Vėžio rizikas tyrinėjanti mokslininkė pakomentavo nerimą keliančią informaciją apie maiste randamus nitrozaminus: šoninę ir dešreles reikėtų riboti

Europos maisto saugos agentūra (EFSA) kovo pabaigoje paskelbė nerimą keliančią informaciją apie tai, kad įvairiuose kasdien vartojamuose maisto produktuose aptikta vėžį sukeliančių cheminių junginių, vadinamų nitrozaminais. 

EFSA atliktas tyrimas rodo, kad 10 nitrozaminų, kurie nėra dedami į maistą sąmoningai, bet gali susidaryti jį ruošiant ir apdorojant, yra kancerogeniški ir genotoksiški, t. y. gali pažeisti DNR ir lemti onkologinius susirgimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad nitrozaminų yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, tokiuose, kaip rūkyta mėsa, perdirbta žuvis ir jos gaminiai, taip pat kakava, alus, kiti alkoholiniai gėrimai.

Maiste aptinkamų nitrozaminų sąsajas su vėžiniais susirgimais patvirtina atlikti tyrimai su gyvūnais.

Gauti rezultatai perduoti Europos Komisijai, ji kartu su kitomis ES šalimis narėmis ieško bendrų sprendimų, kokių rizikos valdymo priemonių reikia imtis.

Kas yra nitrozaminai ir kaip jie prisideda prie vėžinių ląstelių atsiradimo organizme? Kokios kitos medžiagos, kurias vartodami kasdienius produktus „suvalgome“, taip pat gali turėti įtakos onkologiniams susirgimams? Kokie veiksniai yra lemiami, kalbant apie vėžį? Į šiuos klausimus atsakė LRT.lt pašnekovė, Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė.

„Nitrozaminai – tai organinių junginių klasė, kurią sudaro nitrozogrupė (-NO), sujungta su amino grupe (-NH2) arba amido grupe (-CONH2). Šiuo metu žinoma daugiau nei 300 nitrozaminų. Žmogaus organizme jie gali susidaryti, kai nitritai ir aminai arba amidai reaguoja rūgščioje skrandžio aplinkoje. Aminų ir amidų yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose ir kai kuriose daržovėse. Suvalgius šių maisto produktų, jie suskaidomi skrandyje ir gali reaguoti su nitritais, kurie yra maisto priedai, naudojami daugelyje perdirbtų mėsos produktų, pavyzdžiui, dešrelėse, šoninėje arba kumpiuose“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė.

Nitrozaminai taip pat į organizmą gali patekti iš išorės su maistu ar tabako dūmais. Anot NVI darbuotojos, svarbu žinoti, kad nitrozaminai susidaro gaminant maistą (kaitinant, džiovinant, rūkant ar kepant, ypač esant aukštai temperatūrai), kai maisto produktų sudėtyje yra aminų ir nitritų.

„Nitrozaminų yra tabako dūmuose, jų rasta geriamajame vandenyje ir nuotekose, kai kuriuose kosmetikos ir asmens higienos produktuose, taip pat kai kuriuose pesticiduose ir herbiciduose yra nitrozuojančių medžiagų, kurios aplinkoje gali sudaryti nitrozaminus“, – pasakojo dr. G. Smailytė.

Ar tikrai jie gali sukelti vėžį?

NVI mokslininkės teigimu, didelis nitrozaminų poveikis iš tiesų gali būti susijęs su vėžio rizikos padidėjimu.

„Vertinant kancerogeninę riziką, remiamasi vėžio epidemiologinių tyrimų, klinikinių stebėjimų, tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais, trumpalaikių mutageniškumo testų ir daugelio kitų svarbių tyrimų duomenimis. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra klasifikuoja kancerogeninius veiksnius į grupes pagal turimus įrodymus, gautus atlikus mokslinius tyrimus.

I grupės veiksniai yra kenksmingi žmogui. Šiai grupei priklauso įvairūs veiksniai, kurių kancerogeniškumas žmogui yra pakankamai įrodytas. Šiai grupei priskirti du nitrozaminai: N-nitrosonornikotinas ir 4-(N-Nitrozometilamino)-1-(3-piridil)-1-butanonas. Šios medžiagos susidaro džiovinant ir apdorojant tabaką. Šie kancerogeniški nitrozaminai patenka į žmogaus organizmą rūkant tabaką“, – pasakojo dr. G. Smailytė.

Kitų nitrozaminų pavojingumas, anot mokslininkės, nėra pakankamai įrodytas.

