Vilnius rizikuoja tapti sunkiai pasiekiama ES sostine: neliko skrydžio į Briuselį, nors iš Rygos jie dažninami

Nuo lapkričio nebelieka tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir Briuselio, kuriame įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos institucijos, gausi lietuvių bendruomenė. Skrydžius vykdžiusios oro linijos „Brussels Airlines“ žada grąžinti reisus vasaros sezonu, bet kyla rizika, kad Vilnius gali tapti viena iš nedaugelio Bendrijos sostinių, neturinčių tiesioginio susisiekimo su kitaip dar Europos Sąjungos sostine vadinamu Briuseliu.

Susisiekimo ministerija sako, kad situacija kelianti nerimą, tačiau subsidijuoti šios krypties, kaip tą nuo 2019 metų daro su tiesioginio skrydžio tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto kryptimi, neplanuoja. Ministerijos atstovai kartu su Lietuvos oro uostais ketina imtis naujo – rizikos pasidalijimo partnerystės modelio, jis galėtų būti taikomas ir šiam skrydžiui.

Liks tik tiesioginis skrydis tarp Kauno ir kito Belgijos oro uosto

Tai, kad nuo lapkričio oro linijos „Brussels Airlines“ į Vilnių nebeskraidys, keliautojai sužinojo gavę laiškus apie atšaukiamus jų ar jų artimųjų skrydžius.

„Tiesiog man atsiuntė žinutę „Brussels Airlines“, kad vienas iš mano draugų skrydžių yra atšauktas. Tada pasižiūrėjau, kad pagal žiemos tvarkaraštį neliko jokio skrydžio tarp Vilniaus ir Briuselio. Tai, aišku, nėra svarbiausias dalykas gyvenime, bet bus nepatogiau – reikės daugiau mokėti, ilgiau užtruks kelionės. Ir dėl to gali būti, kad mažiau svečių sulauksiu Briuselyje“, – sako Briuselyje dirbantis keliautojas, kelionių tinklaraščio kūrėjas Robertas Pogorelis.

Šiuo metu oro linijos vykdo skrydžius keturis kartus per savaitę. Kadangi Briuselyje įsikūrusios pagrindinės Bendrijos institucijos – kiekvieną mėnesį sparnus čia kelia europarlamentarai, taip pat šalies ministrai, dalyvaujantys Bendrijos tarybos susitikimuose. Svarbūs susitikimai vyksta ir čia įsikūrusioje NATO būstinėje, Belgijoje gausi Lietuvos verslininkų, studentų bendruomenė.

Paskutinis tiesioginis skrydis numatytas spalio 30 dieną. Nebelikus tiesioginių skrydžių, keleiviai turės rinktis jungiamuosius skrydžius, pavyzdžiui, per Frankfurtą, Varšuvą arba Rygą. Iš kito Belgijos oro uosto – Šarlerua, maždaug valanda kelio nutolusio nuo Briuselio, toliau vyks tiesioginiai skrydžiai, tačiau ne iki Vilniaus, o iki Kauno.

Abejoja, kad skrydžiai sugrįš

Pačios skrydžius nutraukiančios oro linijos „Brussels Airlines“ LRT atsiuntė tik formalų atsakymą.

„Dėl žemos paklausos tarp Briuselio ir Vilniaus žiemos sezonu šie skrydžiai šiuo periodu nebus vykdomi. Kadangi tokių skrydžių paklausa buvo žema, paveiktų klientų skaičius taip pat buvo nedidelis“, – tvirtina bendrovė.

Oro linijos teigia, kad tai laikinas sprendimas, jau balandį reisus atnaujins, tačiau aviacijos ekspertas Simonas Bartkus tuo abejoja.

„Vilnius–Briuselis yra vienas iš tų maršrutų, kurie tikrai nėra sezoniniai ir netgi tam tikrais atvejais gali turėti priešingą sezoniškumą. Nors paprastai didesnioji dalis skrydžių populiaresni vasarą, ne žiemą, Vilniaus–Briuselio maršrutas yra vienas iš tų, kurie vienodai populiarūs tiek žiemos, tiek vasaros sezonu. Dažna oro kompanijų praktika viską planuoti sezonais, jie negalvoja, kas vyks vasarą.

