Prieš 1 metus
65
Pirmadienį prasidėjo antroji sostinės viešojo transporto vairuotojų streiko savaitė. Nors derybos tarp „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) ir darbuotojų profesinės sąjungos tęsėsi kiekvieną streiko dieną, dėl taikos sutarti kol kas nepavyko. Didžiausi nesutarimai kyla dėl darbo apmokėjimo sistemos bei jos įtraukimo į kolektyvinę sutartį. Abi ginčo pusės taip pat kaltina viena kitą keliamais vis naujais reikalavimais kaskart atnaujinus derybas.
Streikuoja beveik 600 vairuotojų
Praėjusį penktadienį VVT vadovas Darius Aleknavičius tikino, kad visą savaitę vykusios derybos ne visuomet buvo produktyvios, kai kuriomis dienomis „tai buvo žingsnis atgal“. „Vienas iš tokių tūptelėjimų atgal yra ir šiandien“, – anuomet sakė VVT vadovas.
Reaguodami į situacija darbuotojų profesinės sąjungos atstovai šį pirmadienį taip pat surengė savo spaudos konferenciją sakydami, kad būtent VVT vadovybės teiginiai ne visuomet atitinka esamą situaciją.
Kaip sakė profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius, naujausiais duomenimis, 8-ąją streiko dieną iš viso streikuoja 582 vairuotojai, taip pat yra ir daugiau norinčiųjų prie jo prisijungti. „Turime iš remonto dirbtuvių vien 60 darbuotojų, kurie užsirašę, bet šiuo metu nedalyvauja streike“, – detalizavo A. Markevičius.
Jis pridūrė, kad kasdien nuo 40 iki 80 vairuotojų taip pat būna atšaukti iš streiko tam, kad užtikrintų bent 50 proc. visų aptarnaujamų reisų, kaip yra nurodęs teismas.
Nepavyksta rasti sutarimo
Kalbėdamas bendrai apie nesutarimus tarp VVT ir profsąjungos A. Markevičius pabrėžė, jog yra reikalaujama visaverčių darbo sąlygų ir teisių.
„Negalime sutarti, kad vairuotojai po 5 darbo valandų galėtų turėti minimalią pertraukėlę pavalgyt ar pailsėti, t. y. 30 minučių pertraukos. Tai vairuotojams yra svarbu, nes mes matome jau eilę metų, kad vairuotojai yra priversti dirbti aplamai be poilsio arba turi 10, 15 ar 20 minučių. Mes siekiame kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti tą normą. <...> Matome, kad bendrovė šiai dienai nenori susitarti ir užtikrinti šios teisės“, – kalbėjo A. Markevičius.
Antras dalykas, dėl kurio, pasak jo, nepavyksta susitarti, tai 5 darbo dienų savaitės užtikrinimas vairuotojams. Pasak A. Markevičiaus, bendrovė kategoriškai atsisako suderinti šį punktą, taip pat pastebima praktika, kad sudarinėjant grafikus vairuotojams be jų sutikimo yra įtraukiamos papildomos darbo dienos savaitėje.
„Matome, kad tai yra kaip ir galimai priverstinio darbo forma. Be abejo, matome, kad bendrovė manipuliuoja darbo valandomis ir sako, kad pas juos suminė apskaita. Bet norime pasakyti, kad mėnesiniuose darbo grafikuose jau yra nustatytas viršvalandinis darbas. Kaip pavyzdys, praktiškai kiekvienas darbuotojas jau turi išankstiniame mėnesiniame grafike viršvalandinį darbą apie 5 valandas“, – aiškino A. Markevičius.
Dar vienas nesutarimas, anot profsąjungos vadovo, kyla dėl darbo normų nustatymo. Anot jo, kolektyvinėje sutartyje yra įtvirtinta, kad darbo normos yra suderinamos su profesine sąjunga. „Kas yra įtvirtinta ir darbo kodekse, kad darbdavys turi pareigą nustatyti tokias darbo normas, kad darbuotojas jas galėtų įvykti. <...> Tačiau matome bendrovės užsispyrimą ir nenorą derėtis ir rasti dėl to sutarimą“, – kalbėjo jis.
Galiausiai, bendro sutarimo nepavyksta rasti ir dėl darbo apmokėjimo sistemos. Anot A. Markevičiaus, bendrovė deklaruoja, kad siekia užtikrinti sąžiningą, skaidrią ir suprantamą sistemą.
