Prieš 1 metus
77
Viešumas – galingas ginklas. Tai įrodo staigūs pokyčiai Klaipėdos universitetinės ligoninės filiale „Jūrininkų ligoninėje“. Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ ir žiniasklaidoje pasirodžius nuotraukoms ir žiniai apie tai, kaip prie Jūrininkų ligoninės keli šimtai klaipėdiečių nuo ryto stovi gyvoje eilėje, norėdami užsiregistruoti pas čia dirbančius kardiologus, trečiadienį jau buvo priimti sprendimai. Gydymo įstaigos vadovai pranešė, kad nuo vasario 1 d. keičiasi pacientų registracijos tvarka konsultacijoms pas gydytojus specialistus.
„Kad nebūtų tokių pacientų antplūdžių, kaip buvo vakar [sausio 31 d.], registraciją į laukimo eilę vykdysime kiekvieną dieną, bet tik su elektroniniu siuntimu. Be siuntimo pacientų neberegistruosime“, – pokyčius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Klaipėdos universitetinės ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Ambulatorinio skyriaus vedėja Nijolė Rimdžiuvienė.
Iki šiol šioje gydymo įstaigoje pas kardiologą norintys patekti pacientai į registracijos eilę būdavo registruojami tik kartą per mėnesį, t. y. paskutinę mėnesio dieną. Vėliau, praėjus maždaug mėnesiui, patekusieji į šią „registracijos eilę“, būdavo asmeniškai informuojami apie jiems paskirtą konsultacijos laiką. Taigi, pas gydytoją kardiologą pacientai apsilankydavo ne anksčiau nei po dviejų mėnesių.
N. Rimdžiuvienė neslėpė, jog iki šiol į registracijos eilę būdavo užrašomi visi norintys, net ir tie pacientai, kurie dar neturėdavo šeimos gydytojo išrašyto siuntimo.
„To nebedarysime, nusprendėme pasekti Vilniaus ir kitų miestų pavyzdžiu“, – teigė N. Rimdžiuvienė.
Tikimasi, jog tai padės išspręsti „gyvų“ eilių problemą, kuri egzistuoja – to ligoninės administracija neneigia, tačiau pabrėžia: iki šiol tiek daug žmonių nebuvo.
„Tokio pacientų antplūdžio, kaip antradienį, mūsų ambulatorija dar niekada nebuvo sulaukusi. Įprastai būna iki 400 pacientų, vakar (antradienį – LRT.lt) iki darbo pabaigos buvo 900 [naujų užregistruotų pacientų]“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Ambulatorinio skyriaus vedėja Nijolė Rimdžiuvienė.
Ligoninė teisinasi esą lauke šalti užsiregistruoti į eilę konsultacijoms pas kardiologus pageidavę pacientai turėjo dėl įstaigoje vykstančių remontų. Dėl jų esą sudėtinga priimti pacientus.
„Neturime nei fojė, negalime priimti žmonių, jie turi laukti lauke, dėl ko labai apgailestaujame, bet neturime ką pasiūlyti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė N. Rimdžiuvienė, patikinusi, jog visi eilėje laukę pacientai buvo užregistruoti.
Bus daugiau galimybių registruotis telefonu
Dar viena naujovė, kurią žadama įgyvendinti nedelsiant – daugiau telefono linijų registruojantiems telefonu. „Šiuo metu turime tris telefonų linijas. Jos vakar [antradienį – LRT.lt] kaito. Tačiau skambučių išklotinė yra šimtai tūkstančių, o atsakyti į visus per tris telefonų linijas nebuvo įmanoma. Mes padidinsime skaičių ir galbūt tie telefoniniai skambučiai dalį pacientų išgelbės ir jiems nebereikės eiti [registruotis į polikliniką]“, – kalbėjo N. Rimdžiuvienė.
Medikė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu nėra galimybės į registracijos laukimo eilę užsirašyti internetu.
