Vietoj ligoninės – apleisti pastatai, rūsiai ir palapinės: karo medikams reikia ne tik fizinio pasirengimo, bet ir pašaukimo

„Karo medikas – profesija ne kiekvienam“, – sako Karo medicinos tarnybos Mokymo centro viršininkas majoras Arūnas Žiginskas. Užtat darbas labai įdomus ir tikrai nenuobodus, antrina karo medicinos gydytojas majoras Maksimas Dmitrijevas. Kaip atrodo karo medikų, kurių trūksta visose NATO šalių kariuomenėse, kasdienybė ir ko mūsų specialistai mokosi iš karo Ukrainoje?

Pratybos, vykstančios sausumoje, ore ir jūroje, yra dalis karo medicinos gydytojo Maksimo Dmitrijevo kasdienybės. Vienos įsimintiniausių jo tarnyboje – trijų mėnesių misija laive Baltijos jūroje. Sako, kad pas pacientus audringoje jūroje tekdavo plaukti valtimi.

„Aš buvau vienas gydytojas, dalyvavo aštuoni laivai iš skirtingų pasaulio šalių. Ir tai buvo gana rimtas iššūkis, nes aš esu sausumos gydytojas. Puikiai suprantu, kas yra jūrų liga, neįsivaizdavau, kaip aš jausiuosi, bet, ačiū Dievui, viskas buvo gerai, galėjau dirbti, gydytojui nereikėjo teikti pagalbos laive“, – pasakoja karo medikas mjr. M. Dmitrijevas.

Karo medicinos personalą sudaro gydytojai, padėjėjai ir paramedikai. Mokymo centro viršininkas majoras Arūnas Žiginskas sako, kad karo mediku gali būti ne kiekvienas.

„Tam reikia ir fizinių duomenų, tam reikia ir charakterio, ir nusiteikimo, ir pomėgio, pašaukimo. Tai yra ne tik medicina, tai yra ir sudėtingos darbo sąlygos, ir stresai, ir fizinis darbas su komanda, įrengiant medicininės paramos vienetus, taip pat darbas štabe. Reikia turėti žinių ir fizinį parengimą“, – sako mjr. A. Žiginskas.

Karo medikai kariuomenėje mokosi, kaip taikyti savo žinias specifinėmis sąlygomis, t. y. taktinėje aplinkoje, kad galėtų padėti kitiems.

„Turime mokytis ir dažniausiai mes mokomės per patirtį, dalyvavimą pratybose, per bendravimą su karininkais, stebime, ką jie daro, kaip jie daro. Ir bandome pritaikyti savo medicinos žinias prie to jų paruošto bendro plano, integruoti savo dalį“, – dalijai mjr. M. Dmitrijevas.

Mjr. M. Dmitrijevas sako, kad karo medikai taip pat ruošia karius misijoms, teikia sveikatos priežiūros paslaugas profesinės karo tarnybos kariams ir šauktiniams. Pastarųjų pokyčiai tarnyboje itin pastebimi, sako karo medikas.

„Progresas yra ir netgi matome, kai atėjusių su nedideliu nutukimu karių svoris per mėnesį, per du mėnesius pasikeičia, nukrenta, jie gauna raumenų masės, susiformuoja kaip vyrai, kaip žmonės, kurie turi fizinį krūvį, ne tą, kuris žaloja, bet tą, kuris padaro juos stipresnius“, – tikina karo medikas.

Lietuvos karo medikai dabar mokosi ir iš karo Ukrainoje.

„Tai nėra ligoninė, sąlygos gali būti labai sunkios. Tai gali būti ir žeminės, gali būti apleisti pastatai, rūsiai, palapinės, gali turėti tik pačias pagrindines priemones, ribotą jų skaičių ir taktika yra pirmesnis dalykas – taktiniai dalykai daro įtaką pagalbai, evakuacijos greičiui, taip pat gydymui“, – apie darbo specifiką pasakoja mjr. A. Žiginskas.

Karo medicinos tarnybos Mokymo centro viršininkas sako, kad karo medikų reikėtų daugiau.

„Kaip matome iš karo Ukrainoje, žuvusių, sužeistųjų yra labai daug ir medicinos personalas yra labai reikalingas, jo visada trūksta. Visuose karuose“, – pabrėžia mjr. A. Žiginskas.

Pasak jo, karo medikų trūksta visose NATO šalių kariuomenėse.