Vos atsikvėpęs nuo COVID-19 pasaulis vėl įsitempė: kas tie paslaptingieji beždžionių raupai ir kokį pavojų jie kelia?

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, pasaulis susiduria su grėsmingais iššūkiais, įskaitant COVID-19, karą Ukrainoje ir beždžionių raupus. Daugiau nei 80 beždžionių raupų viruso atvejų patvirtinta Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir Izraelyje. Vis dėlto LRT.lt pakalbinti specialistai ramina – rizika platesnei visuomenei yra nedidelė.

Pasaulį išgąsdinusi žinia: kas tas plintantis beždžionių raupų virusas?

Beždžionių raupai Centrinėje ir Vakarų Afrikoje yra endeminis virusas. 1958 metais šis virusas buvo pirmą kartą atrastas tarp beždžionių, todėl ir buvo taip pavadintas. Tai yra tos pačios grupės virusas kaip ir vėjaraupiai ir žmonių raupai, kurie buvo išnaikinti dar 1980-aisiais per masinę vakcinacijos kampaniją.

Biologijos mokslų daktaro Gyčio Dudo teigimu, daugelyje mažiau turtingų Afrikos valstybių ganėtinai dažnas užsiėmimas yra gyvūnų medžiojimas tropiniuose miškuose. Medžiotojai, jų šeimos nariai beždžionių raupais ir kitais giminingais virusais dažniausiai užsikrečia skersdami gyvūnus.

Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas patikino, kad šis virusas sukelia daug lengvesnę ligą, nes plinta ir cirkuliuoja tarp gyvūnų, tokių kaip beždžionės ir įvairūs graužikai.

Tačiau dabartinis protrūkis stebina tuo, kad Europos valstybėse aptinkami atvejai yra ne tik atvežtiniai, bet ir pavieniai.

„Jeigu jie nebuvo Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, kur liga yra endeminė, ir tie žmonės neturėjo kontakto su žmonėmis, kurie buvo Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, tai iš kur jie tą virusą gavo? Čia ir yra labai svarbus ir įdomus klausimas“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Viruso perdavimo būdai: reikalingas labai artimas kontaktas, gali plisti ir lytiniu keliu

Beždžionių raupų virusas plinta per artimą kontaktą. Kaip teigė prof. S. Čaplinskas ir dr. G. Dudas, sveikas žmogus dažniausiai užkrečiamas per prisilietimą prie infekuoto žmogaus bėrimų-žaizdelių (spuogelių), kuriuose yra didžiausia viruso koncentracija.

Prof. S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad bėrimų gali atsirasti ir burnoje: „Iš burnos žaizdelių virusas per lašelius gali būti perduotas kitam žmogui, tačiau tik per artimą kontaktą, kvėpuojant į veidą. Ne taip greitai, kaip COVID-19 atveju.“

Taip pat įmanoma užsikrėsti per užterštą patalynę ir rankšluosčius.

Pasak dr. G. Dudo, ligos pradžioje žmogus jaučia gana įprastus simptomus, kurie gali priminti peršalimą – karščiavimą, nuovargį. Tačiau būtent tada, kai ant odos atsiveria žaizdelės, asmuo gali užkrėsti žmones per artimą kontaktą.

Prof. S. Čaplinskas ir dr. G. Dudas išreiškė susirūpinimą dėl beždžionių raupų viruso patekimo į lytinių santykių tinklą.

„Labai didelė atvejų dalis Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra vyrai, kurie santykiauja su kitais vyrais“, – atskleidė dr. G. Dudas.

Tačiau VU Biotechnologijos instituto mokslininkė, imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė tikino, kad tai nėra sensacingas atradimas.

„Virusas plinta per artimą kontaktą, per organizmo skysčius, o organizmo skysčiai gali būti įvairūs. Taigi, virusas plinta per seilių lašelius, kitus organizmo skysčius, per pažeistą odą, per pažeistas gleivines. Lytinis kelias tiesiog reiškia tą artimą kontaktą ir kartu riziką“, – sakė ji.