„Nėra iki galo sutvarkyta E. sveikatos programa – kol kas pačiam pacientui registruotis į laukimo eilę e. sveikatoje nėra galimybės. Kada tai bus sukurta, ne nuo mūsų priklauso. Bet dėl to pacientas dabar turi tiktai du būdus užsiregistruoti: arba telefonu, arba atėjus iš tos baisios eilės gyvai. Tikimės, kad šitą funkcionalumą įdiegus [e. sveikatoje] situacija irgi pagerės“, – sakė ambulatorijos vadovė.
Oficialiai ambulatorijoje dirba vienas kardiologas
Šiuo metu Jūrininkų ligoninės ambulatorijoje dirba tik vienas kardiologas. Pacientus jis priima kasdien nuo 8 val. iki 15 val.
Tiesa, jau kitą dieną po kilusio triukšmo, ligoninė savo feisbuko paskyroje paskelbė ieškanti dar vieno gydytojo kardiologo, galinčio dirbti ambulatorijoje. Siūloma alga 3098 Eur.
„Visi kiti [kardiologai], dirbantys stacionare, savo noru ir savo laiko sąskaita skiria 2-3 val., ateina [pas mus į ambulatoriją] ir konsultuoja. Jie yra ne mūsų ambulatorijos darbuotojai, skiria pacientams konsultacijų laiką savo nuožiūra ir kada gali. Pirmiausia jie gydo stacionaro ligonius, procedūras, kurios taip pat reikalauja laiko ir dėmesio“, – kalbėjo medikė.
Jos teigimu, šie trys gydytojai kardiologai antradienį ambulatorijoje konsultavo 280 „planinių“ pacientų, t. y. tų pacientų, kurie buvo iš anksto užsiregistravę ir gavę vietą konsultacijai.
„Jie kartu stovėjo eilėje su kitais [laukiančiais registracijos į eilę pas kardiologus]. Dėl to žmonių atrodė tiek daug“, – atkreipė dėmesį N. Rimdžiuvienė.
„Nepaaiškinamu dalyku“ ambulatorijos vadovė įvardino ir tai, jog šiuo metu eilėje registruotis pas kardiologus yra daugiau nei 800 pacientų. „Paprastai jų būna apie 200, tai čia yra „nepaaiškinamas dalykas“, kurį mes pabandysime sumažinti“, – tikino gydytoja.
Anot jos, tikėtina, jog toks skaičius laukiančiųjų susidarė dėl to, jog šįkart dar buvo registruojami visi „norintys“ – net ir tie, kurie neturėjo siuntimo. „Kai kurie, kai klausiau, sakė, kad dar net nebuvę pas šeimos gydytoją, pasiėmė talonėlį nuotoliniu būdu. Tai yra visiškai neatleistinas dalykas – eiti pas trečio lygio specialistą [kardiologą] neatsilankius pas savo gydytoją!“, – piktinosi N. Rimdžiuvienė.
Priklausomai nuo mėnesio pas ambulatorijoje dirbančius kardiologus priimami 360-400 pacientų.
Situacija Klaipėdoje neatspindi visos Lietuvos
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2022 m. pabaigoje per įstatymo nustatytą laiką, t. y. 30 dienų, pas kardiologą konsultacijai laiku pateko beveik kas antras pacientas, t. y. 56 proc. Atitinkamai 44 proc. pacientų teko ilgiau laukti nei 30 dienų.
„Tokią bendrą situaciją lemia tiek specialistų trūkumas, tiek netolygus pacientų pasiskirstymas pagal gydymo įstaigas – į vienas kreipiamasi gerokai dažniau nei į kitas. Tai lemia ir geografinis aspektas, ir konkretaus mediko žinomumas, ir pacientų įpročiai”, – LRT.lt sake sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Pasak jo, skirtingose gydymo įstaigose situacija skiriasi. Kai kur, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinės ligoninės filiale „Jūrininkų ligoninė“, visiems pacientams kardiologo konsultacijos tenka laukti ilgiau nei 30 dienų.
