Prieš 1 metus
117
Jei automobilį palikote neįgaliojo vietoje, nesilaikydami reikiamo atstumo nuo pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, grįžę transporto priemonės galite ir neberasti. Vilnius nuo pavasario ėmėsi griežtos priemonės – nutempinėti pažeidėjų transportą. Dabar vidutiniškai 10 automobilių per dieną atsiduria specialioje aikštelėje, kol pažeidėjas nesumoka baudos. Savivaldybės atstovai įsitikinę, kad naujovė veiksminga ir ateityje bus naudojama plačiau. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo, ar teisiniu požiūriu galima taip elgtis su pažeidėjo automobiliu.
Jau nutempta 500 automobilių
Transporto priemonės nukėlimas iš vietos, kurioje statyti draudžiama, nėra naujiena. Lietuvoje tuo ilgus metus užsiėmė policija. Tačiau pasikeitus policijos pareigūnų funkcijoms, išnyko ir tokia priemonė. Net buvo galima pastebėti vis daugiau pažeidėjų, kurie savo automobilius statydavo pažeisdami KET ženklus, kadangi nesibaimino būti nutempti. Atgaivinti priverstinį automobilių nutempimą šį pavasarį ryžosi sostinės savivaldybė.
„Turime apie 500 nutemptų automobilių. Pradėjom mes po truputėlį judėti apie kovo vidurį. Pradžioj tempai buvo labai tokie minimalūs, 1-2 automobiliai per dieną. Vėliau jau nuo kovo pabaigos taip pasiskaičiavom, kad mūsų pajėgumai yra realūs apie 10 per dieną“, – teigė Andžejus Dinikis, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Anot jo, didėjantys evakuojamų automobilių skaičiai nerodo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidėjų gausėja. Paprasčiausiai anksčiau jie tik gaudavo baudas, o dabar dar priversti susimokėti ir už nukėlimo paslaugą.
„Asmuo nuvykęs susimoka tą nuvežimo kainą, kas šiai dienai yra apie 37 eurus. Ir paros saugojimo kaina yra apie 9 eurus. Susimokėjęs ir palikęs informaciją apie asmenį, kuris atsiėmė transporto priemonę, įsėda ir išvažiuoja. Vėliau tą asmenį pasiekia dar piniginė bauda už padarytą administracinį nusižengimą ir išsiunčiamas nuvežimo aktas“, – paaiškino savivaldybės atstovas.
Nerasti savo automobilio galima, jei jis paliktas neįgaliesiems skirtoje vietoje, užstojo buitinių atliekų konteinerius, taip pat prieš sankryžas, perėjas, ar tiesiog gatvėje, kurioje kelio ženklas aiškiai nurodo, kad čia statyti draudžiama.
Pareigūnai nesiaiškina aplinkybių
Svarbu pažymėti, kad pareigūnai nesiaiškina, kodėl pažeidėjas paliko transporto priemonę draudžiamoje vietoje: per žioplumą, per neapdairumą ar tiesiog tyčia taip pasielgė. Konstatuojamas faktas, išrašoma bauda ir automobilis iškeliauja į aikštelę už miesto. Bet ar toks problemos sprendimas – proporcingas ir teisingas?
„Ar teisinga – čia turbūt klausimas toks platesnis, bet jeigu žiūrėti vėlgi priešistorę, tai juk čia ne naujas dalykas tas nutempimas. Čia dabar tiktai išplėstas ratas, kad savivaldybės tam tikros tarnybos pareigūnai gali atlikti be policijos pagalbos, tai anksčiau tai buvo siauresnis ratas, labiau orientuotas į pareigūnus.
(...) Konstituciniam Teisme netgi buvusi byla, kai Lietuvoje dar buvo reguliavimas, kad nutempsim ir negrąžinsim tol, kol nesusimokės baudos. Tai aišku, kad tai yra nuosavybės ribojimas nepagrįstas. Bet Konstitucinis Teismas išaiškino, kad prieštarauja Konstitucijai. Viskas, nuo to laiko nebetaikoma“, – aiškino advokatas Arnas Paliukėnas.
