Vis daugiau darbuotojų skundžiasi laiku negaunantys atlyginimo: jaučiasi vedžiojami už nosies ir maitinami pažadais

Žmonės vis aktyviau kreipiasi į darbo ginčų komisiją – daugėja atlyginimo laiku negaunančių darbuotojų, jų skundai sudaro net 75 proc. visų komisiją pasiekiančių atvejų. Kaip LRT RADIJUI sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvoje tai yra išties didelė problema, o darbdaviai yra linkę savo darbuotojus „vedžioti už nosies“.

„Sprendžiant iš darbo ginčų komisijos statistikos, tai tikrai [yra] nemaža problema. (...) Net jei ir teoriškai turėtume vieną atvejį, tai jau būtų didelė problema. Man visiškai nesuprantamas toks dalykas, kad žmogus, dirbdamas sąžiningai, uždirbdamas savo atlyginimą, ne tik jo negauna, bet ir turi per tam tikras valstybės institucijas, teismus [jo] reikalauti iš darbdavio“, – piktinasi I. Ruginienė.

Moters teigimu, tokios problemos nebūtų, jeigu darbdavys su darbuotoju elgtųsi sąžiningai – pavyzdžiui, jeigu susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, apie tai praneštų darbuotojui, „nevedžiotų jo už nosies“.

„Gal ir tie darbo santykiai nutrūktų greičiau, gal ir ta pati skola būtų mažesnė ir būtų galima susitarti dėl tam tikrų vėlesnių išmokėjimų. Bet dažniausiai matome, kad darbdavys darbuotoją vis maitina pažadais, vis sako, kad vėliau sumokės.

Darbuotojas nenori prarasti darbo vietos – gali būti, kad tai yra regionas, kuriame nėra didelis darbdavių pasirinkimas – ir darbuotojas, gaudamas vis po 100, 200 eurų į savo sąskaitą, kurį laiką iš tiesų dirba pas tokį darbdavį, kol vėliau pamato, kad nieko iš šitų santykių nebus“, – dėsto ekspertė.

LRT RADIJO kalbinta Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus patarėja Audronė Baršienė aiškina, jog skundai dėl laiku nesumokamo atlyginimo kiekvienais metais sudaro panašią dalį komisijos nagrinėjamų atvejų. Moters teigimu, dažniausiai ginčus lemiančios priežastys yra ekonominės.

„Darbdaviai kartas nuo karto susiduria su finansinėmis problemomis ir negali atsiskaityti su darbuotoju. (...) Darbdaviai aiškina, kad atsirado sunkumų, kažkokie vėlavimai, neatsiskaitymai su partneriais ir panašiai, dėl ko atsitinka tokia situacija ir [jie] nebegali laiku tinkamai mokėti darbo užmokesčio arba iš viso neatsiskaito“, – tvirtina A. Baršienė.

Specialistė sako pastebinti, jog darbuotojai dėl darbo užmokesčio dažniausiai kreipiasi po to, kai yra atleidžiami iš darbo.

„Kai dirba, paprastai atrodo, kad viskas dar yra tvarkoje, darbo užmokestis mokamas. Žinoma, būna išimčių, (...) pasitaiko atvejų, kai yra žodiniai susitarimai, kai yra geri santykiai ir moka ir vienaip, ir kitaip, paskui kažkas nutinka, susipyksta darbdavys su darbuotoju. (...) Tada darbuotojas kreipiasi pas mus ir įrodinėja, kad darbo užmokestis vis dėlto buvo kitoks, negu nustatytas darbo sutartyje“, – dėsto pašnekovė.

Anot jos, pasitaiko ir atvejų, kuomet darbdavys teigia, jog darbuotojas padarė tam tikrą žalą, ir atitinkamai išskaito ją iš darbo užmokesčio. „Tai vėlgi darbuotojai kreipiasi nesutikdami, teigia, kad, tarkime, žala buvo padaryta ne vieno asmens, kad tai yra grupės darbuotojų atsakomybė“, – sako Darbo ginčų komisijos atstovė.

Darbuotojus atstovaujanti I. Ruginienė savo ruožtu prideda, jog ginčų objektu neretai būna ir darbo laikas, kuomet darbuotojai dirba viršvalandžius, bet darbo laiko apskaitoje darbdaviai to nenurodo.

