Prieš 11 mėnesius
127
Sugrįžome į XIX amžių? Taip liūdnai juokauja žmonės, kuriems pastaruoju metu teko ieškoti vaistinėse paskirtų antibiotikų. Jau kurį laiką Lietuvoje trūksta antibakterinių vaistų – paskirtų antibiotikų ieškantys pacientai pasakoja, jog dėl medikamentų tenka važiuoti į kitą miestą, be to, kartais medikai esą išrašo ne pačius tinkamiausius vaistus, bet tai, ką pacientai galės įsigyti vaistinėse.
Specialistai neslepia: situacija nėra gera. Panaši situacija visoje Europoje, tad ir sprendimų ieškoma bendrai. Medikų bendruomenei labiausiai neduoda ramybės, kas bus rudenį, kai prasidės nauja infekcinių ligų banga.
Dėl vaistų – beveik 300 km kelionė
Klaipėdoje gyvenanti Asta (pavardė portalui žinoma – LRT.lt) pasakojo, kad antibiotikų prireikė jos mažamečiam sūnui, kuris po adenoidų operacijos sukarščiavo. Pasak moters, nerimo nebuvo, nes vaiką operavęs gydytojas įspėjo, jog taip gali nutikti, ir išrašė receptą antibiotikams – skystos suspensijos „Ospamox“. Tačiau nusprendę įsigyti juos klaipėdiečiai suprato, jog nei uostamiestyje, nei gretimuose miestuose esančiose vaistinėse tokių medikamentų nėra.
„Eurovaistinė“ visame tinkle neturėjo, t. y. visoje Lietuvoje. BENU – irgi. Galiausiai pavyko rasti „Norfos vaistinėje“, kuri yra Akmenėje“, – pasakojo Asta, pridūrusi, kad dar tą pačią dieną jos vyras išskubėjo vaistų į už 140 km nuo Klaipėdos esantį miestą.
„Baiminomės, kad ir čia neliks“, – neslėpė į „LRT girdi“ parašiusi Asta.
Išrašo ne tai, kas geriausiai veikia, bet ko yra?
Dar vienas į „LRT girdi“ kreipęsis portalo skaitytojas Karolis (pavardė portalui žinoma – LRT.lt) taip pat neseniai savo kailiu patyrė, kad Lietuvoje antibiotikų trūkumas jau tapo didžiule problema. Per Velykas jis kartu su žmona susirgo pūlinga angina – porą vargino aukšta temperatūra ir kiti anginai būdingi simptomai. Po laisvadienių abu kreipėsi į šeimos gydytojus, kurie įtarimus patvirtino ir skyrė antibiotikų.
„Mes lankomės pas skirtingus gydytojus, tačiau abu medikai mums skyrė vienodą antibiotiką – amoksiciliną. Teko gerokai pavargti, kol radome jo Vilniaus vaistinėse, bet galiausiai nusipirkome ir suvartojome kursą, kurį buvo paskyrę gydytojai“, – sakė LRT.lt skaitytojas.
Deja, praėjus vos savaitei po antibiotikų vartojimo, tiek jis, tiek žmona „atkrito“.
„Pasirodo parinktas antibiotikas nebuvo tinkamas ir nenugalėjo ligos sukėlėjo – streptokoko. Man buvo išrašytas kitas antibiotikas – klaritromicinas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, irgi nėra tinkamiausias kovai su streptokoku. Mano žmonai išrašė cefadroksilio, kuris esą tinkamiausias streptokokui naikinti. Deja, apvažinėję BENU, „Camelia“, „Eurovaistinę“ ir „Norfos vaistinę“, išgirdome tą patį – Vilniuje ir jo apylinkėse šio antibiotiko nėra. Todėl galiausiai žmonai teko pirkti tą patį medikamentą kaip ir man – klaritromiciną, kuris nėra tinkamiausias norint įveikti streptokoką“, – pasakojo Karolis.
