Vievis šokiruotas – įtarimais mamai dėl dukros nužudymo negali patikėti: „Virė geras, normalus jaunos šeimos gyvenimas“

Kalbėdamas apie vakarykštę tragediją Vievyje kur, kaip įtariama, moteris vonioje nuskandino keturmetę dukrą, Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas pabrėžė, kad šeima tvarkinga, jokių ženklų, įspėjančių apie artėjančią nelaimę, nebuvo. Anot jo, bendruomenė šokiruota, tačiau iš anksto smerkti moters nepuola ir mano, kad galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. „Mūsų bendruomenė šokiruota, gandų sklando įvairių, bet gandai yra gandai, tyrimas viską nustatys“ – LRT.lt sakė seniūnas.

Apie tai, su kokiais emociniais sunkumais susiduria mamos, kaip juos spręsti bei ką daryti atsidūrus kritinėje situacijoje, LRT.lt taip pat kalbėjosi su psichologe-psichoterapeute Sigita Valevičiene.

Bendruomenė šokiruota: šeima buvo tvarkinga, vaikas prižiūrėtas

„Niekas netiki, kad taip galėjo įvykti, nes šeima yra tvarkinga, įsigiję turtą, jį remontavo, kūrėsi, gyveno. Negalim per daug komentuoti, nes vyksta tyrimas, bet bendruomenė galvoja, kad čia galbūt nelaimingas atsitikimas“, – LRT.lt sakė Zenonas Pukėnas.

Pasak jo, nelaimė įvyko name, kurį jauna šeima įsigijo prieš kelerius metus. Tai buvo paprasta jauna šeima – iš Vievio apylinkių kilęs vyras dirbo, mama prižiūrėjo dukrą, pasakojo seniūnas. „Jo [vyro] tėvai bendruomenėje žinomi kaip ramūs, tvarkingi ir darbštūs žmonės“, – kalbėjo seniūnas ir pridūrė, kad nužudymu įtariamos moters asmeniškai nepažįsta, ji tikriausiai čia atsikėlė iš kitos seniūnijos.

Kaimynai motiną matydavo žaidžiančią su dukra lauke, mergaitė buvo prižiūrėta, teigė Z. Pukėnas.

„Mūsų bendruomenė šokiruota, gandų sklando įvairių, bet gandai yra gandai, tyrimas viską nustatys“, – pabrėžė jis.

Pasak seniūno, jokių įtarimų šeima nekėlė, gyveno gražiai, tvarkė namą ir aplinką šalia jį. „Mes patys matėm, kaip namas akyse atgyja ir gyvenimas jame virė, vieni kitiems giminaičiai padėdavo. Virė geras, normalus jaunos šeimos, besikuriančios, gyvenimas“, – kalbėjo jis.

LRT.lt kalbintas seniūnas teigė, kad bendruomenę tragedija šokiravo, daugelis netiki, kad tvarkinga ir rūpestinga motina galėjo nužudyti dukrą. Anot jo, bendruomenės manymu, namuose galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, tačiau į klausimus atsakys teisėsauga.

„Nelabai norisi tikėt, kad taip įvyko, kaip rašoma“, – pasakojo jis ir pabrėžė, kad jeigu tyrimo metu paaiškės, kad motina nekalta, sugrįžti į įprastą gyvenimą šeimai bus labai sunku, nes dalis visuomenės moterį jau pasmerkė.

Vaiko teisių gynėjams šeimai pagalbos teikti iki tragedijos neprireikė

Vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėją Liną Baranauskienė LRT.lt teigė, kad dėl šio itin skaudaus atvejo vaiko teisių gynėjai sulaukė informacijos iš policijos ir nedelsiant vyko į įvykio vietą, tačiau sužinojus, jog šeimoje augo tik vienas vaikas – jų pagalbos neprireikė, kaip, beje, ir iki šio tragiško įvykio.

„Vaiko teisių gynėjai, atkreipdami dėmesį į pastarojo meto sukrečiančius įvykius, kuriuose nukentėjo vaikai, kviečia visuomenę išlikti empatiškiems vieni kitų atžvilgiu – pastebėti, atkreipti dėmesį ir pasiūlyti pagalbą šeimoms, kurios galimai patiria įvairius sunkumus.

Pirmiausia, vaikus auginantiems tėvams ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas šeima išgyvena, su kokiais tėvystės iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, visuomet prašome artimųjų apie juos nenutylėti, o ieškoti pagalbos – kreiptis į vaiko teisių gynėjus, socialinius darbuotojus, gydytojus, pagalbą teikiančių organizacijų savanorius“, – nurodė ji.

Giminaičių, kaimynų ar artimoje šeimos aplinkoje esančių žmonių dėmesingumas, pastabumas šeimoje vykstantiems pokyčiams ir galimiems pavojaus ženklams bei savalaikis reagavimas ir kompleksinės pagalbos inicijavimas, gali padėti užkirsti kelią tragedijoms, dėl kurių įvyksta netektys, pabrėžė L. Baranauskienė.

LRT.lt primena, kad ketvirtadienį policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Elektrėnų savivaldybėje moteris vonioje, įtariama, paskandino 4 metų dukrą. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo, įtariamoji, mergaitės mama, sulaikyta, o penktadienį ryte policija paskelbė, kad moteris paguldyta į ligoninę.

