„Vyturys“ ar „pelėda“? Tyrimai rodo, kaip tai veikia smegenų vystymąsi paauglystėje

Vienuolikta valanda darbo dienos vakarą, o jūsų paauglio kambaryje vis dar dega šviesa. Norite, kad jis gerai išsimiegotų ir kitą rytą žvalus išeitų į mokyklą, bet dėl to kiekvieną vakarą užverda kova. Pažįstama situacija? Naujausi tyrimai rodo, kas nutinka jaunų paauglių smegenims ir kaip keičiasi jų elgesys, praėjus keliems metams po to, kai jie tampa „pelėdomis“, rašo „Science Alert“. 

Tyrimo metu nustatyta, kad toks miego modelio pokytis paskatino elgesio problemas ir padidino uždelsto smegenų vystymosi riziką vėlesnėje paauglystėje.

Tačiau „pelėdoms“ yra ir gerų žinių.

Miego įpročių svarba

Žmonių miego įpročiai paauglystės laikotarpiu keičiasi. Paaugliai gali ilgiau nemiegoti, vėliau eiti gulti ir kitą dieną valandėlę numigti po pietų.

Pastebėta, kad daugelis paauglių iš „vyturių“ tampa „pelėdomis“. Jie jaučiasi produktyvesni ir žvalesni vakare, mieliau eina miegoti vėliau, o kitą rytą vėliau keliasi.

Šis poslinkis link „vakarojimo“ gali kirstis su poreikiu anksti keltis į mokyklą ar darbą. Lėtinis miego trūkumas, atsirandantis dėl nesuderinamų grafikų, gali paaiškinti, kodėl paaugliams „pelėdoms“ gresia didesnė emocinių ir elgesio problemų rizika nei „vyturiams“.

Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad skiriasi „vyturių“ ir „pelėdų“ smegenų struktūra. Tai susiję ir su skirtingu pilkosios bei baltosios medžiagos kiekiu, paaiškinančiu atminties, emocinės gerovės, dėmesio ir empatijos skirtumus.

Nepaisant šių sąsajų, kol kas neaišku, kaip atsiranda šis santykis. Ar polinkis vėliau gultis ir vėliau keltis padidina vėlesnių emocinių ir elgesio problemų riziką? O gal kaip tik dėl emocinių ir elgesio problemų paauglys tampa „pelėda“?

Mokslininkai pabandė atsakyti į šiuos klausimus, daugelį metų stebėdami paauglius ir atlikdami su jais tyrimą.

Tyrimą tęsė 7 metus

Daugiau nei 200 paauglių ir jų tėvų buvo paprašyti užpildyti klausimynus apie paauglių miego įpročius ir emocinę gerovę bei elgesį. Per septynerius tyrimo metus dalyviai šiuos klausimynus pildė keletą kartų.

Su kelių metų intervalu paaugliams buvo atlikti du smegenų skenavimai, kuriais buvo siekiama ištirti jų smegenų vystymąsi. Daugiausia dėmesio buvo skiriama baltosios medžiagos – jungiamojo audinio, kuris leidžia smegenims apdoroti informaciją ir efektyviai veikti – struktūros pokyčiams.

Ankstesni tyrimai rodo, kad „vyturių“ ir „pelėdų“ baltosios medžiagos struktūra skiriasi. Tačiau šis tyrimas yra pirmasis, kuriame analizuojama, kokį poveikį miego įpročių pokyčiai gali turėti baltosios medžiagos augimui laikui bėgant.

Paauglių „pelėdų“ elgesys pasikeitė

Paaugliai, kurie ankstyvoje paauglystėje (sulaukę 12–13 metų) tapo „pelėdomis“, po kelerių metų dažniau turėjo elgesio problemų, įskaitant agresiją, taisyklių laužymą ir antisocialų elgesį. Tačiau emocinių problemų, tokių kaip nerimas ar prasta nuotaika, rizika jiems nepadidėjo.

Svarbu tai, kad šis ryšys neveikia priešinga kryptimi. Kitaip tariant, nebuvo nustatyta, kad ankstesnės emocinės ir elgesio problemos gali turėti įtakos tam, ar paauglys vėlyvoje paauglystėje labiau links prie „vyturių“ ar prie „pelėdų“.

Naujasis tyrimas taip pat parodė, kad paauglių, kurie tapo „pelėdomis“, smegenų vystymosi greitis buvo kitoks nei paauglių, kurie išliko „vyturiais“.

Mokslininkai pastebėjo, kad „vyturių“ smegenyse baltosios medžiagos daugėjo sparčiau nei „pelėdų“ smegenyse. Žinome, kad baltosios medžiagos augimas yra svarbus paauglystėje, siekiant palaikyti kognityvinę, emocinę ir elgesio raidą.

Svarbu tai, kad buvo parodyta, jog tapus „pelėda“, padidėja elgesio problemų ir sulėtėjusio smegenų vystymosi rizika vėlesnėje paauglystėje, o ne atvirkščiai.

Mokslininkų išvados pabrėžia, kaip svarbu sutelkti dėmesį į paauglių miego įpročius ankstyvoje paauglystėje, kad būtų užtikrinama jų vėlesnė emocinė sveikata ir išvengta elgesio problemų. Juk žinoma, kad tinkamas ir pakankamas nakties miegas yra nepaprastai svarbu tiek psichikos, tiek smegenų sveikatai.

Svarbu sutelkti dėmesį į paauglių miego įpročius ankstyvoje paauglystėje, kad būtų užtikrinama jų vėlesnė emocinė sveikata ir išvengta elgesio problemų.

Šviesos įtaka miego ritmui yra didžiulė

Tačiau ir „pelėdoms“ ne viskas prarasta. Kaip rodo tyrimai, miego įpročiai gali kisti. Nustatyta, kad mes patys galime juos keisti.

Pavyzdžiui, šviesa (net ir dirbtinė) keičia mūsų cirkadinį ritmą, o tai gali turėti įtakos mūsų miego įpročiams. Taigi ryškios šviesos pritemdymas ir laiko prie ekranų ribojimas gali būti vienas iš būdų pakeisti miego įpročius.

Šviesos poveikis atsikėlus iš ryto taip pat gali padėti perjungti mūsų vidinį laikrodį ir pasirinkti labiau į rytą orientuotą ritmą. Galima paraginti paauglį pusryčiauti lauke arba išeiti į balkoną ar sodą prieš iškeliaujant į mokyklą ar darbą.