VLK direktorius užsimena apie įmokų į PSDF didinimą ir sako girdėjęs Dulkį apie tai kalbant

Dar 2018-aisiais Valstybės kontrolė ragino sveikatos apsaugos sistemos strategus pagaliau reformuoti sistemą, prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo įstatymo pataisas, kurios numatė patekimo pas gydytojus terminus: šeimos gydytojas privalo priimti per 7 dienas, specialistas – per 30.

Įstatymas neatšauktas, terminai galioja, tačiau jų niekas nepaiso. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ilgiausios eilės šalies ligoninėse pas hematologus – daugiau nei mėnesį laukia du trečdaliai ligonių. Per mėnesį neįmanoma patekti ir pas kardiologus, gastroenterologus, odontologus, reumatologus, įvairių specialybių chirurgus.

Ta pati VLK skelbia, kad kai kurių paslaugų tenka laukti net dvejus metus. Medikai teigia, kad sveikatos sistema dėl ydingo finansavimo orientuota ne į gydymą, o į finansus. VLK tikina planuojanti perskaičiuoti įkainius už teikiamas paslaugas. Jie įsigaliotų 2024-aisiais, tačiau reikės mažiausiai 100 mln. eurų, ir gali būti, kad bus nuspręsta didinti mokesčius.

Arčiausiai pacientų esantys šeimos gydytojai sako, kad jų krūviai neįtikėtinai dideli, daug biurokratijos. Dažnai pacientų apsilankymai yra formalūs, susiję ne su gydytojo, o daugiau su socialinių paslaugų teikimu.

„Tarpusavyje šnekame, kad sodiname pacientus vieni kitiems ant kelių, nes kitaip jie papulti negali, ir žinoma, kad nukenčia kokybė. Kyla klausimas tada ir visuomenė turi būti suinteresuota atsakymu: ar jie nori papulti greičiau, ar gauti kokybiškas sveikatos paslaugas. Šiuo atveju greičiau ir kokybiškai nedera“, – sako šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė Jurgutė.

Pasak gydytojos, žmonės visiškai be reikalo vaikomi pirmyn ir atgal, pavyzdžiui, planuojant chirurginę operaciją.

„Mes rašome kelis siuntimus pas gydytoją konsultuotis, tada siuntimą operacijai, tada dar vieną siuntimą po operacijos ir t.t. Pacientas vaikšto dėl tos pačios būklės pas tą patį gydytoją, jis pas mus ateina 3 kartus visiškai be reikalo, vien tik tam, kad jis būtų nusiųstas ir kad tas konsultantas gautų deramą apmokėjimą“, – sako medikė.

Pacientų atstovai tikina, kad eiles pas specialistus formuoja ydinga gydymo įstaigų finansavimo sistema – VLK moka ne už visas konsultacijas, o tik už tam tikrą jų dalį, perpus mažesnį skaičių.

„VLK perka iš gydymo įstaigų konsultacijas, procedūras už mažus įkainius, todėl natūralu, kad gydymo įstaiga pasiskaičiuoja pagal gautą biudžetą, kiek kokių paslaugų jie gali suteikti per mėnesį, tada išsiskaičiuoja, kiek gali suteikti per dieną. Paaiškėja, kad konsultacijai pas specialistą gali atvykti 5-6 pacientai, tai tokios tos eilės ir išsitęsia“, – teigia asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė.

Medikai aiškina, kad už kardiologo konsultaciją su tyrimu VLK moka 36 eurus. Jei ligonis tiriamas papildomai – vis tiek suma ta pati – 36 eurai. Gydymo įstaigos priverstos vaikyti pacientus pas šeimos gydytoją, o šis išrašo vis naują siuntimą tarsi pirmai specialisto konsultacijai. Taip uždelsus pusmetį ar net daugiau, pasekmės gali būti tragiškos.