Psichoterapeutė: „Jeigu mama gerai jausis, ji viską padarys, ko reikės vaikui“

Apie tai, su kokiais emociniais sunkumais susiduria mamos, kaip juos spręsti bei ką daryti atsidūrus kritinėje situacijoje, LRT.lt taip pat kalbėjosi su psichologe-psichoterapeute Sigita Valevičiene. Pašnekovė pabrėžė, kad su vaikelio gimimu susijusios, tačiau nesprendžiamos psichologinės problemos, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimas ar depresija, gali užsitęsti ir ne vienerius metus.

Tyrimai rodo, sakė ji, kad pogimdyvine depresija sergančios moterys, kurioms psichologinė pagalba nebuvo suteikta, yra linkusios ir vėliau į stresinius įvykius atsakyti depresinėmis reakcijomis. Anot psichoterapeutės, kai kurios mamos susiduria su potrauminio streso sutrikimu, kurio negydant gali pasireikšti agresija.

„Negydomas potrauminio streso sutrikimas negyja. Mėgstamas mūsų pasakymas, kad laikas viską gydo yra netiesa“, – pabrėžė S. Valevičienė.

Psichikos sveikatos specialistės teigimu, svarbu suprasti ir tai, kad vaikelio atėjimas labai pakeičia šeimos dinamiką, vyro ir moters santykį, o tai taip pat gali veikti mamos psichologinę savijautą.

Paklausta, kas vyksta mamos viduje tuo kritiniu momentu, kai ji praranda kontrolę, LRT.lt pašnekovė paaiškino, kad žmogus nesusitvarko su savo emocijomis, jos prasiveržia.

Būna momentai, kai tiesiog prasiveržia agresijos priepuoliais.

S. Valevičienė.

„Pavyzdžiui, depresijai būdinga tai, kad slopinama labai daug emocijų. Viena iš jų – pyktis. Pyktis yra jausmas, kuris mums padeda pasirūpinti savimi arba apginti save. Jeigu moteris negali pasirūpinti savimi, ji pradeda slopinti, o pyktis kažkur kaupiasi. Būna momentai, kai tiesiog prasiveržia agresijos priepuoliais. Mano praktikoje nemažai moterų ateina į terapiją ne todėl, kad suvokia, jog joms yra depresija, bet dėl to, kad išsigąsta savo pykčio“, – kalbėjo S. Valevičienė.

Anot jos, toks ilgai slopintų jausmų nevaldomas protrūkis gali baigtis nelaime, agresijos priepuoliai būdingi potrauminio streso sutrikimui. Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad tiek depresija, tiek ir potrauminio streso sutrikimas pažeidžia mamos ir vaikelio santykį. Mamoms, akcentavo ji, turi būti suteikta galimybė gauti psichologinę pagalbą.

Pasitaiko atvejų, patirtimi dalijosi psichoterapeutė, kai dėl išgyvenamų sunkumų mama kelis mėnesius nė negali vaikelio paimti į rankas, o aplinkiniai ją dėl to smerkia, nors turėtų pasiūlyti pagalbą.

„Mes esame labai kaltinanti mamas kultūra“, – LRT.lt sakė S. Valevičienė, paaiškinusi, kad kartais mamos jaučiasi tarsi inkubatoriai, kurie vaikeliui turi suteikti viską, kas geriausia, tačiau apie jų pačių savijautą niekas nė nepaklausia.

„Pirmas darbas mums ne į vaiką žiūrėti, bet į mamą, nes jeigu mama gerai jausis, ji viską padarys, ko reikės vaikui“, – paaiškino pašnekovė.

Paklausta, ką patartų mamoms, jaučiančioms, kad praranda kontrolę, psichoterapeutė pabrėžė, kad svarbiausia pagalvoti, kaip į tokią būseną nepakliūti. Anot jos, tėvystei būtina iš anksto ruoštis.

„Ir ne tik kraitelį, ne tik gimdymo fiziologiją išsiaiškint, bet nueiti į paskaitas apie tai, kaip pasiruošti laikotarpiui po gimdymo, kas darosi su mama. Labai skatinu prisijungti tėčius. Tyrimai rodo, kad jeigu pora kartu dalyvauja pasiruošime, mažesnė tikimybė, kad moteris turės emocinių sunkumų po gimdymo“, – sakė psichoterapeutė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad moters būsena labai priklauso nuo socialinio konteksto, todėl labai svarbu susilaukus vaikelio neužsidaryti, turėti mamų draugių, kurioms būtų galima išsikalbėti. Apie tai reikėtų pagalvoti dar prieš gimdymą, nes susidūrus su depresija užmegzti santykius bus sunkiau.

Pasak jos, pastebėjus pirmuosius nerimą keliančius ženklus, pavyzdžiui, jeigu naktimis negalite miegoti, nors vaikeliui viskas gerai, jeigu nematote prasmės ar negalite pakilti iš lovos, kyla pykčio priepuoliai – neslėpkite, su tuo susiduria daugybė mamų, ieškokite pagalbos.