Vilniuje užsitęsus vairuotojų streikui, šąlantys stotelėse kelia klausimą apie patiriamą žalą: ar gali keleiviai sulaukti kompensacijų?

2 valandas – kartais tiek ar netgi ilgiau vilniečiams užtrunka grįžti viešuoju transportu namo, tęsiantis vairuotojų streikui. Miestiečiai neslepia, kad tenka šalti stotelėse, autobusai neretai yra perpildyti, o kelionių dėl nepastovių tvarkaraščių tiesiog neįmanoma susiplanuoti. Dėl patiriamų nepatogumų miestiečiai vis garsiau kalba ir apie kompensacijas, tačiau bent kol kas konkretesnių veiksmų nesiima. Tiesa, ekspertų teigimu, keleiviai nelabai ko ir galėtų tikėtis.

Žiemos išbandymus patiria savo kailiu

„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų streikas tęsiasi jau trečią savaitę. Bendrovės vadovybei ir profesinei sąjungai toliau nerandant sutarimo, situacijos įkaitais tapę vilniečiai priversti savo kailiu patirti šios žiemos pateikiamus išbandymus.

Apie tai LRT.lt rašė jau ne kartą. Štai pačią pirmą streiko dieną portalo kalbintas vilnietis skundėsi, kad jam kelionė į darbą užsitęsė iki dviejų valandų.

„Šiandien yra tragedija, stotelėje autobuso laukiu jau 40 minučių“, – anuomet teigė vyresnio amžiaus vilnietis. Pasak jo, nors ir gaila už geresnes darbo sąlygas kovojančių vairuotojų, apmaudu, kad į darbą teks keliauti net dvi valandas.

„Vairuotojus palaikau. Kaip sako, dirba, bet neuždirba... Tai kaip čia taip? Čia juk sunkus darbas. Čia jums ne biure sėdėti prie kompiuterio. Juk visą pamainą reikia būti dėmesingam ir įsitempusiam. Jau geriau palauksiu, pakentėsiu, bet kad tik jie susitartų ir vairuotojų darbo sąlygos pagerėtų“, – vylėsi sostinės gyventojas.

Nežinia, ar jis ir pats tikėjosi, kad vairuotojų streikas tiek užsitęs. Kol nepasiektas galutinis derybų sutarimas ir nepasirašyta kolektyvinė sutartis, kiekvieną dieną miestiečiai toliau priversti kęsti šaltį, sniegą ar netgi lijundrą.

„Kaip tik vakar po darbo teko važiuoti viešuoju transportu namo. Tvarkaraštyje nurodytas autobusas neatvažiavo, o kai atvyko kitas vėluodamas beveik pusvalandį, buvo pilnutėlis. Visos kelionės metu jis taip ir neištuštėjo, nes jei vienoje stotelėje keleivių išlipdavo, tai dar tiek pat ar daugiau bandydavo įlipti. Apie patogumą daugiau nei valandą trukusio grįžimo namo metu aš jau nekalbėsiu“, – nedaugžodžiavo portalo kalbinta vilnietė Vitalija.

Keleiviai prabilo apie kompensacijas

Socialiniuose tinkluose keleiviai jau vis garsiau ėmė kalbėti ir apie kompensacijas, esą savivaldybė bei VVT vadovybė privedė prie tokios situacijos, kad streikuoja vairuotojai, todėl turėtų atsakyti už miestiečių patiriamus nepatogumus.

„Nežinau, ką reikia bausti, bet keleiviai, turėdami mėnesinį bilietą, turi eiti namo pėstute. Autobusų reisai atšaukiami ir todėl vėlesni atvažiuoja tiek perpildyti, kad į autobusą netelpi ir pralaukęs apie 40 min. turi arba važiuoti taksi, arba eiti pėsčias. Keleiviams turėtų kompensuoti šiuos nepatogumus, nes kitu atveju išeina, kad finansinę atsakomybę už susiklosčiusią padėtį turi prisiimti keleivis“, – komentavo vilnietis.

Jam antrino ir daugiau gyventojų. Jie skundėsi dėl tebesitęsiančio streiko esą priversti dirbti iš namų, taip pat dėl neatvykusio autobuso vėlavę į darbus ar pas gydytojus, neretai turėję pasinaudoti taksi ar pavėžėtojų paslaugomis, todėl patyrę papildomų finansinių nuostolių.