Jis neslėpė, kad situacija pasirodė, švelniai tariant, keistoka. „Žinau, kad pasauly auga bakterijų atsparumo antibiotikams problema. <...> Atrodo, kad galėtų vykti tyli antibiotikų krizė <...>“, – savo nuomonę išsakė Karolis.
Vaistinėse antibiotikus rezervuoja patys gydytojai
Gydytojai atviri – situacija tikrai sudėtinga, pacientams kartais iš tiesų tenka skirti platesnio veikimo antibiotiką, nes tinkamiausio šiuo metu vaistinėse nėra.
„Kartais tikrai yra iššūkis parinkti pacientui tinkamiausią antibiotiką, nes ne visų yra vaistinėse ar tiek, kad neužtenka visiems, kuriems reikia. Tam, kad pacientui nereikėtų grįžti atgal pas mane į konsultaciją, nes nerado paskirto antibiotiko, kad nesitrukdytų darbas, dažniausiai aš pati paskambinu į vaistinę ir rezervuoju antibiotikus. Vaistai.lt sistemoje galima pasižiūrėti, kur šiuo metu yra reikalingų vaistų. Bet, kadangi informacija ten nėra tiksli, greičiau ir aiškiau būna pasiskambinus ir išsiaiškinus, ar tikrai turi reikalingą dozę, ir užsakius pačiai“, – pasakojo šeimos gydytoja Greta Rimkienė.
Dar daugiau laiko tenka skirti, jei pacientui išrašomas vardinis receptas – jo prireikia, skiriant specifinius antibakterinius vaistus. „Tenka aiškinti pacientui, kokia tvarka jam bus išduodamas vaistas, kad teks pasirašyti. <...> Papildomo darbo prisideda tikrai“, – neslėpė šeimos gydytoja.
Antibiotikų trūksta jau ne vieną mėnesį, tačiau šiuo metu, anot G. Rimkienės, vaistinėse atsirado „Ospamox“. „Bent jau ospamokso yra. Ilgą laiką jo neturėdavome, tai dabar jau galime jo skirti ir gydyti [ligas] siauresnio veikimo antibiotiku. <...> Žodžiu, suaugusiems pacientams vėl galime skirti paprastesnį antibiotiką. Deja, vaikams kol kas dar sudėtinga parinkti [antibiotikus]. <...> Situacija keičiasi nuolat, vieną savaitę turime vieną antibiotiką, kitą – jau kitą“, – sakė medikė.
Tenka skirti stipresnius vaistus
Kauno poliklinikos Centro padalinio šeimos gydytoja Audronė Maščinskienė, paklausta apie antibiotikų skyrimą pacientams, pasakojo nepamenanti panašios situacijos.
„Su tokia problema susiduriame pirmą kartą per net nežinau kiek metų. Šiuo metu antibiotikų tebetrūksta, nors, pavyzdžiui, buvo žadėta, kad balandžio pabaigoje „Ospamox“ tiekimas bus atnaujintas ir nebestrigs. O dabar jau gegužė ir vis tiek yra problemų“, – sakė šeimos gydytoja.
Anot medikės, stringantis antibakterinių vaistų tiekimas į rinką vargina tiek pacientus, tiek ir gydytojus. „Pradžioje turėjome žinių, kad laikinai trūksta vaikams skiriamų antibiotikų, pvz., geriamosios suspensijos, šiuo metu pacientai vis grįžta ir dėl kitų antibiotikų. Tai vienos rūšies nėra, tai dozuotės skiriasi. Mes [gydytojai] negalime greit susekti, ko šiuo metu yra vaistinėse: vienu metu viena dozė, kitu metu – kita. Ir pacientui, ir mums nepatogu. Tenka perrašinėti receptus“, – sakė šeimos gydytoja.
Ji neslėpė, jog pasitaiko atvejų, kai tenka skirti stipresnius antibiotikus, nei reikėtų, nes tik tokie yra vaistinėje.
