Vokietija žada parūpinti 15 tūkst. karių NATO sąjungininkų gynimui – Bundesvero laukia iššūkiai

NATO persiginkluoja, o Vokietija Aljanso greitojo reagavimo pajėgoms Rytuose įsipareigojo parūpinti 15 tūkst. kovai pasirengusių karių. Tačiau tai Vokietijos kariuomenei kelia nemažai rimtų problemų.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Deutsche Welle“ originalus kūrinys.

NATO greitojo reagavimo pajėgos yra aljanso „ugniasienė“. Jo daugianacionaliniai koviniai vienetai yra nuolatiniame budėjimo režime. Krizės atveju sutrumpintai NRF (angl. NATO Response Force) vadinami daliniai turėtų pirmieji per 48 valandas pasiekti neramumų apimtą zoną ir atlikti misijas ant žemės, ore ar jūroje.

NRF tikisi netrukus įgyti dar didesnę atgrasomąją galią. Praėjusią savaitę Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime aljansas nusprendė sustiprinti savo rytines sienas, ženkliai padidindamas reagavimo pajėgas, – nuo šiuo metu dislokuotų 40 000 iki 300 000 kovai pasirengusių karių.

Kaip pranešė šalies gynybos ministrė Christine Lambrecht, Vokietija prisidės 15 000 karių, iš kurių 3 000–5 000 bus dislokuoti Lietuvoje. Iki šiol ten buvo dislokuota tik apie 1000 karių. Be to, Vokietija įsipareigojo parūpinti 65 lėktuvus ir 20 laivų, taip pat skirti specialiųjų pajėgų dalinius.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nori, kad didžioji dalis naujų greitojo reagavimo pajėgų būtų parengtos veikti jau kitais metais, o tai gali sukelti spaudimą Bundesverui.

Sunkumų kamuojamas Bundesveras

NATO būstinėje Briuselyje šiuo metu jaučiamas didesnis pasitikėjimas savimi, nes aljansas, kurį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kadaise apibūdino kaip ištiktą „smegenų mirties“, atrodo kaip niekad gyvas. Tačiau reakcija Vokietijoje kiek nuosaikesnė. Turint omenyje dabartinę Bundesvero padėtį, kyla abejonių, ar jam pavyks susidoroti su NATO keliamomis užduotimis, nes nuo Šaltojo karo pabaigos karių skaičius Vokietijos karinėse pajėgose buvo nuolat mažinamas.

Balandžio pabaigoje Vokietijos parlamente vykusiuose debatuose Ch. Lambrecht atskleidė, kokia iš tiesų prasta situacija Vokietijos kariuomenėje.

„Oficialiai turime 350 pėstininkų kovos mašinų „Puma“, iš kurių tik 150 yra realiai veikiančios“, – kolegoms politikams sakė socialdemokratė.

Panaši situacija ir su koviniais sraigtasparniais „Tiger“: iš 51 agregato realiai pakilti gali tik 9. Taip pat trūksta neperšaunamų liemenių, kuprinių, naktinio matymo įrangos. Pranešama, kad rytiniame NATO flange dislokuotiems kariams nepakanka net šiltų apatinių.

Bundestago gynybos komisarė ir kanclerio Olafo Scholzo vadovaujamos Socialdemokratų partijos narė Eva Hoegl mano, kad NRF kontingento didinimas bus sunki našta Bundesverui. „Nesunku nuspėti, kad reikalavimai Vokietijai augs, – sakė ji dienraščiui „Augsburger Allgemeine“. – Bundesverui tai taps didžiuliu iššūkiu ir pareikalaus didelių pastangų personalo, medžiagų, įrangos ir infrastruktūros srityje.“

Didžiuliai iššūkiai

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų asociacijos „BundeswehrVerband“, atstovaujančios 183 000 karių interesams, pirmininkas Andre Wuestneris mano, kad kariuomenė „susidurs su didžiuliais iššūkiais, imdamasi šios užduoties būtent dabar, kai Bundesveras yra mažiausiais nei kada nors anksčiau.“

A. Wuestneris įsitikinęs, kad 100 milijardų eurų specialaus kariuomenei skirto fondo, apie kurį O. Scholzas paskelbė iškart po Rusijos invazijos į Ukrainą, nepakaks struktūriniam pajėgų pertvarkymui.