Šiokią tokią apsaugą turi vyresni gyventojai

Virusų tyrėjas G. Dudas teigė, kad šie beždžionių raupų viruso protrūkiai yra „ribojantys save“, nes virusas negali lengvai plisti tarp žmonių, jei nėra artimo kontakto.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad praėjusį šimtmetį Pasaulio sveikatos organizacijos surengta raupų naikinimo kampanija nulėmė tai, kad daugelis žmonių, kurie gimė po 1970-ųjų, buvo paskiepyti nuo žmogaus raupų ir tai suteikė kryžminį imunitetą, kuris iš dalies apsaugo ir nuo beždžionių raupų.

„Dar yra nemaža visuomenės dalis, kuri turi bent jau šiokią tokią apsaugą. Tai yra žmonės, vyresni nei 40 metų, kurie buvo paskiepyti nuo raupų. Jie tebeturi tam tikro lygio apsaugą ir nuo beždžionių raupų, nes virusai yra giminingi, tos pačios šeimos“, – paantrino prof. dr. A. Žvirblienė.

Dr. G. Dudas atskleidė, kad nuo raupų buvo paskiepyti ir JAV kariai, kurie 2003 m. buvo išsiųsti į Iraką.

Specifinio gydymo nėra

Kaip sakė prof. dr. A. Žvirblienė, specialaus gydymo nėra, tačiau ligos eiga nėra tokia sunki, kaip žmogaus raupų. Pasak jos, dauguma žmonių pasveiksta per keletą savaičių.

Kol kas didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kontaktų atsekamumui ir diagnostikos metodams.

„Visos šalys turi turėti sistemą, kad būtų galima greitai nustatyti tą virusą ir tiesiog izoliuoti tuos užsikrėtusius asmenis, kad jie neplatintų viruso“, – teigė prof. dr. A. Žvirblienė.

Be to, užsikrėtimo tikimybė yra žymiai mažesnė, nes šis virusas nėra taip lengvai plintantis kaip, pavyzdžiui, COVID-19 ar gripas.

„Ir tarp tų atvejų, kurie yra šiuo metu užregistruoti, nebuvo mirties atvejų. Ir plitimo mastas tikrai kol kas nėra labai didelis. Tai yra pavieniai atvejai, pasaulyje jų yra mažiau nei 100 šiuo metu“, – ramino prof. dr. A. Žvirblienė.

Kol kas bijoti nereikėtų, bet budrumas būtinas

Pasak prof. S. Čaplinsko, endeminėse zonose aptinkamos dvi beždžionių raupų viruso linijos. Konge, kuriame kasmet yra užregistruojama per 1000 beždžionių raupų ligos atvejų, dominuoja ta viruso linija, nuo kurios mirštamumas yra apie 10 proc. Tačiau Europoje plintanti beždžionių raupų viruso linija yra švelnesnė, ji aptinkama Vakarų Afrikos šalyse ir mirštamumas nuo jos – tik 1 proc.

„Tai tokio pavojaus, kad taip plačiai išplistų beždžionių raupai, kol kas nėra. Bet labai svarbu, kad specialistai, gydytojai ir visi žmonės būtų budrūs, fiksuotų ir, ypač pajutę negalavimą ir pamatę bėrimus, kreiptųsi į gydytojus“, – patarė prof. S. Čaplinskas.

Imunologė prof. dr. A. Žvirblienė atskleidė, kad kol kas apie masinę vakcinaciją negalvojama, nes virusas neplinta taip intensyviai: „Tokios ypatingos grėsmės šiuo metu tikrai nėra, kad reikėtų čia skelbti visuotinius karantinus ar kelionių apribojimus. Tiesiog šią situaciją reikia stebėti.“

„Tikrai nekalbame apie kokią nors naują pandemiją, nes tai nėra naujas virusas. Nemaža visuomenės dalis, ypač Europoje, turės atsparumą būtent dėl raupų vakcinos. Ir kadangi tai yra itin gerai žmonėms pažįstamas patogenas, jį suvaldyti yra žymiai lengviau negu naują virusą, kurio nepažįsta nei vieno žmogaus imuninė sistema, kaip atsitiko su SARS-COV-2 virusu“, – teigė virusų tyrinėtojas dr. G. Dudas.