„<...> Nebūna taip, kad tik vienintelis antibiotikas tinka kažkokiam sukėlėjui gydyti. Paieškoję sprendimų surandame. Žinoma, dėl to sunkėja tiek mūsų darbas, tiek pacientui yra nepatogu. Šiuo metu Lietuvoje dar tikrai turime galimybę parinkti tinkamiausią vaistą: jei vieno nėra, randame kitą. Tiktai, žinote, niekada nesinori į žvirblį šaudyti iš patrankos. Tai [dabar] kartais [vaistinėse] tų stipresnių antibiotikų yra daugiau negu silpnesnių antibiotikų, kurių pacientui reikėtų“, – teigė Kauno poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti A. Maščinskienė.
Vasarą infekcijų sumažėja, tačiau kartu su rudeniu jos sugrįžta. Medikai jau dabar neslepia nerimaujantys. „Tikrai neramu, galvojame, kaip čia bus rudenį, jeigu antibiotikų toliau trūks“, – komentavo gydytoja.
Vaistininkai siunčia atgal pas gydytojus
Vaistininkų teigimu, paskirtų antibakterinių vaistų nerandantys pacientai jau tapo kasdienybe. Irena Tėvelienė, „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė, sako, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, trūksta antibakterinių vaistų, ypač tų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas. Pastarojo vaisto trūkumo pagrindinė priežastis – stipriai padidėjęs šių antibakterinių vaistų poreikis, atsiradęs COVID-19 pandemijos metu, ir gamybos sutrikimai.
„Esant tokiai situacijai, vaistininkas visada ieško geriausio sprendimo ir gali pasiūlyti alternatyvų preparatą su ta pačia veikliąja medžiaga, pasiūlo kitą tos pačios paskirties vaistą arba informuoja pacientą apie galimybę įsigyti pageidaujamą preparatą kitose vaistinėse.
Kai yra žinoma, kad vaistinio preparato gamyba sutrikusi ir nežinomi logistinės grandinės atkūrimo terminai, vaistininkai rekomenduoja pacientui grįžti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų išrašytas naujas receptas su kita veikliąja medžiaga. Tai gali padaryti tik gydytojas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė.
Turintiems galimybę rekomenduojama naudotis internetinėmis vaistinėmis ir nuotolinių vaistinių platforma e.sveikatos sistemoje – nuotoliniu būdu galima įsigyti ne tik nereceptinių, bet ir receptinių vaistų – juos į namus pristato kurjeris.
Platformoje taip pat galima įsigyti jiems paskirtų receptinių vaistų, palyginti jų kainas ir priemokų dydžius bei pasirinkti prekių pristatymo būdą, patikrinti vaistų likučius.
„Nuotolinė vaistų prekybos paslauga ir buvo įgyvendinama, siekiant palengvinti kelią pacientams apsirūpinti būtinais gydytojo paskirtais vaistais net neišeinant iš namų. Tai itin svarbu ir patogu vyresniems gyventojams, sergantiems ir nenorintiems eiti į fizines vaistines bei neįgaliems asmenims, kurie dėl judėjimo negalios ar laikinų sveikatos sutrikimų negali patys nuvykti iki vaistinės. Neturint galimybės naudotis internetu, galima skambinti telefonu ir pasiteirauti, kurioje vaistinėje yra reikalingas preparatas, bei pasikonsultuoti dėl galimos vaisto alternatyvos“, – teigė I. Tėvelienė.
Vaistinių rinka su tiekimo sutrikimais susiduria nuo praėjusių metų gruodžio. UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė pastebi, jog šiuo metu situacija gerėja, tam tikrų antibiotikų tiekimas atkuriamas, tačiau gaunami riboti kiekiai.
„Jie paskirstomi po visą vaistinių „Camelia“ tinklą. Detalizuoti tam tikrus konkrečius atvejus yra sudėtinga, nes situacija greitai kinta ir trūkstamų vaistų tiekimą stengiamės kiek įmanoma greičiau atnaujinti. Mes nuolat stebime situaciją ir stengiamės užtikrinti pacientų poreikius atitinkantį vaistų kiekį“, – teigė A. Budrikienė.