„Jei norime pasiekti tai, ką NATO turi omenyje, kalbame apie daugiau nei 200 mlrd.“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė jis.

Gynybos ministerijos strategai dar svarsto, ką konkrečiai reikėtų įsigyti už tuos 100 milijardų eurų. Bet laiko lieka vis mažiau. Tempas turi būti padidintas, kad ginkluotosios pajėgos būtų parengtos laiku. Priešingu atveju net įrangos pirkimas gali virsti fiasko.

Tuščia kariuomenė

„Lentynos tuščios. Taip reikia visa tai įsivaizduoti“, – perspėja Vokietijos užsienio santykių tarybos gynybos politikos specialistas Christianas Moellingas. – Rinka nepradeda nieko gaminti, kol negauna konkretaus potencialaus pirkėjo užsakymo. Nėra taip, kad tanką galima pasiimti nuo lentynos, kaip prekybos centre. Jį pirmiausia reikia pagaminti.“

Gynybos pramonėje dirbantiems gamintojams pirmiausia gali tekti įvykdyti jau gautus užsakymus. „Jei Bundesveras nori gauti reikalingas priemones, užsakymas tankams, artilerijai ir visiems kitiems dalykams turi būti pateiktas kuo greičiau“, – DW sakė Ch. Moellingas.

Visų pirma, kariams bus reikalingos vadovavimo struktūros ir logistika. „Jie turi turėti galimybę gabenti [įrangą] ir – tai svarbiausias dalykas kariuomenėje – gebėti palaikyti ryšį“, – pridūrė jis. Tai reiškia, kad reikės naujų radijo imtuvų ir įvairių ryšių galimybių. „Šioje srityje taip pat yra kur pasitempti“, – neslėpė Ch. Moellingas.

Jokių abejonių karo metu

Taikos sąlygomis tokius trūkumus galima pašalinti, sako Ch. Moellingas, „tačiau karo metu jie negailestingai išryškėja. Jei negalite jų suvaldyti, jūs žuvęs“.

Yra manančių, kad siekdamas tobulėti, Bundesveras pirmiausia turėtų keisti mentalitetą. Vienas iš Vokietijos saugumo politikos pamatų po Antrojo pasaulinio karo buvo karinis nuosaikumas, dėl kurio bendrai sutarė tiek Vokietijos politikai, tiek visuomenė. Taikos metu vokiečių kariuomenė jautėsi patogiai. Daugelis procesų tapo pernelyg biurokratiški, o sprendimų priėmimas vyksta lėtai.

Tai dabar skaudžiai atsiliepia. Šiuo metu blogiausias scenarijus atrodo daug realesnis, Bundesveras turi virsti kovine jėga, galinčia atlaikyti sunkias kovas.

„Laikai vėl keičiasi“, – sakė Frankas Saueris iš Bundesvero universiteto Miunchene, su aliuzija į kanclerio O. Scholzo kalbą prasidėjus Rusijos invazijai.

„Iš principo NATO kontingentas, buvęs rytiniame flange Baltijos šalyje, turėjo suveikti kaip tam tikras sprogdiklis, – DW sakė karo analitikas. Jo užduotis buvo tik pristabdyti galimą Rusijos invaziją į NATO teritoriją, kad aljansas turėtų laiko susigrupuoti.

„Tačiau Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje jie sako: mes negalime tiesiog nutiesti sprogdiklio, – aiškino F. Saueris. – Turime būti pajėgūs gintis nuo pat pradžių. Todėl buvo nuspręsta taip stipriai padidinti kontingentą.“

Anot jo, Bundesverui tai labai svarbu ne tik tuo, kad jis padeda sustiprinti pajėgas, ginsiančias, pavyzdžiui, Lietuvą, „bet ir tuo, kad Vokietija turėtų tapti logistikos mazgu, per kurį viskas bus tvarkoma“. Jo teigimu, tai yra didžiulis strateginis persitvarkymas Europoje, turėsiantis ilgalaikių padarinių Bundesverui.

Kaip sakė F. Saueris, „jei kyla klausimas, ar tai įmanoma padaryti? Sakyčiau „taip“. Bet ar mums pavyks tai padaryti, aš nežinau, nes tai – labai rimtas iššūkis“.