„Pacientams yra apribotas patekimas vien dėl tų talonų nebuvimo. Jei pasižiūrėtumėte, kiek pas kai kuriuos specialistus reikia laukti, tai reikia ir 8 mėnesius. Natūralu, kad per tą laiką pacientui pasidaro dar blogiau arba tiesiog jau jo nėra“, – sako A. Degutytė.

Vos metus vadovaujanti Kėdainių ligoninei Edita Vaškevičienė tikina radusi besidriekiančias milžiniškas eiles pas specialistus. Paaiškėjo, kad jos dažniausiai sudaromos dirbtinai – medikai nesuinteresuoti dirbti.

„Ligoninėje yra 2019 m. patvirtintų paslaugų skaičius specialistui. Ir jeigu mes imtumėme tas konsultacijas pagal laikus, tai realiai gydytojas pusę savo darbo laiko tiesiog sėdėtų ir nepriimtų pacientų. Tai mano strategija buvo sukurti darbuotojui motyvaciją priimti daugiau pacientų, negu jam priklauso pacientų“ – sako Kėdainių ligoninės direktorė E. Vaškevičienė.

Dabar Kėdainių ligoninėje nustatytos kvotos, medikai už papildomai suteiktą paslaugą gauna atlygį. Pasak E. Vaškevičienės, eilės pas specialistus per mėnesį pastebimai pasislinko į priekį. Kėdainių ligoninė, kaip ir kitos, dar šiemet už papildomai suteiktas paslaugas gali gauti finansavimą. Tai pažadėjo VLK.

„Mes paraginome gydytojus specialistus teikti kuo daugiau paslaugų ir pažadėjome už tai apmokėti šiais metais. Kitais metais esame numatę apie 20 mln. eurų, kurie bus skirti pagerinti gydytojų specialistų teikiamų konsultacijų apmokėjimą“, – teigia VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Šią savaitę per Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdį medikų atstovai griežtai reikalavo sveikatos apsaugos politikos formuotojų nebeleisti naujų įsakymų, pagaliau pradėti dialogą su medikais, reformuoti per tris dešimtmečius sustabarėjusią, labai biurokratišką sveikatos apsaugos sistemą, kitaip neliks kam dirbti.

„Pusė, maždaug 7,7 tūkst. iš 13,5 tūkst. medikų yra rizikos zonoje, yra virš 5 tūkst. medikų, kuriems yra 55 metai ir daugiau. Daugiau nei pusė jų yra 65 metų, jie pensinio amžiaus ir gali bet kada išeiti. Medikų iki 34 metų amžiaus, kurie linkę emigruoti į geresnes sąlygas sudarančias valstybes, yra virš 2 tūkst.“, – nurodo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Ministras, panašu, labiau linkęs reaguoti į emocijas, o ne į faktus.

„Pyktis tai nėra argumentas. Tai kaip tik gali rodyti, kad pykstančiam žmogui kartais reikia susimastyti, ar jis tikrai yra gerame ir teisingame kelyje“, – nurodo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

VLK iki kitų metų pabaigos planuoja peržiūrėti ketvirtį amžiaus galiojusią specialistų konsultavimo apmokėjimo tvarką ir įkainius. Preliminariais skaičiavimais Privalomajam sveikatos draudimo fondui papildomai gali prireikti ne mažiau kaip 100 mln. eurų, tačiau Fondas tiek papildomų pinigų vargu ar turės, todėl lėšas gali tekti išdėstyti per kelerius metus. Svarstomas ir kitas variantas – didinti įmokas į sveikatos draudimo fondą.

„Man atrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija kalba apie tai ir sveikatos apsaugos ministrą girdėjau kalbant, kad tikrai verta galvoti, kad galbūt ir privaloma sveikatos draudimo įmoka galėtų didėti – tada atsirastų Fonde daugiau lėšų įvairiems poreikiams padengti pagal tai, kiek Lietuva išleidžia vienam gyventojui, kokią sumą lėšų, nes tikrai mes nesame tarp pirmaujančių Europoje“, – nurodo G. Kacevičius.