Stengiantis palengvinti vaistų paiešką, pasak jos, vaistininkai pacientus visuomet informuoja, kuriose arčiausiai esančiose vaistinėse jie galėtų rasti reikalingų medikamentų, jie taip pat gali paskambinti į klientų aptarnavimo centrą, taip pat įsigyti preparatus internetinėje vaistinėje.
Kai kurių antibiotikų tiekimas galbūt bus atnaujintas vasarą
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) patvirtino gydytojų teiginius, kad jau kurį laiką atnaujintas kai kurių antibiotikų tiekimas, pavyzdžiui, „Amoksiklav“. Be to, vaikiškų suspensijų, skirtų karščiavimui mažinti, kurių sudėtyje yra paracetamolio ir ibuprofeno, atsargos yra pakankamos.
Deja, kai kurių kitų antibiotikų pacientams ir juos gydantiems medikams teks palaukti iki vasaros.
„Kalbant apie registruotus vaistus, kurių tiekimas sutrikęs, vaisto registruotojas UAB „Sandoz“ pranešė, kad „Ospamox“ (amoksicilno) 1000 mg plėvele dengtų tablečių tiekimo sutrikimas yra numatomas iki birželio pabaigos. Tuo tarpu „Ospamox“ (amoksicilno) miltelių geriamajai suspensijai 250 mg/5 ml 11 g tiekimą planuojama atnaujinti gegužės pabaigoje. Tačiau, kalbant apie suspensiją „Ospamox“, svarbu paminėti, kad didmenoje dar esama Lenkijoje registruoto vaisto „Amotaks“ 500 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai 100 ml N1. Mūsų žiniomis, nedidelis kiekis, papildoma šio vaisto siunta, Lietuvą turėtų pasiekti dar šią savaitę“, – nurodė VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė, pridūrusi, jog, nors minėtas vaistas „Amotaks“ yra įtrauktas į Kompensuojamų vaistų sąrašus, tačiau yra kompensuojamas ne visoms pacientų grupėms.
„Taigi ir receptų išrašymo tvarka, skiriant šį vaistą, skirtinga ir priklauso nuo to, ar vaistas išrašomas kaip kompensuojamas, ar kaip nekompensuojamas. Gydytojai, norėdami paskirti gydymui vardinį vaistą, kuris įrašytas į Kompensuojamųjų vaistų kainyną, tačiau pacientui yra nekompensuojamas, turėtų išrašyti vardinį receptą ir Vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą. <...> Išrašant vardinį vaistą pacientui, kuriam jis yra skiriamas kaip kompensuojamas, galioja įprasta kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarka, t. y. vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo pildyti nereikia“, – galiojančią tvarką priminė VVKT atstovė.
Atsižvelgiant į tai, kad antibiotikų stygius šiuo metu buvo jaučiamas ne tik Lietuvoje bet ir visoje Europoje, VVKT specialistai ragina gydytojus prieš išrašant vaistus pasitikrinti informaciją tarnybos svetainėje – ten galima rasti naujausią ir tiksliausią informaciją apie vaistų tiekimo sutrikimus, taip pat apie sandėliuose esančias vaistų atsargas.
Pasak A. Tautvydienės, visa ši informacija yra vieša – ji skelbiama VVKT svetainėje, skiltyje „Svarbi informacija“, taip pat papildomai ir naujienų skiltyje.
„Norime priminti, kad jei konkretaus vaisto nėra, o pacientui jo reikia, tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju bei aptarti alternatyvaus gydymo galimybes.
Jei trūksta konkretaus vaisto konkrečios farmacinės formos, pavyzdžiui, nėra tablečių, bet yra suspesija, žvakutės ar pan., verta su gydytoju ar vaistininku aptarti kitokios vaisto farmacinės formos vartojimo galimybę“, – priminė pašnekovė.
