekį. Net ir šiame tyrime HDG kontrolinėje grupėje buvę dalyviai neteko dalies visceralinių riebalų, tik ne tiek daug, kiek laikantis [žaliosios Viduržemio jūros regiono] dietos“.

Kadangi veiksmingos dietos paprastai sumažina VAA kiekį, dr. A. Cypesso nuomone, „geriausias mitybos ir mankštos planas yra tas, kurio žmogus gali laikytis mėnesių mėnesius ir daug metų“.

Dr. H. Zelichos teigimu, aerobinė fizinė veikla, tokia kaip bėgimas ar važiavimas dviračiu, „yra veiksminga visceralinio adipozinio audinio mažinimo strategija“.

Anot jos, ankstesniame profesorės I. Shai tyrime tokia mankšta, derinama su graikinių riešutų vartojimu, padėjo sustiprinti standartinės Viduržemio jūros dietos poveikį mažinant VAA.

„Vartojant daugiau augalinės kilmės riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, avokadų, riešutų ir sėklų, ir vengiant paprastų angliavandenių bei transriebalų rūgščių, galima sumažinti VAA“, – rekomendacijomis dalinosi dr. H. Zelicha.