„Tai mes norime atkreipti, kas yra ta sąžininga sistema. Pagal šiandieninę vadovybės politiką yra darbuotojams nustatomi taškai, mes juos vadiname vadovų taškais, kurie gali būti skirti darbuotojams, bet jiems nepriklauso. Ir tie kriterijai yra subjektyvūs, tokie kaip komandiškumas ir įtrauktumas, galima suprasti, kad ir lojalumas. Mes čia matome dideles grėsmes, kad darbuotojas tų pinigų negaus“, – detalizavo A. Markevičius.
Jis pridūrė, kad profsąjunga palaiko priedus už darbo kokybę, tačiau šie kriterijai turėtų būti aiškesni, objektyvesni ir labiau susieti su darbuotojo darbo funkcijomis.
Profsąjungos vadovo teigimu, VVT taip pat bando įdiegti netipines darbo apmokėjimo formas, pavyzdžiui, už priedus už kilnojamo pobūdžio darbą, nuo kurių nėra mokamos draudžiamosios pajamos.
„Taip darbuotojai nukenčia, jiems mokamos mažesnės pensijos, atostoginiai, kitos socialinės garantijos. Vasarą apie 800 darbuotojų netgi buvo pasiryžę stabdyti savo darbo sutartis, pradėtas teisminis procesas iki šiol nebaigtas. Darbuotojai labai aiškiai pasakė, kad jie prieš tokias formas, kurios jiems yra nenaudingos“, – tęsė A. Markevičius.
Tikina naujų reikalavimų nekėlę
Profsąjungos vadovas pabrėžė, kad VVT skleidžia daugiau informacijos, kuri yra klaidinga. Pavyzdžiui, dėl pažadų galinėse maršrutų stotelėse įrengti modulinius namelius, kuriuose vairuotojai galėtų pailsėti ar pasišildyti maisto.
Anot A. Markevičiaus, nors bendrovės vadovybė dar anksčiau žadėjo šiuos namelius įrengti, jų kol kas nėra, o dabar skelbiama apie naują projektą papildomų modulinių namelių įrengimui.
„Mes matome daug tokios informacijos ir ji klaidinga bei netikra. Mūsų pagrindiniai reikalavimai yra ir pasirašyti kolektyvinę sutartį. Kada mes ateiname į derybas ir mus kaltina, kad mes nekonstruktyvūs, naudojamos tokios sąvokos, kad tai žingsnis atgal. Tai yra netiesa.
Mes norime pasakyti, kada bendrovė inicijuoja derybas ir gruodžio 1 dieną atsiuntė raštą, kad jie nori derėtis. Tai jie rašo, kad nori peržiūrėti derybos dėl kolektyvinės sutarties jau suderėtus ir pasirašytus punktus. <...> Profesinė sąjunga niekada nekėlė naujų reikalavimų ir tas naratyvas, kad profesinė sąjunga nenori... Profesinė sąjunga nori [susitarti]“, – kalbėjo A. Markevičius.
Jis atskleidė, kad iš viso jau buvo sutarta dėl 43 punktų, kurie patvirtinti protokole, tačiau dėl jų su VVT vadovybe vėl teko derėtis iš naujo.
Profsąjungos vadovas taip pat tikino, kad VVT vadovybės teiginys, jog būtent ji siekia kolektyvinės sutarties pasirašymo, turėtų būti kvestionuojamas, nes ši sutartis buvo nutraukta iš vadovybės pusės dar 2020 metais.
„Priminsiu, bendrovė 2020 metais, gegužės 11 dieną, vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį. Profesinė sąjunga, gindama kolektyvinės sutarties taikymą, kreipėsi į teismą. Teismo procesas vyko metus ir nutartyje buvo nurodyta, kad bendrovė turi laikytis 2018 metų kolektyvinės sutarties. Ir ta bendrovė, kuri teigia, kad siekia kolektyvinės sutarties, vėl ją nutraukė, vėl vienašališkai“, – tvirtino profsąjungos vadovas.
A. Markevičius pridėjo, kad VVT vadovybės siūlymas turėti ketvirtą, neutralią šalį derybose yra ypač keistas, kadangi tokia galimybė jau egzistavusi, bet būtent vadovybė to atsisakė.
„Kai yra sakoma, kad bendrovė lygtais norėtų pasikviesti ketvirtą šalį. Tai mes gi turėjome tokią unikalią, puikią galimybę mediacijai, kur mediatorius buvo aukščiausiojo teismo teisėjas. Tai buvo nepriklausomas mediatorius, ko šalys atrodo ir siekia. Bet bendrovė vienašališkai pasitraukė iš tokio formato derybų“, – tvirtino jis.