„Pavyzdžiui, N-nitrozodietilaminas, kuris yra sintetinis nitrozaminas, gali susidaryti vykstant įvairiems pramoniniams procesams (gumos, raketinio kuro, pesticidų gamybos metu). Nedideliais kiekiais jo randama kai kuriuose maisto produktuose, įskaitant vytintą mėsą, žuvį ir sūrį. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra jį priskiria tikriausiai kancerogeniškiems veiksniams, t. y. veiksniams, kurių kenksmingumo žmogui įrodymai riboti, bet yra pakankamai įrodymų apie kancerogeniškumą eksperimentiniams gyvūnams. Šiai grupei priskiriami ir kai kurie kiti nitrozaminai. Vienas tokių – N-nitrozometiletilaminas, kuris susidaro mėsos perdirbimo procese“, – nurodė NVI mokslo darbuotoja.

Trūksta tyrimų

Dr. G. Smailytė paminėjo ir dar vieną nitrozaminų grupę, jie įvardijami kaip „galbūt kancerogeniški žmogui“, t. y. šiuo metu tyrimai nėra įrodę jų sąsajų su vėžiniais susirgimais.

„Šiai grupei priklauso veiksniai, kurių kancerogeniškumo žmogui įrodymai yra riboti ir nepakanka įrodymų apie kancerogeniškumą eksperimentiniams gyvūnams, taip pat veiksniai, kurių kancerogeninio poveikio žmogui įrodymai yra neadekvatūs, bet yra pakankamai kancerogeniškumo eksperimentiniams gyvūnams įrodymų. Tokie yra N-nitrozodi-n-butilaminas, kuris naudojamas vulkanizacijos procesui pagreitinti gaminant gumos gaminius, taip pat gali susidaryti kaip šalutinis produktas, gaminant kitas chemines medžiagas, pavyzdžiui, pesticidus ir herbicidus“, – pasakojo mokslininkė.

Anot jos, yra ir nitrozaminų, kurie nėra klasifikuojami kaip turintys kancerogeninį poveikį žmogui. Šiai grupei priklauso daugelis veiksnių, kurių kancerogeniškumo žmogui įrodymai neadekvatūs, taip pat riboti arba neadekvatūs kancerogeniškumo įrodymai ir eksperimentiniams gyvūnams.

„Šiai grupei priskiriamas N-nitrozoprolinas. Jo nėra aplinkoje ar maiste, tačiau jis gali susidaryti skrandyje, kai kartu vartojami nitritų ir prolino turintys maisto produktai“, – nurodė NVI atstovė.

Anot jos, kad sumažėtų nitrozaminų poveikis, rekomenduojama mažiau vartoti arba išvis nevartoti apdorotos mėsos – rinktis šviežią, sveiką maistą. Organizmui sveikesnis yra ir mėsos gaminimas žemesnėje temperatūroje bei trumpesnį laiką. Tai, specialistės teigimu, gali padėti sumažinti nitrozaminų susidarymą.

Žalingiausias rūkymas

Kalbėdama apie tai, kokie veiksniai labiausiai lemia onkologinių ligų atsiradimą, NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja sakė, jog rizikos veiksniai kiekvienu atskiru ligos atveju dažnai yra skirtingi. Pirmiausia jie skiriasi priklausomai nuo piktybinio naviko lokalizacijos.

„Taip pat skiriasi net ir to paties organo skirtingų histologinių formų rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, plaučių vėžio pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas, gimdos kaklelio vėžio – žmogaus papilomos viruso infekcija, pleuros mezoteliomos – asbestas ir pan. Naujausiais vertinimais, jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu. Tai būtų rūkymas, profesiniai kancerogenai, mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, taip pat infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša“, – nurodė pašnekovė.

NVI mokslininkė pasidalino savo turima statistika. Naujausiais duomenimis, rūkymas yra atsakingas už 36,3 proc. vyrų mirčių nuo vėžio ir 12,3 proc. moterų mirčių. Kiti svarbiausi gyvenimo būdo veiksniai – alkoholio vartojimas, antsvoris ir nutukimas. Alkoholio vartojimas lemia 6,9 proc. vyrų ir 2,3 proc. moterų, o didelis kūno masės indeksas (KMI) – 4,2 proc. vyrų ir 5,2 proc. moterų mirčių nuo vėžio.

KMI tiesiogiai susijęs su mityba ir fiziniu aktyvumu. PSO suaugusiam žmogui rekomenduoja ne mažiau kaip 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos.

Kalbėdama apie mitybą, dr. G. Smailytė pabrėžė, kad universalios nuo vėžio apsaugančios mitybos nėra: „Tiesiog reikia stengtis maitintis sveikai: valgyti daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių, riboti kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, vengti saldžių gėrimų, apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), taip pat mažiau valgyti raudonos mėsos ir sūraus maisto.“