Poveikį daro ir karas Ukrainoje, ir infliacija
Anot jos, vaistų tiekimo sutrikimų priežastys išlieka tos pačios, kaip ir anksčiau. Dažniausiai tiekimo sutrikimai būna nulemti gamybos problemų, pavyzdžiui, kai trūksta veikliųjų ar kokių nors kitokių medžiagų. Vaistų tiekimas taip pat gali sutrikti ir dėl logistikos problemų, padidėjusio vaistų poreikio, komercinių priežasčių. Pastaruoju metu vaistų tiekimo sutrikimams nemažai įtakos turėjo ir geopolitiniai įvykiai, t. y. karas Ukrainoje, energetikos krizė, aukšti infliacijos rodikliai.
„Antibiotikų, kurių veiklioji medžiaga amoksicilinas, trūkumą iš esmės lėmė tai, kad buvo stipriai padidėjęs šių antibakterinių vaistų poreikis, kuris atsirado po Covid-19 ligos pandemijos. Pandemijos metu, esant karantinui, buvo itin sumažėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tad natūralu, kad vaistų gamintojas šio vaisto gamino mažiau. Gyvenimui grįžus į ikipandemines sąlygas ir šią žiemą fiksavus išties didelį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių, gamintojai tiesiog nebespėjo patenkinti šių vaistų poreikio. Amoksicilino vaistinių preparatų trūko visoje Europoje, ne tik Lietuvoje“, – pabrėžė VVKT atstovė spaudai.
A. Tautvydienė taip pat pasakojo, kad, esant tiekimo sutrikimams, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba visada labai operatyviai išduoda leidimus vaistus tiekti pakuotėmis, paženklintomis užsienio kalba.
„Paprasčiau tariant, jei tik tiekėjas turi galimybę tokį vaistą atvežti iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ir kreipiasi į mus, leidimas yra išduodamas per kelias dienas. Taip pat registruotojai, didmenininkai gali tiekti vadinamuosius vardinius vaistus. Juos tiekiant, leidimas nereikalingas.
Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu renka duomenis iš šalių narių bei vaistų gamintojų. Šalys narės įpareigotos pateikti antibiotikų poreikį ateinančiam šaltajam metų sezonui. Tuo tarpu su gamintojais aiškinamasi, kokios jų gamybos galimybės, turimos vaistų atsargos ir pan. Atsižvelgiant į gautą informaciją, bus priimami atitinkami sprendimai“, – sakė VVKT darbuotoja.
SAM: niekas nesėdi sudėjęs rankų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, jog ieškoma visų įmanomų priemonių, siekiant įveikti susidariusią situaciją. Viena iš jų – Lietuvos farmacijos įstatyme įteisintos įvairios priemonės, kuriomis sprendžiamos gyventojų aprūpinimo vaistais problemos: įteisintos daugiakalbės pakuotės (pvz., pasirašytas susitarimas dėl Baltijos pakuočių taikymo); esant vaisto gamybos, tiekimo sutrikimams ar išaugus jo poreikiui dėl padidėjusio sergamumo, registruoti vaistai gali būti tiekiami užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis, gavus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą; pavieniams pacientams gali būti skiriami vardiniai vaistai. Tai leidžia parinkti gydymą atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, spręsti problemas, kai rinkoje laikinai nėra reikalingų registruotų vaistų, rašoma LRT.lt atsiųstame ministerijos atsakyme.
Seime šiuo metu svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame taip pat numatytos nuostatos, padėsiančios spręsti vaistų trūkumų problemas.
Siūloma patobulinti leidimų laikinai tiekti vaistus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis išdavimą (šie leidimai yra svarbi priemonė sprendžiant vaistų trūkumus). Leidimų išdavimas būtų susiejamas su konkrečiais kiekiais ir poreikiu, o vaistinėms leidžiama išparduoti užsienio kalba paženklintų pakuočių atsargas (likučius) pasibaigus leidimo galiojimo laikui.
