Žaizdos, sumušimai, nudegimai ir kitos vasaros traumos: vaistininkės įspėja – rimtų pasekmių gali sukelti net paprasčiausias nubrozdinimas

Vasaros metu, praleidžiant daugiau laiko lauke, neretai įvyksta įvairių traumų ir odos pažeidimų. Vaistininkės LRT.lt portalui papasakojo, kaip gydyti žaizdas, sumušimus ir kitas traumas.

Pirmiausia – dezinfekcija

Anot „Gintarinės vaistinės“ farmacininkės Kristinos Šnirpūnienės, vasarą žmonės dažniausiai nusidegina, įsipjauna ar įsiduria, taip pat nusibrozdina, susimuša ir pasitempia įvairias kūno vietas.

Tiek K. Šnirpūnienė, tiek „Camelios“ vaistininkė Virgilija Bačelytė pabrėžia, kad žaizdos gydymas prasideda nuo teisingos dezinfekcijos.

„Pirmiausia reikia dezinfekuoti, nes pirminis žaizdos paruošimas užtikrina geresnį, greitesnį ir saugesnį žaizdos gijimą“, – sako V. Bačelytė.

„Žaizdą reikia nuplauti švariu vandeniu, geriausia tekančiu. Jei po ranka nėra dezinfekcinių priemonių, galima žaizdą nuplauti su muilu, – teigia K. Šnirpūnienė. – Jei žaizda stipriai kraujuoja, pavyzdžiui, įsipjovus ar įsidūrus, kraujavimas stabdomas prispaudžiant prie žaizdos iš tvarsčio, nosinės ar tiesiog iš rūbo padarytą tamponą ir palaikoma, kol nustos kraujuoti.“

Anot vaistininkės, nedideliam kraujavimui stabdyti ir žaizdai dezinfekuoti tinka ir vandenilio peroksidas. Jį galima užpilti ant žaizdos arba juo suvilgyti tamponą ir trumpai palaikyti.

Abi farmacininkės pataria dezinfekuoti ir gydytis šiuolaikiškomis priemonėmis, o ne gysločiais ar kitais natūraliais būdais. „Vaikystėje teko išbandyti žaizdos gydymą gysločiu. Stipriai nusibrozdinau koją ir bijodama mamai pasakyti, nutariau kraujavimą ir skausmą malšinti sutrintu gysločio lapu. Nepadėjo. Teko prisipažinti ir gydytis jodu ir bintu“, – patirtimi dalinasi K. Šnirpūnienė.

„Civilizuotame pasaulyje dabar turime daug priemonių, pagal kainą labai įvairių, tikrai nėra brangu ir galima nusipirkti. Tai yra ir sterilu, ir saugu naudoti“, – priduria V. Bačelytė.

Tolimesnis gydymas

Pasak farmacininkės K. Šnirpūnienės, dažnai žmonės žaizdoms dezinfekuoti vaistinėlėje turi briliantinę žalumą arba spiritinį jodo tirpalą. Tačiau šios priemonės turi savų trūkumų.

„Kadangi jos yra spiritinės, užpylus ant žaizdos labai skaudės, be to, jei žaizda didelė ir atvira, jos tiesiai ant žaizdos nepilamos, o tik patepami žaizdos pakraščiai (tam, kad spiritas dar labiau nepagilintų pažeidimo)“, – paaiškina ji.

Todėl vaistininkė rekomenduoja rinktis kitas dezinfekcijos priemones – vandeninį jodo tirpalą, oktenidino tirpalą.

Ant dezinfekuotos žaizdos patariama uždėti tvarstį arba užklijuoti pleistrą, kuris turėtų būti kuo pralaidesnis orui.

„Jei žaizda didesnė, galima klijuoti ir pooperacinius pleistrus. Jie leidžia žaizdai „kvėpuoti“, be to, juos galima sukarpyti reikiamo dydžio gabalėliais“, – sako K. Šnirpūnienė.

Kai žaizda nebekraujuoja ir nebešlapiuoja, pleistro galima ir nebeklijuoti, svarbu saugoti žaizdą nuo nešvarumų, teigia vaistininkė.

Anot jos, ilgiau gyja nubrozdinimai, ypač lenkimo vietose – ant alkūnių, kelių. Tokios žaizdos linkusios ilgiau šlapiuoti, todėl vaistininkė rekomenduoja klijuoti specialius absorbuojamuosius pleistrus. „Tam, kad pleistrai ar bintai prie žaizdos nepriliptų, galima ant žaizdos prieš tvarstant uždėti specialų tinklelinį tvarstį. Kai kurie iš jų netgi impregnuoti dezinfekcinėmis medžiagomis“, – sako K. Šnirpūnienė.

Vaistininkė V. Bačelytė rekomenduoja hidrokoloidinius pleistrus bei gelius, kurių sudėtyje yra sidabro ar cinko. Anot jos, jie skatina odos regeneraciją ir gijimą.