„Susisiekimo paslaugų“ (JUDU) Klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė portalui teigė, kad prasidėjus streikui, kiekvieną dieną sulaukiama nemažai keleivių skundų. Pasak pašnekovės, daugiausia keleiviai skundžiasi dėl retai važiuojančio, perpildyto viešojo transporto, žymiai pailgėjusios kelionės trukmės. „Taip pat priekaištauja dėl dažnai besikeičiančių tvarkaraščių, nes sunku planuoti įprastą dienos rutiną. Oro sąlygos dar labiau pablogino situaciją su išretėjusiu viešuoju transportu, vilniečiai priversti laukti dar ilgiau, o peršalę taip pat skundžiasi, kad sutrikdyta sveikata“, – detalizavo JUDU atstovė.

Kompensacijos nenumatomos

L. Juknevičienė neslėpė, kad bendrovė sulaukia keleivių skundų ir su pasiteiravimais dėl kompensacijų. Tiesa, tokių skundų nėra daug. „Tai tik pavieniai skundai. Būna dienų, kai negauname nė vieno, būna, kad porą ar tris per dieną. Klientai dažniau klausia, kada baigsis visus išvarginęs streikas ir viešasis transportas pradės važiuoti įprastu dažnumu“, – komentavo pašnekovė.

Nors garsiai kalba, aktyviai ginti savo teisių, panašu, keleiviai nenusiteikę ir Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT). Kaip LRT.lt sakė VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, iš viso sulaukta vos vieno vartotojo paklausimo socialiniame tinkle dėl Vilniuje vykstančio viešojo transporto vairuotojų streiko sukeltų nepatogumų.

„Jei būtų sulaukta vartotojų skundų šioje srityje, VVTAT juos persiųstų nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybei“, – teigė D. Malinauskienė, pažymėdama, kad būtent Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnyje nurodoma, jog savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

Savo ruožtu pasiteiravus JUDU, ar su miesto savivaldybe diskutuojama dėl galimų kompensacijų gyventojams, L. Juknevičienė akcentavo, jog streiko metu viešojo transporto paslauga nėra visiškai sustabdyta, todėl nėra kalbama apie kompensavimo mechanizmą.

„Streikuojant vairuotojams, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ siekia vykdyti 50 proc. visų tvarkaraščiuose numatytų kelionių. Suprantama, kad toks sumažėjęs transporto priemonių važiavimo grafikas sukelia keleiviams nepatogumų, tačiau, nors ir sumažėjusiomis apimtimis, viešojo transporto paslauga vis tiek teikiama, todėl atskirai už bilietus kompensacijos nėra numatomos, remiantis įstatymais reglamentuota tvarka“, – kalbėjo JUDU atstovė.

Streikas – nenugalima jėga

Savo ruožtu advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas advokatas Haroldas Ivanauskas LRT.lt detalizavo, kad LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu patvirtintos Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės nustato, kad streikas yra viena iš nenugalimos jėgos aplinkybių.

„Tai reiškia, kad asmuo, dėl streiko visiškai ar dalinai negalintis vykdyti kokių nors savo įsipareigojimų, nėra finansiškai atsakingas už jų neįvykdymą arba netinkamą vykdymą bei neturi pareigos kompensuoti kokių nors kitų asmenų turtinio ar neturtinio pobūdžio praradimų, atsiradusių dėl visiško ar dalinio įsipareigojimų neįvykdymo“, – kalbėjo advokatas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju kalbama apie streiką, kuris turi įtakos miesto visuomeninio transporto paslaugų teikimui. Įprastai streikui tokias paslaugas teikiančiose įmonėse yra taikomas atskiras teisinis reguliavimas. „Jo esmė – streiko metu privalo būti užtikrinamas minimalus tokių paslaugų visuomenei teikimas“, – aiškino H. Ivanauskas.

Portalas primena, kad VVT vadovybė streiko metu viešai deklaravo, jog profsąjunga nesilaiko reikalavimo užtikrinti bent pusę visų paslaugų. Atsižvelgdama į situaciją bendrovė pateikė ieškinį teismui, tačiau sutarus su profsąjunga, ieškinys buvo atsiimtas. Anot VVT vadovybės, tą padarius profsąjunga toliau neužtikrino savo įsipareigojimų.