Toks leidimų išdavimo principas būtų labiau pagrįstas, padėtų išvengti neišparduotų atsargų susidarymo, leistų geriau tenkinti gyventojų poreikius. Siūloma numatyti, kad vaistas, kuriam išduodamas nurodytas leidimas, gali būti be pakuočių apsaugos priemonių, skirtų patikrinti pakuotės autentiškumą ir ar nebuvo pažeista pakuotė, jei toks vaistas yra skirtas Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybei, kurioje jis yra priskirtas vaistams, kuriems pakuočių apsaugos priemonės neprivalomos. Siūlomi lankstesni reikalavimai užtikrintų itin svarbių vaistų, pvz., vakcinų, prieinamumą Lietuvoje esant trūkumams, teigiama portalui atsiųstame komentare.
Dar vienas siūlymas – leisti gydymo įstaigoms išimtiniais atvejais įsigyti vaistų iš kitos gydymo įstaigos, kai paciento gydymui, gyvybės išgelbėjimui ar pratęsimui būtiną vaistą, kurio nėra galimybės įsigyti iš didmenininkų, turi kita gydymo įstaiga.
Išimties tvarka taip pat siūloma leisti valstybės biudžeto, PSDF lėšomis įsigyjamus vaistinius preparatus, skirtus pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikai ar gydymui, laikyti ir skirstyti per asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės juos tiekti iš didmeninio platinimo įmonių.
„Šiuo metu rengiamas Neregistruotų būtinųjų vaistinių preparatų tiekimo rinkai taisyklių naujos redakcijos projektas, pagal kurį bus įteisintos platesnės galimybės leisti tiekti kitoje valstybėje registruotus vaistus, jeigu Lietuvos rinkoje yra tokių vaistų trūkumas.
Siekiant dar efektyviau valdyti kompensuojamųjų vaistų trūkumus, šiuo metu yra peržiūrimas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos stebėsenos tvarkos aprašas. Planuojama nustatyti didesnę kritinių kompensuojamųjų vaistų grupės atsargų ribą. Šios ribos padidinimas leistų tiksliau išsiaiškinti atsargų mažėjimo priežastis ir, prireikus, laiku įtraukti į Kainyną kitą reikiamą vaistą“, – rašoma SAM komentare.
Tikisi bendrų sprendimų
Kai kurie sprendimai, tikimasi, palengvins vaistus išrašančių gydytojų kasdienybę: SAM kartu su Registrų centru vykdo e. sveikatos plėtros projektą (numatoma projekto pabaiga 2024 m.), kurio metu be kitų funkcionalumų planuojama įdiegti galimybę informuoti sveikatos priežiūros specialistą, išrašantį e. receptą, apie vaistų tiekimo sutrikimus.
„Vykdoma ir vaistų atsargų bei pardavimų stebėsena. Didmeninio platinimo įmonės Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reguliariai teikia duomenis apie turimas atsargas ir parduotų vaistų pakuočių skaičius, todėl iš anksto galima prognozuoti tiekimo sutrikimus. Itin didelis dėmesys skiriamas kompensuojamųjų vaistų atsargų stebėsenai“, – nurodė ministerija.
Kadangi su vaistų tiekimo problemomis susiduria visa Europa, ieškoma bendrų sprendimų. Balandžio 26 d. Europos Komisija atliko ES farmacijos teisyno peržiūrą ir paskelbė pasiūlymus dėl direktyvos ir reglamento, kuriais būtų reglamentuojama veikla su vaistais. Vienas iš pateiktų pasiūlymų tikslų – spręsti vaistų trūkumo problemas.
Siūlomos įvairios priemonės, kad būtų užtikrintas vaistų (tiek inovatyvių, tiek generinių ir biopanašių vaistų) prieinamumas, jie būtų tiekiamais kiekiais, atitinkančiais ES valstybės narės poreikius, būtų plačiau keičiamasi informacija apie galimus vaistų tiekimo sutrikimus. SAM aktyviai dalyvaus pasiūlymų svarstymuose ES institucijose ir atstovaus Lietuvos interesams, rašo SAM.
English (US) ·