Kaip pažymi A. Baršienė, ginčus dėl laiku neapmokamu darbo užmokesčio nagrinėti yra sudėtinga, nes įrodinėjimo našta tenka pačiam darbuotojui. Visgi, anot jos, daugeliu atvejų darbuotojui pavyksta įrodyti savo tiesą.

„Dažniausiai, sakyčiau, [ginčai] baigiasi darbuotojų naudai. Apskritai didelė dalis prašymų yra tenkinama arba tenkinama iš dalies. Smagu pasidžiaugti, kad sudaroma nemažai taikos sutarčių, taip pat kartais darbuotojai patys atsisako pareikšto reikalavimo.

(...) Įvairiai baigiasi ginčai, dažniausiai pasitelkiami liudytojai, taip pat tam tikrais atvejais ginčų komisija gali įvertinti, pasižiūrėti, kokius darbo atlyginimo dydžius darbdavys nurodo darbo skelbimuose“, – aiškina specialistė.

Pasak A. Baršienės, daugiausia skundų dėl laiku neišmokamo darbo užmokesčio sulaukiama iš statybų, transporto ir aptarnavimo sektoriuose dirbančių asmenų.

LRT RADIJO paklaustas, kodėl, jo nuomone, situacija šalyje eilę metų nesikeičia, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tikina, jog tai lemia įvairios priežastys.

„Žinoma, tai labai stipriai susiję su tuo, kad mes kelis metus turėjome COVID-19 ir daug kas nedirbo, o kai pradėjo dirbti, pasimatė reali kai kurių įmonių situacija. Buvo dideli mokesčių atidėjimai, o kai įmonės pradėjo dirbti, pamatė, kad daug kas pasikeitė – kai kurių sektoriai iš tikrųjų sustiprėjo, o kai kurie susilpnėjo“, – aiškina pašnekovas.

Be to, jo teigimu, ginčus dėl laiku neapmokamo darbo užmokesčio lemia ir tam tikra šalyje, ypač regionuose, paplitusi kultūra, kuomet darbdavys asmeniškai pažįsta savo darbuotoją ir su juo susitaria žodžiu.

„Tradiciškai ten taip ir būna: taigi mes čia kaimynai, bičiuliai, bendrai darome, tai kaip čia gali nepasitikėti? Tai aš vadinu tam tikra tradicijų dalimi. Palaipsniui, aš manau, mes keisimės“, – tvirtina D. Arlauskas.

Anot jo, kadangi darbuotojas sutinka dirbti pagal žodinį susitarimą, natūralu, jog dalį atsakomybės turi prisiimti ir jis. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė savo ruožtu atkerta, jog didžiausią dėmesį reikia kreipti į tuos atvejus, kuomet darbdavys nesilaiko oficialiai įformintų reikalavimų savo darbuotojui.

„Čia mes kalbame apie tuos atvejus, kuomet iš tikrųjų darbuotojas sutinka dalį atlyginimo gauti oficialiai, dalį atlyginimo gauti vokelyje. Tai, be abejo, tada darbuotojas irgi prisiima atsakomybę ir tą atsakomybę jis aiškiai pamato, (...) kuomet jam priteisiamas darbo užmokestis tiktai toks, kuris nurodomas darbo sutartyje, ir paaiškinama, kad vokeliniai susitarimai teisinėje sistemoje negalioja.

Bet mes kalbame ir apie kitus atvejus, kai galbūt ir ne vokelyje mokamas atlyginimas, bet žmogus yra vedžiojamas už nosies, po truputį išmokant mažas sumas, kurios priklauso, ir vis maitinant pažadais, kad palauk dar mėnesį, dar du, palauk tris, ir jau, žiūrėk, darbuotojas praktiškai be atlyginimo dirba ir pusę metų, vis tikėdamas ir pasitikėdamas savo darbdaviu, kad tai yra laikinas sunkumas“, – dėsto I. Ruginienė.

Darbdavių atstovas tikina, jog to vedžiojimu už nosies nelaiko, „nes jeigu yra sunkumas, visi tikisi, kad situacija pagerės ir tu galėsi mokėti“.

Kad ateityje skundų dėl laiku neišmokamo atlyginimo būtų mažiau, visų LRT RADIJO pašnekovų teigimu, būtina gyventojus kuo labiau šviesti apie jų teises. „Tada jie geriau žino situaciją, domisi įmonės padėtimi, supranta ir gali prognozuoti savo ateitį“, – tvirtina D. Arlauskas, besitikintis, jog, laiku bėgant, keisis ir pačių darbdavių požiūris.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.