Vyriausybės grąžinamiems taupymo lakštams – prastos ekspertų prognozės: rinkoje nebus paklausos, laukia arši konkurencija su indėliais

Vyriausybė vėl žada leisti taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Kitaip tariant, nori pasiskolinti tiesiogiai iš Lietuvos žmonių. Šie vertybiniai popieriai platinti daugiau nei dešimtmetį, bet prieš porą metų jų atsisakyta, mat pinigų turintys žmonės santaupoms mieliau ėmė rinktis indėlius. Ar atgims Vyriausybės taupymo lakštų populiarumas?

Vyriausybės leidžiami taupymo lakštai – tai investicinis įrankis, skirtas gyventojams, individualioms įmonėms bei ne pelno siekiančioms organizacijoms. Valstybei taupymo lakštai yra dar viena priemonė skolintis pinigų.

Nuo 2021 m. vasario Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštų platinimas buvo sustabdytas, tačiau dabar, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, jie grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Vyriausybės taupymo lakštai yra nebloga priemonė investuoti, tačiau šiuo metu investavimo galimybių gausu, todėl valstybei gali tekti konkuruoti ir su privačiu sektoriumi.

„Labai svarbu, kad gyventojai suprastų, kas tai per instrumentas. Paprastas žmogus Lietuvoje investuoja į nekilnojamąjį turtą (NT) arba šiaip paprastus aktyvus ir jam investicijos į valstybines obligacijas gal kartais nėra pats aiškiausias dalykas.

Šiuo metu, turint omeny visas rizikas rinkose, visą neapibrėžtumą, aš sakyčiau, kad tai būtų pakankamai gera investicija, nes tikimybė, kad Lietuva bankrutuos, šiuo metu yra pakankamai nedidelė, nes mes turime suvaldytą valstybės skolą, pakankamai neblogus viešųjų finansų rodiklius, kažkokių rizikų nesubalansuotumo ekonomikoj nėra.

Bet (...) labai nemaža dalimi jos sėkmė priklausys nuo to, kaip valstybė aktyviai ieškos tų investuotojų vidaus rinkoje, nes jeigu yra pasiūla, turi būti ir paklausa, turi būti ir poreikis. Investuotojai turi nemažai pasirinkimų šiuo metu, nes palūkanos visoje rinkoje labai kyla ir valstybei tam tikra prasme reikės konkuruoti su privačiu sektoriumi“, – LRT RADIJUI tvirtina A. Izgorodinas.

Šiuo metu investuotojai, norintys įdarbinti savo pinigus, turi kelias galimybes: indėlius, valstybės obligacijas ir kitas alternatyvas. Pasak investicijų valdymo įmonės „Monsoon Capital“ vadovės Eglės Džiugytės, jeigu Vyriausybė ir vėl ims platinti taupymo lakštus, didžiausi konkurentai jiems būtų indėliai.

„Jeigu žiūrėsime į tas labai saugias ir užtikrintas priemones, tai iki 100 tūkst. [eurų] yra indėliai, drausti tos pačios valstybės. Jų palūkanų normos šiuo metu rinkoje gali siekti 3–3,5 proc. už 1–2 metų termino įsipareigojimą. Jeigu žiūrėsime iš Vyriausybės obligacijų perspektyvos, Vyriausybė už 2–5 metų termino obligacijas moka tuos pačius 3–4 proc. Jeigu Vyriausybė siekia atpiginti savo kaštus, tai tikrai galime daryti prielaidą. kad už lakštus bus mokama kur kas mažesnė palūkanų norma.

Mes, aišku, turime dar įvertinti ir kitą pusę: jeigu mes perkame vertybinius popierius, mes turėsime bankų komisus, bet jie santykinai bus tikrai ženkliai mažesni, palyginus su alternatyvomis. Bet iš kitos pusės, kuo skiriasi lakštai, – Vyriausybė garantuoja, kad visus komisus sumokės pati. Indėlis tikriausiai ir yra didysis lakštų konkurentas. (...) Ir šitoj vietoj, kad lakštai aplenktų indėlių palūkanas, alternatyvius finansuotojus ir kitus, bus pakankamai sudėtinga“, – sako E. Džiugytė.

Pasak obligacijų platformos „BeMyBond“ kūrėjos ir vadovės Indrės Dargytės, vargu, ar tiek eiliniai gyventojai, tiek didesni investuotojai rinksis taupymo lakštus vietoj indėlių ar kitų investicinių alternatyvų.

„Šiai dienai aš rinkoje nelabai matau, kad būtų labai didelė paklausa. (...) Jeigu tu nori, tarkim, pasididinti indėlį į banką ir tu jau gauni 3–3,5 proc., tai jeigu gausi labai panašias palūkanas už tą lakštą, tai nebus kažkokios tau motyvacijos būtinai nueiti ir dar kažkur kažką nusipirkti. Vėlgi vis tiek yra indėlių draudimas, ta pati kaip ir valstybės garantija, tai ar tu turėsi lakštą, ar tu turėsi tiesiog pinigus banke indėlyje iki 100 tūkst. [eurų], tikrai nebus labai didelio skirtumo.

