Vyriausybė pritarė vieningos GMP tarnybos būstinei Kaune, profsąjunga tikisi kitokio bendravimo

Trečiadienį Vyriausybė pritarė greitosios medicinos pagalbos (GMP) centralizavimui. Iki šiol veikusių ir savivaldybėms priklaususių atskirų GMP įstaigų turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos perimamos valstybės nuosavybėn ir duodamas pritarimas šias viešąsias įstaigas reorganizuoti į vieną Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Nauja viešoji įstaiga oficialiai organizuos GMP paslaugų teikimą visoje šalyje nuo 2023 m. liepos 1 dienos, jos centrinė būstinė bus Kaune, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tuo metu profesinės sąjungos atstovai viliasi, jog ateityje tokie sprendimai bus priimami į procesą įtraukus ir pačius GMP darbuotojus.

„Per gana trumpą laiką padarytas didelis darbas, pertvarkant vieną svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos dalių. Įgyvendintas svarbiausias etapas, apjungiant 49 atskiras greitosios medicinos stotis. Dabar laukia kiti žingsniai, kad kitų metų liepą turėtume darniai veikiančią, modernią Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kuri laiku ir kokybiškai reaguotų į gyventojų poreikius. Kitąmet planuojamas tarnybos struktūros išsigryninimas, organizaciniai darbai, vieningos informacinės sistemos diegimas“, – komentuodamas Vyriausybės priimtą sprendimą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pagal nutarimą, naujoji GMP tarnybos būstinė įsikurs Kaune. Tai esą lėmė keletas kriterijų. Pirmiausia, Kauno miesto GMP stotis dėl galimų išorinių grėsmių yra geografiškai palankioje vietoje – Lietuvos centre. Antra, stotyje naudojama pažangiausia įranga ir technologijos. Vertinama ir turima patirtis valdant ekstremaliąją situaciją pandemijos metu ir teikiant nacionalinio lygmens paslaugas. Be to, Kauno miesto GMP stotis šiuo metu yra didžiausia darbuotojų skaičiumi bei viena iš didžiausių aptarnaujama teritorija GMP paslaugas teikiančia įstaiga Lietuvoje, tad vykdyti reorganizaciją, prijungiant kitas įstaigas yra paprastesnė, aiškesnė ir darbuotojų interesus labiau apsauganti procedūra.

Kaip skelbia SAM, GMP centralizacija vykdoma, remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo tvarka ir laikantis visų privalomų teisės aktų, ypač – Darbo kodekso nuostatomis. Numatoma visiems sveikatos paslaugas teikiantiems darbuotojams pasiūlyti darbą naujoje, nuo liepos 1 d., veiksiančioje GMP tarnybos struktūroje.

Profsąjunga: tikėkimės, kad ateityje bendravimas bus kitoks

„Nieko kito ir nesitikėjome“, – taip į žinią, jog Vyriausybė pritarė SAM siūlymams dėl GMP centralizacijos, LRT.lt komentavo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Ji priminė jau anksčiau išsakytas pastabas dėl to, jog tiesiogiai jų darbą liečiantys klausimai buvo svarstomi be pačių GMP darbuotojų atstovų. Jokios reakcijos profesinė sąjunga nesulaukė ir į oficialiai siųstas užklausas Seimos Sveikatos reikalų komiteto nariams, Sveikatos apsaugos ministrui ir jo patarėjams.

„Nebuvo jokios reakcijos. [Dėl centralizacijos ir to, kad pagrindinė būstinė bus Kaunas] Viskas galbūt ir gerai, bet kriterijai neaiškūs. Kaune organizuotame susitikime nebuvo profesinių sąjungų, tik įstaigų vadovai. Viskas, ką matome, yra tai, kad profesinės sąjungos yra ignoruojamos. Jeigu pradžia yra tokia, manau, kad labai geru santykiu partnerystė negrindžiama. Žinoma, galbūt Kaunas pradės kalbėtis, kai oficialiai patvirtinta. Bet SAM pastangų, kad būtų geri santykiai, tarp būsimos įstaigos ir profesinių sąjungų, tikrai nematome“, – sakė J. Keburienė.

Tikslas – vienodo lygio paslaugos visoje Lietuvoje

Primename, kad 2022 m. gegužės mėnesį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Sveikatos sistemos įstatymo pataisas dėl GMP reformos, kuriomis remiantis įgyvendinama GMP reforma.

Vykdant šią reformą iki kitų metų liepos mėnesio vietoje iki šiol atskirų ir savarankiškai dirbančių juridinių vienetų bus sukurta darniai visoje šalyje veiksianti GMP tarnyba su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų (dalininkų) teises ir pareigas šiuo metu įgyvendina savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų, kuriose GMP paslaugas teikia struktūriniai padaliniai ir 2 privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės.

Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.