Didžioji dalis skrydžių tvarkaraščiuose, kurie yra parduodami [jau kitai vasarai], jie yra tiesiog praėjusios vasaros tvarkaraščiai, nes kompanijos dar nebūna priėmusios sprendimų dėl ateinančio sezono. O komunikacijos žmonės tiesiog sako tai, ką mato sistemose. Tai jeigu nutraukiamas maršrutas žiemos sezonu, turbūt 80–90 procentų tikimybė, kad jis jau negrįš vasaros sezonui“, – sako jis.

Aviacijos ekspertas abejoja ir tuo, kad šias oro linijas galėtų pakeisti kitos oro linijos, pavyzdžiui, „Air Baltic“, kurios neseniai paskelbė, kad žiemos sezonu tiesioginius skrydžius tarp Rygos ir Briuselio netgi dažnins.

„Kol kas tokių ženklų, kad kitos aviakompanijos domėtųsi šiuo maršrutu, bent viešai nėra. Nepalanku tai, kad problemą reikia spręsti pakankamai greitai, nes paskelbimas apie būsimą pasitraukimą įvyko gana vėlai. Be „Air Baltic“, „Ryanair“, „Wizz Air“ bendrovių, turbūt kitų kompanijų, kurios galėtų susidomėti šiuo skrydžiu, nematyčiau ir nemanau, kad kas greitai susidomėtų“, – sako jis.

Tikėtina, kad skrydžiai laikinai grįš Kalėdų laikotarpiui

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Lietuvos oro uostai nuolat derasi su oro linijomis dėl įvairių krypčių, todėl nėra toks kategoriškas: „Briuselio atveju vertiname galimybes, kas galėtų užpildyti šią kryptį. Pasirinkimo didelio nėra, bet matome kelis variantus. Jei visgi oro linijos nematytų galimybių ateiti, vėlgi yra planas, kaip tuos skrydžius būtų galima atnaujinti ar pritraukti.“

Be to, tvirtina jis, didelė tikimybė, kad „Brussels Airlines“ įgyvendins savo pažadus ir skrydžius atnaujins jau nuo kovo galo, nes oro bendrovė buvo nusprendusi apskritai skrydžius Vilniaus–Briuselio kryptimi nutraukti.

„Su oro bendrove kalbamės jau kelias savaites, derėjomės dėl skrydžių atnaujinimo, kadangi kryptis strategiškai svarbi visai šaliai, dedame visas pastangas, kad ji būtų atkurta. Pavyko preliminariai susiderėti, kad kryptis nuo vasaros sezono sugrįžtų, bent dabar dėliojame 4 savaitinių skrydžių tvarkaraštį, o bendrovė šią informaciją jau įdėjo į pardavimus“, – sako jis.

Be to, A. Stikliūnas mano, kad didelė tikimybė, jog skrydžiai laikinai grįš švenčių laikotarpiu. Tai Lietuvos oro uostams atskleidė bendrovė.

Londono Sičio subsidijavimo pavyzdys – ne išeitis?

Jei vis dėlto skrydžiai negrįžtų, anot S. Bartkaus, išeitis galėtų būti skrydžių subsidijavimas, kaip Lietuva tą jau daro su skrydžiu tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto. Šios krypties ilgai prašė Londone įsikūrusi Lietuvos verslininkų bendrovė, tačiau tam, kad jis atsirastų, Lietuva turėjo kreiptis į Europos Komisiją, o ji gana skeptiška dėl paramos skrydžiams, tai valstybei kasmet atsieina milijonus, be to, procesas užtrunka ne vienus metus.