Dabar tie investuotojai, kurie į aukštesnę grąžą orientuojasi, į tas alternatyvias priemones, tai jie tikrai neinvestuos į tuos lakštus, nes jie galbūt jau randa pasiūlymų, trumpalaikių kažkokių obligacijų, netgi ir metų vertės, su žymiai aukštesniu pajamingumu“, – dėsto I. Dargytė.

„BeMyBond“ atstovės teigimu, reikėtų ne grąžinti galimybę investuoti į Vyriausybės taupymo lakštus, bet gerinti visuomenės finansinį raštingumą ir geriau supažindinti su investavimo galimybėmis. Jai pritaria ir investicijų valdymo įmonės „Monsoon Capital“ vadovė E. Džiugytė.

„Tiek pinigų guli einamosiose sąskaitose ir gyventojai nieko su jais nepadaro ir nepanaudoja. O pagrindinis rinkų principas – kad pinigai turi uždirbti pinigus. Ir čia, iš tikrųjų, net ne papildomų priemonių klausimas, ne kažkokių naujų produktų, o edukacijos klausimas.

(...) Iš tos labai senos praktikos, kai tie lakštai dar buvo gyvybingi, ar jų reikėjo tiems fiziniams asmenims? Ne. Nereiškia, kad dabar situacija yra ta pati, (...) ji yra kitokia. Bet tiesiog tiek Vyriausybė, tiek investuotojas turi skirtingus pasirinkimus. Jeigu jis nori skolinti Vyriausybei, jis gali rinktis Vyriausybės vertybinius popierius, jam nereikia dar to atitikmens lakšto, kuris, sakyčiau, yra toks tarpinis variantas tarp indėlio ir vertybinio popieriaus. (...) Ar jam nuo to bus aiškiau, kur jis įdės pinigus, ar tai jį paskatins? Tikrai ne“, – įsitikinusi E. Džiugytė.

Pasak obligacijų platformos „BeMyBond“ vadovės I. Dargytės, jeigu valstybė siekia sukurti naujų investavimo įrankių, yra kitų, geresnių sprendimų.

„Turbūt didesnis efektas būtų paimti kažkurią iš valstybinių įmonių ir įtraukti į biržos prekybos sąrašą. Čia gali būti toks pavyzdys reliatyviai saugios investicijos. Nėra taip, kad tiktai paimtum ir įtrauktum į biržos prekybos sąrašą – reikia pasižiūrėti turbūt, ir kokios yra strateginės kryptys. Bet manau, kad jie (valstybė – LRT.lt) tikrai atrastų [sprendimų].

Panašiai, kas vyksta dabar su valstybės NT efektyvinimu. Yra, tarkim, projektas sujungti ministerijas į vieną. Tai, pavyzdžiui, kodėl nesugalvojus valstybei, norint prafinansuoti tą projektą, išleisti obligacijas, kur būtų arba įkeitimas, arba tam tikra valstybės garantija? (...) Na, čia toks gal truputį utopinis pavyzdys, bet jis nėra neįmanomas iš tikrųjų, nes valstybė nenori didinti savo skolos ir (...) stengiasi kažkaip kitaip tą projektą sustruktūrizuoti, privačios ir viešosios partnerystės pagrindu“, – aiškina I. Dargytė.

Lakštų platinimą Vyriausybė planuoja pradėti pirmoje vasaros pusėje. Pasak ekonomisto A. Izgorodino, platinti taupymo lakštus palankiausia būtų kitais metais, kai centriniai bankai ims mažinti palūkanas ir vėl išaugs, per vasarą galimai sumenksiantis, investuotojų pasitikėjimas ir optimizmas.

„Kalbant apie vartotojų nuotaikas, tą bendrą ekonominę situaciją, yra gero laikotarpio pabaiga. Mes jau dabar turime I-ojo ketvirčio pramonės kritimą, aš manau, kad netrukus ir transporto sektoriuose mes pamatysime tam tikrą recesiją. Svarbiausia, matysime pakankamai didelį vartotojų nuotaikų kritimą.

JAV mes jau dabar matome pakankamai didelį bankų kreditavimo sąlygų sugriežtinimą. Tai reiškia, kad vasarą mes jau matysime pakankamai rimtą apskritai JAV ekonomikos korekciją. Be abejo, tai paveiks ir euro zonos ekonomiką.

Sakyčiau, kad jeigu jau [siekiama] platinti obligacijas su tikslu pritraukti paprastus investuotojus, žmones, kurie neturi patirties, tai reikėtų daryti kitais metais, kai centriniai bankai pradės mažinti palūkanas, kai tas optimizmas ir pasitikėjimas ir paprastų gyventojų, ir investuotojų vėl bus aukštumose“, – teigia ekonomistas.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.