Kaltina nenuoseklumu
Pirmadienį išplatintame pranešime VVT vadovybė teigia, kad visą savaitgalį trukusios derybos dar kartą parodė profsąjungos nenuoseklumą, kai „savaitės eigoje sutariama dėl bendrų pozicijų, o kitą dieną persigalvojama“. Pasak VVT, derybose bendrovei pateikta ir papildoma streiko nutraukimo sąlyga – streikuojantiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį, kuris už šią savaitę siekia beveik 350 tūkst. eurų.
Pasak VVT generalinio direktoriaus D. Aleknavičiaus, profesinė sąjunga reikalauja įtvirtinti darbo užmokesčio augimą siejant jį su keleivių vežimo įkainio indeksavimu. Bendrovė atlyginimų peržiūrą numato ne rečiau kaip 1 kartą metuose Atlygio politikoje, todėl toks reikalavimas niekuo nepagrįstas.
„Šiais metais atlyginimus kėlėme jau 2 kartus ir tam skyrėme virš 6 mln. eurų. Abejoju, ar patys profesinės sąjungos nariai supranta, kad įkainis gali būti taikomas ir į neigiamą pusę, tai yra mažėti. Visgi, siekdami sutarimo teikiame pasiūlymą kolektyvinėje sutartyje užfiksuoti, kad atlyginimai darbuotojams bus ne mažesni nei Vilniaus vidutinis darbo užmokestis“, – sako bendrovės vadovas.
Anot vadovo, kitas atviras klausimas derybose – darbo ir poilsio rėžimo užtikrinimas. Bendrovė siūlo taikyti DK nuostatas, taip pat papildomai derinti reikalingus grafikų pakeitimus.
Reikalavimai dėl stažo – vėl didina atotrūkį tarp darbuotojų
Anot generalinio direktoriaus, įvertinus bendrovės finansines galimybes, pateiktas siūlymas stažo priemokai skirti 450 tūkst. eurų per metus. Profesinė sąjunga iš pradžių sutikusi, po dienos grįžo su 700 tūkst. eurų reikalavimu be jokio pagrindimo.
„Nauja darbo apmokėjimo sistema turi būti orientuota į teisinga apmokėjimą visiems. Jeigu dar labiau didinsime stažo svorį vėl grįšime prie buvusios problemos – atlyginimų atotrūkio tarp tą patį darbą dirbančių darbuotojų. Sistema turi būti tvari, tai reiškia ne tik skatinti ilgamečius darbuotojus, bet ir pritraukti naujus, kurių šiandien mums trūksta virš 200“, – pranešime teigia bendrovės vadovas.
VVT tikina išlaikanti ne tik stažą ilgamečiams darbuotojams, bet ir garantijas, kurios galiojo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje – tai jubiliejinės išmokos, papildomos atostogų dienos, premijos už ilgametį darbą ir kita.
Bendrovė sutinka darbo apmokėjimo sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, o jeigu darbuotojų darbo užmokestis ar sąlygos kistų neigiamai – pakeitimus derinti su profsąjunga. Kitais atvejais, VVT nori išlaikyti lankstumą ir esant poreikiui greitai reaguoti į pasikeitimus darbo rinkoje bei kelti darbo užmokestį pati.
Nori privilegijų, nenori atsakomybės
Vien per šiuos metus bendrovės duomenimis profsąjungai buvo sumokėta 100 tūkst. eurų metinį mokestį, kurį ji naudoja savo nuožiūra. Vienas iš streiko reikalavimų – ne tik išlaikyti mokestį profsąjungai, bet ir papildomai skirti jos narių švenčių finansavimui.
„Mano žiniomis, daugelyje įmonių tokios paramos iš darbdavio pusės nėra. Kadangi profsąjungai svarbu tai išlaikyti – sutinkame, tik norime sutarti dėl finansinės atskaitomybės. Vis dėlto, šios lėšos yra iš bendro miestiečių biudžeto, tai mokesčių mokėtojų pinigai ir negali nutikti taip, kad jos naudojamos darbuotojų poreikiams, o ne veiklai nukreiptai prieš įmonę ar galimai asmeniniais tikslais“, – sako D. Aleknavičius.
Kitas reikalavimas – įteisinti toleranciją alkoholiui iki 0,2 promilių. Anot vadovo, bendrovėje jau ilgus metus taikoma nulinė alkoholio politika, tad tai prasilenkia ne tik su bendrovės vertybėmis, bet ir kelia grėsmę keleivių saugumui bei kitiems eismo dalyviams.
Profsąjunga kolektyvinėje sutartyje taip pat nori įtvirtinti papildomas garantijas tik savo nariams: apsaugą nuo atleidimo iš darbo, didesnį nei kitų darbuotojų pirmų ligos dienų apmokėjimą ir kt.