„EK laikosi politikos, kad valstybės neturėtų kištis į verslą, o oro linijų veikla suvokiama kaip laisva veikla. <...> Skrydžius galima subsidijuoti per tą vadinamąjį PSO (viešosios paslaugos principo – LRT.lt) mechanizmą, kuris suprantamas kaip valstybės užsakymas vykdyti susisiekimą komerciniu maršrutu. Lietuva pralaužė ledus su Londono Sičio skrydžiu, bet šiaip mechanizmas buvo daugiausia naudojamas tik vidiniams skrydžiams, pavyzdžiui, šalyje, kur yra tam tikros geografinės kliūtys keliauti, o srautas nėra pakankamai didelis, kad jis komerciškai atsipirktų. Pavyzdžiui, Graikija remia skrydžius su tam tikromis savo salomis, ta pat Estija subsidijuoja skrydžius į dvi šalia esančias salas“, – pasakoja S. Bartkus.

Aviacijos ekspertas sako – tai galėtų būti viena iš išeičių, tačiau nežinia, ar tam užtektų politinės valios, o ir pats abejoja, ar tai yra tinkamiausias sprendimas spręsti problemas.

Planuojamas naujas rėmimo modelis

LRT kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, paaiškėjo, kad planų subsidijuoti Briuselio skrydį tuo pačiu principu kaip Londono Sičio, Lietuva neturi. Tačiau valdžia nusimačiusi kitą, iki šiol dar nenaudotą, paramos priemonę skrydžiams vystyti.

„Vasaros pradžioje buvo priimtos Aviacijos gairės iki 2030 m. Tai yra ne šiaip dokumentas, tai labai konkretus dokumentas, kuriomis kryptimis Lietuva turėtų vystyti aviacijos paslaugas, ir ten net skaitliškai išreikšta, kokių tikslų mes siekiame. Taip pat Vyriausybės programoje turime labai aiškų tikslą – parengti strateginių krypčių verslo planą toms kryptims, kurios labai svarbios strategiškai tiek verslui, tiek šaliai.

Ir toks planas buvo parengtas, atlikta labai didelė studija tam, kad būtų išsiaiškinta, koks gi verslo modelis turėtų būti vystomas. Gavome labai aiškų atsakymą, kad tai turėtų būti rizikos pasidalijimo partnerystės modelis, o tai šiek tiek kitoks modelis nei taikomas su Londono Sičiu“, – pasakoja susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Londono Sičio maršruto atveju visa rizika prisiimama valstybės, nes būtent valstybės biudžeto pinigais kompensuojamos visos oro bendrovės išlaidos, kurių nepadengia generuojama komercinė maršruto nauda. O štai rizikos pasidalijimo partnerystės modelis valstybės biudžetui turėtų kur kas mažesnę naštą.

„Rizikos pasidalijimas šiuo atveju reiškia, kad, tarkime, jei tam tikra kryptis yra nepopuliari ir sulaukia mažiau keleivių nei reikėtų komerciniam krypties atsiperkamumui, dalis neužpildytų vietų ir tam tikrų skrydžio mokesčių būtų kompensuojama iš numatytos valstybės biudžeto sumos, tačiau kompensuojami būtų ne visi nuostoliai – dalis jų turėtų būti prisiimami pačios maršrutą vykdančios bendrovės“, – paaiškina Lietuvos oro uostai.

Vienas esminių kriterijų šiam modeliui – investicija turi atsipirkti tiek oro uostui, tiek ir oro bendrovei per 10 metų maksimalų terminą.

Tačiau kol kas tarp prioritetinių krypčių Vilniaus–Briuselio maršruto nėra.

„Su Briuseliu situacija yra nauja, todėl oro uostai pirma derasi su oro linijomis, o kada buvo atliekama studija, skrydis nepateko tarp prioritetinių, nes tokia kryptis tiesiog egzistavo. Suprantame, kad situacija yra kintanti, todėl būtų svarstoma įtraukti tą kryptį į pirminių krypčių sąrašą“, – sako viceministrė.

Kokia suma bus numatyta šiam rėmimui, kol kas viceministrė negali pasakyti.

„Studijos atliktos, Vyriausybėje vyksta biudžeto derybos, jos persikels į Seimą. Biudžetas ir bus tas veiksnys, kuris lems, kokia apimtimi galėsime vystyti šią programą jau artimiausiu metu“, – sako ji.