Prieš 1 metus
65
Užmiestyje vis dažniau naudojami vidutinio greičio matuokliai pamažu įrengiami ir gyvenvietėse. Anot LRT RADIJO kalbintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistės Dovilės Krasauskaitės, matuokliai kol kas stovi tik penkiose skirtingų gyvenviečių vietose, tačiau pokyčiais į gerą jau galima džiaugtis.
„Iš tikrųjų rezultatai tuose penkiuose bandomuosiuose ruožuose yra džiuginantys, nes yra ne tik sumažėjęs vidutinis važiavimo greitis, bet ir keturiuose iš jų apskritai nėra užfiksuota nei vieno sužeisto ar žuvusiojo“, – sako LAKD Eismo saugos skyriaus vadovė.
Vidutinio greičio matavimo sistemas artimiausiu metu pirkti žada ir Vilniaus miesto savivaldybė. Stebėti greitį planuojama Laisvės prospekto, Geležinio Vilko, Vakarinio aplinkkelio ruožuose.
„Pasirinkome ruožus šiek tiek skirtingus: vienoje vietoje mes labiau norime turėti srauto valdymą ir saugumą, o kitoje vietoje pagrindinis akcentas yra eismo įvykių mažinimas“, – LRT RADIJUI aiškina Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas.
Savivaldybės atstovas priduria, kad dar viena vidutinio greičio matavimo sistema bus kilnojama atsižvelgiant į „daugiamečius mūsų gyventojų skundus, kada prašoma pagalbos suvaldant greitį viršijančius vairuotojus“.
LRT RADIJO kalbinta vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės“ vadovė Edita Vasaitienė įsitikinusi, jog vidutinio greičio matavimo sistemos bus efektyvesnės už momentinio greičio matuoklius, šiuo metu dažniausiai naudojamus gyvenvietėse.
Vis dėlto, anot pašnekovės, naujosios sistemos problemą išspręs tik iš dalies, nes pirmiausia tapti sąmoningesniems reikia patiems vairuotojams.
„Ne taip greitai čia viskas vyksta, nes žmonės turi pribręsti. Galima pristatyti matuoklių ar dar kažko, bet žmogaus elgesį nulemia ir kiti faktoriai. (...) Šiai dienai pas mus dar yra nemadinga laikytis taisyklių. Neišvengiamumas bausmės turi būti svarbu, pavyzdžiui, netoleruoti daugiau nei 2 ar 4 km/h viršytą greitį, o ne 7 ar 10 km/h“, – dėsto E. Vasaitienė.
Pačių LRT RADIJO kalbintų vairuotojų nuomonės apie vidutinio greičio matuoklius taip pat išsiskiria. Vieni džiaugiasi, jog žinodami, kad yra tikrinami, vairuotojai taip nelakstys, kiti tikina – jokios priemonės nepadės, kol žmonės patys nesuvoks taisyklių svarbos.
„Jeigu visi važiuos vienodžiau ir mažiau lakstymo bus, tai kaip ir gerai, nes dabar būna, kai žinai, kad niekas niekur netikrina, tai ir paspaudi. Tai tik saugiau, tik į naudą žmonių. Mes lakstome, kažkas nukenčia, tai mažiau lakstysime“, – teigia viena moteris.
„Vidutinio greičio matuoklis padeda išsiugdyti įprotį stebėti ženklus ir padeda laikytis taisyklių. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai jau baudų būna susimokėję ir dauguma laikosi, o jaunimui, natūralu, norisi adrenalino, norisi lėkti“, – jai antrina kita vairuotoja.
„Na, o aš vienareikšmiškai neigiamai žiūriu į tokius dalykus. Techniniais būdais šitų problemų neišspręsi, nes būna paprastai išleidžiama daug pinigų, o rezultatas yra daugmaž tas pats, kol žmonių sąmonėje kažkas nepasikeičia“, – aiškina vienas vyras.
„Sąmoningumas žmogaus yra pirmoje vietoje. Trūksta va to sąmoningumo, tada ir reikia tų taisyklių“, – priduria kitas vairuotojas.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
.jpg)
English (US) ·