„Manome, kad svarbu darbuotojams sudaryti vienodas sąlygas, neišskiriant atskirų grupių. Kviestume profesinę sąjungą derybose didžiausią dėmesį skirti tiems dalykams, kurie tikrai rodytų norą sąžiningai ginti visus bendrovės darbuotojus, o ne tik suinteresuotų asmenų interesus“, – teigė bendrovės direktorius.
Išskirtinių teisių reikalavimas valdyme
Kolektyvinės sutarties derybose bendrovė nori susitarti dėl aiškaus profsąjungos dalyvavimo jos veikloje. DPS siekia, kad bendrovės veiklai svarbūs ir vadovų kompetencijai bei atsakomybei priskiriami sprendimai būtų derinami su ja.
„Tokių išskirtinių teisių neturi kitos Lietuvos profesinės sąjungos. Tai nėra būdinga šiuolaikinė praktika įmonėse, o bendrai darbuotojų teises ir įtraukimo procesus reglamentuoja Darbo kodeksas. Pateikėme siūlymą aiškiai nustatyti tvarką, kokius aktus deriname ir kada įsijungia suderinimo procesas, visais kitais atvejais – bendrovė turi turėti laisvę pati priimti sprendimus, reaguoti į situaciją rinkoje”, – sako generalinis direktorius.
VVT ieško sutarimo ir dėl kolektyvinės sutarties galiojimo. PS nenori numatyti galiojimo termino, nors bendrovė siūlo įtvirtinti 36 mėnesių. Bendrovei svarbu turėti aiškų terminą, nes pastarųjų metų situacija parodė, kad priešingu atveju ateityje vėl gali kilti keblumų dėl naujos sutarties.
1 streiko diena – 150 000 eurų
Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 000 eurų negautų pajamų. Viena savaitė streiko miestui ir bendrovei jau kainavo 280 000 eurų. Be to, streikas daro tiesioginę žalą VVT kaip darbdaviui – fiksuojamas ženkliai sumažėjęs norinčiųjų ateiti dirbti skaičius. Dėl vykstančio streiko per savaitę atsisakė darbo 8 vairuotojai.
Šiuo sudėtingu periodu bendrovė papildomai skiria iki 30 proc. priemoką vairuotojams ir darbuotojams, kurie nestreikuoja ir turi padidėjusį darbo krūvį. Tai papildomai per dieną atsieina apie 17 000 eurų. Tuo tarpu, streikuojantis darbuotojas kasdien netenka apie 95 eurų savo darbo užmokesčio.
Šimašius: VVT valdybos ir vairuotojų kompromisas gali būti pasiektas, reikia sutarti tik dėl dar kelių punktų
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad nors „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų gruodžio 5 d. pradėtas neterminuotas streikas tęsiasi, derybos juda pirmyn. Anot jo, iki galutinio susitarimo trūksta tik kompromiso dėl keleto punktų, tokių kaip stažo apmokėjimas, kolektyvinės sutarties galiojimo laikas, bei darbo ir poilsio režimas.
„Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja jau savaitę. Per šią savaitę derybos vyksta kasdien, įskaitant ir vadovų konsultacijas savaitgalį. Ieškant kompromiso į priekį pasistūmėta jau neblogai, tačiau dar liko keletas punktų, dėl kurių nesutarta“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Šimašius
Meras tikina, kad jeigu VVT vadovybė ir VVT profsąjunga abi toliau sieks rezultato ir galutinio sprendimo, kompromisas būtų pasiektas šią savaitę. Tai reikštų ir streiko pabaigą.
„Esu tikras, kad abiem pusėms norint, kompromisas gali būti pasiektas jau šią savaitę“, – tvirtino jis.
Streiką planavo prieš metus
LRT.lt primena, kad VVT vairuotojų streikas planuotas prieš metus, bet iš pradžių atidėtas dėl teisme vykusių ginčų, vėliau – dėl laikinai pasiekto susitarimo rugsėjo pabaigoje. Jį VVT galiausiai nutraukė nepavykus deryboms su profesine sąjunga.
Darbuotojų atstovai reikalauja atlyginimų sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, joje įtvirtinti 10 proc. algų augimą ir iš esmės nebloginti 2018-ųju kolektyvine sutartimi pasiektų susitarimų. Nesutarimų kyla dėl profesinės sąjungos siekio kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti vienodą 10 proc. algų augimą, palikti daugiau svertų jai sprendžiant dėl struktūrinių pertvarkų ir kitų pakeitimų įmonėje, priedų tvarkos.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.
Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.
.jpg)
English (US) ·