„Žaizda savaime, kai yra dezinfekuojama ir aprišama, gyja. Jeigu žmogus neturi tam tikrų gretutinių ligų, komplikacijų, žaizda greitai užgis, – patikina ji. – Prižiūrint žaizdą, naudojant priemones, procesas bus greitesnis ir randų susidarymo tikimybė yra mažesnė. Geriau kažką naudoti negu nieko.“

Šaldymas padės ir susitrenkus, ir nusideginus

Susimušus ar pasitempus tam tikrą kūno vietą, ją pirmiausia reikia šaldyti. Anot vaistininkės K. Šnirpūnienės, vieta turėtų būti šaldoma po 20 minučių kas valandą.

„Vaistinėse galima įsigyti specialaus sauso ledo maišelių, tačiau tinka ir paprastos priemonės – ant sumuštos vietos dėti šaltame vandenyje sumirkytą audinį, iš šaldytuvo ar šaltkrepšio išimtą gėrimo butelį ir panašiai“, – sako ji.

Abi vaistininkės įspėja – negalima tiesiai ant odos dėti labai šaltų priemonių, reikia jas įvynioti į kokį nors audinį.

Pasak K. Šnirpūnienės, jeigu yra pasitempiama, būtina patemptą galūnę apvynioti elastiniu bintu: „Jis neleis plisti tinimui, be to, stabilizuos ranką ar koją. Elastinis bintas nerišamas labai tvirtai, o nakčiai nuimamas, kad atsikurtų kraujotaka.“

Jos teigimu, tinimui mažinti galima išbandyti ir liaudišką metodą – nakčiai uždėti kompresą su skiestu actu (šaukštas acto skiedžiamas šaukštu vandens).

„Skausmui malšinti ant sumuštos vietos tepami vėsinamieji tepalai, gali tekti pirmą parą išgerti skausmą malšinančių vaistų, – aiškina vaistininkė. – Šildomieji tepalai tinka tik nuslūgus tinimui, vėlesnio gydymo metu.“

Vaistininkės teigia, kad mėlynėms gydyti naudojami tepalai su heparinu. Anot K. Šnirpūnienės, svarbu pradėti tepti kuo anksčiau, jei įmanoma, jau pačią pirmą traumos dieną. Tokiu atveju tepalas neleis atsirasti didelei mėlynei.

Nudegimams gydyti farmacininkė K. Šnirpūnienė rekomenduoja kremus arba purškiamas putas su pantenoliu: „Jei nudegimas nėra stiprus, tinka ir vėsinamieji geliai su drėkinamosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, alijošiumi.“

Ji įspėja, kad nusideginus negalima ant žaizdos berti druskos ar pilti aliejaus. Pirmoji pagalba – palaikyti nudegintą vietą po šalto vandens srove.

Kada kreiptis į gydytojus?

Vasaros metu daugiau laiko praleidžiama soduose ir kaimuose, po žiemos atliekami įvairūs remonto darbai. Tinkamai neįvertinus situacijos, galima užlipti ar įsibrėžti surūdijusia vinimi.

„Jeigu yra susiduriama su rūdijančiomis vinimis ar su kitokiomis parūdijusiomis priemonėmis, kurios yra lauke, tikrai patarčiau vykti į gydymo įstaigą, nes tokiu atveju reikalingi skiepai nuo stabligės“, – sako vaistininkė V. Bačelytė.

Ji pasidalino ir savo asmenine patirtimi: „Aš įsipjoviau pirštą lauke plaudama indus. Tiesiog ploviau taurę, labai stipriai paspaudžiau ir giliai įsipjoviau. Pradėjau gydytis namuose, bet nusprendžiau vykti į gydymo įstaigą. Vykau manydama, kad man reikia žaizdą siūti. Bet jie mane iš karto paskiepijo nuo stabligės, nes aš pasakiau, kad trauma vyko lauke, kad taurė iškrito ant žemės, niekas net nebuvo surūdiję. Bet man pasakė: „Atvykote, apsidraudžiame, paskiepijame, ir visiems bus ramu.“

Pasak farmacininkės K. Šnirpūnienės, į gydytoją reikia kreiptis jei:

– žaizda didelė, stipriai kraujuoja, galbūt reikės žaizdą susiūti;

– žaizda negyja, matyti pūliai; gydytojas paskirs tepalą su antibiotikais;

– giliai susižeista žemėmis užterštu daiktu, yra stabligės rizika; gydytojas išvalys žaizdą, reikalui esant skirs antibiotikų;

– sutrenkta galva, yra smegenų traumos požymių – pykinimas, svaigimas, skausmas, sąmonės netekimas;

– nudegęs didelis odos plotas, labai skauda, pakilo temperatūra;

– sumuštą ar patemptą vietą labai skauda, skausmas nemažėja ir kitą dieną po traumos; reikalingas rentgenas, reikia patikrinti, ar nėra lūžių, įskilimų, trūkusių sausgyslių.