„Tokia situacija nėra tipinė, būdinga visai Lietuvai, tai signalizuoja apie vidines įstaigos bėdas. Įstaiga jau sureagavo į ministro ir visuomenės kritiką, ir informavo, kad imasi veiksmų: registracija vyks kasdien, bus padidintas konsultacijų skaičius, bus perskirstytas pagal pacientų poreikius kardiologų darbas. Ministras asmeniškai kitą savaitę planuoja susitikti su ligoninės vadovu, aptarti situaciją detaliau”, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Paskutinius pinigus išleidžia mokamiems vizitams
Laiku gauti kardiologo konsultaciją sudėtinga ir pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis – jokie prioritetai jiems negalioja, vizito keletą mėnesių tenka laukti bendroje „eilėje“, nepaisant sunkios ligos. Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, dėl to nemaža dalis galinčių sau tai leisti kreipiasi į privačias gydymo įstaigas arba moka už apsilankymą pas kardiologą valstybinėje gydymo įstaigoje, nes taip pas gydytoją patenka greičiau.
„Jau prieš metus Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pristatyta Valstybinės ligonių kasos informacija apie šitų paslaugų prieinamumą pacientams. Jau tada buvo pasakyta, kad pas kardiologus eilės yra pusei metų. Šių specialistų paklausa buvo ir yra didžiulė, žmonės negali patekti ne tik pas norimą, bet apskritai – pas bet kurį – kardiologą. Ir tai nėra vienos ligoninės atvejis“, – sakė N. Čiakienė.
Jos teigimu, onkologiniai ligoniai neturi prabangos apsilankymo pas kardiologą laukti pusę metų, todėl griebiasi šiaudo – kreipiasi į privačias įstaigas.
„Būna, kad žmogus išleidžia net paskutinius pinigus, nes neturi vilties patekti [pas kardiologą] valstybinėje įstaigoje ir nemokamai“, – neslėpė POLA vadovė.
Pašnekovės nuomone, negerėjanti situacija reikalauja sprendimų. „Matyt, neveikia kvotų sistema, t. y. VLK numatytų kompensuojamų vizitų skaičius yra per mažas. Net ir toje pačioje įstaigoje tu gali ateiti [pas kardiologą], jeigu susimokėsi greičiau, jeigu nori nemokamai – reikės ilgiau palaukti“, – atkreipė dėmesį N. Čiakienė.
Anot POLA direktorės, tai lemia visos sveikatos apsaugos sistemos problemos.
„Pirmiausia paklausos ir pasiūlos neatitikimai: paklausa yra labai didelė, o pasiūlos, t. y. gydytojų kardiologų yra tiek, kiek yra. Natūralu, kad jie, turėdami galimybę rinktis, kur dirbti, kokiomis sąlygomis ir kiek dirbti, renkasi [kur jiems naudingiau]. Tačiau šioje vietoje turėtų atsirasti valstybės sureguliavimas. Jeigu mato vidutinius apsilankymų srautus, VLK skaičiuoja, kiek per metus įvyksta mokamų konsultacijų pas tam tikro lygmens specialistus, ir atsižvelgtų dėliojant kvotas [kompensuojamų konsultacijų].
Sakyčiau, mažiausiai 80 proc. jų turėtų būti padalinama valstybinėms gydymo įstaigoms, kad jos tas paslaugas suteiktų pacientams. Nes dabar kuo toliau, tuo labiau išeina, kad žmonės, norėdami gauti jiems būtiną paslaugą (ne kokybiškesnę, kaip mėgstama sakyti) turi mokėti. Kai jau yra gyvybės ir mirties klausimas, žmonės paskutinius pinigus surenka ir eina [pas kardiologą] privačiai“, – savo nuomonę išsakė N. Čiakienė.
Pasak jos, neteisinga gydymo įstaigų vadyba – dar viena problema, lemianti didžiules eiles: „[Kita problema] ar teisinga vadyba – kiek įstaigų vadovai priima sprendimus ir gerai valdo visus procesus.“
English (US) ·