Visgi Vilniaus miesto administracija tikina, kad priverstinis pažeidėjo automobilio nukėlimas yra veiksminga priemonė ir veikia kaip prevencija ateityje statyti automobilį tam skirtoje vietoje.
„Kaip bebūtų keista, mes galvojom, kad grąžinus tą paslaugą, bus kažkoks didesnis pasipiktinimas, agresija, panašiai. Iš tikrųjų tai ypač tokių prabangių automobilių valdytojai ar savininkai labai normaliai atsiprašo, pasako: nepastebėjau, nepagalvojau, kažkas tokio. Ir dažnai net taip atsitinka, kad Dieve, Dieve, kokia gėda, kad tai padariau“, – dėstė A. Dinikis.
Būna staigmena
Automobilio nukėlimas galioja daugelyje Europos valstybių. „Iš esmės, pati priemonė yra teisėta. Lietuvoj nieko naujo mes neišradome. Tai yra ir kitose valstybėse, ir Vakarų Europoj, toje pačioje Vokietijoje tas yra, pas mūsų kaimynus Latvijoje. Tai yra pakankamai populiari priemonė, nes priešingu atveju, jeigu visiškai tokios priemonės nebūtų, tai įsivaizduokim, kad, na, galbūt ir ant šaligatvio palikti automobiliai ar kažkur panašiose vietose, kaip jie betrukdytų, negalėtų būti nutempiami“, – kalbėjo A. Paliukėnas.
„Dažnai asmenys vėlgi klausia, kaip advokato, ir sako: jeigu nutempia, tai dar man susimokėti ir baudą, ir nutempimą. Ta prasme, apmokėti išlaidas. Taip, ir tai nelaikoma neproporcinga. Na, bent jau man neteko matyti tokių bylų, kur būtų teismas pripažinęs, kad ir užsienio valstybėje, kad būtų kažkaip neproporcingai. Aišku, jeigu ta nutempimo paslauga, tas dalykas būtų vertinamas šimtais eurų, tai, matyt, būtų ginčų, ar tai yra proporcinga“, – pridūrė advokatas.
Savo ruožtu savivaldybės atstovai sako, kad ne retai paliktoje automobilio neradusiems pažeidėjams būna staigmena.
„Staigmena, aš manau, čia beveik visiems turbūt būna. O šiaip paskambinus 112 iškart jie mato tą informaciją ir jiems pasako, kad automobilis nėra pavogtas ar kažkur išskridęs į kosmosą, o tiesiog nuvežtas priverstinai, nes buvo pažeistos taisyklės“, – kalbėjo Kęstutis Stonys, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas.
„Pasitaiko ir tokių, kurie advokatais grasina ir panašiai, bet čia reikėtų akcentuoti, kad ne kiekvienas automobilis yra nuvežamas – tiktai tie, kurie iš tikrųjų, sakykim, arba kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, arba pažeidžia kitų dalyvių teises, pavyzdžiui, neįgaliųjų vietoj stovi. Arba, sakykim, stovi prie pėsčiųjų perėjos ir kitas vairuotojas, gerai, jeigu jis bus nuovokus, pristabdys, žiūrės, o gali lėkti nepastebėti, kažkas išeis į perėją ir po to skaudūs įvykiai atsitinka“, – antrino A. Dinikis.
Viešąją tvarką mieste prižiūrintys pareigūnai neslepia – pasitaiko įvairių situacijų, kaip pažeidėjai bando stabdyti automobilio nutempimą. Tad jei pažeidėjas mato, kad ruošiamasi nukelti transporto priemonę, geriau iškart prie jos ateiti. Jei suspės – sutaupys keletą eurų.
.jpg)
English (US) ·