Vėžio diagnozė yra, o gydymo nereikia? Urologas paaiškino, kada ir kam taip būna

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo. Visgi net trečdaliui pacientų šiai kovai pasirenkamas ne tradicinis chirurginis ar medikamentinis gydymas, o aktyvus stebėjimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

„Savo klinikinėje praktikoje turiu ligonių, kuriems prostatos karcinoma sėkmingai stebima daugiau nei 10 metų ir šiuo metu liga vis dar nerodo jokių agresyvumo pokyčių. Kai kuriais atvejais ligos agresyvumo pasikeitimas buvo nustatytas ir ankstesniu laikotarpiu, tačiau, mano manymu, tai taip pat labai reikšmingas laimėjimas, kuris leido atitolinti radikalaus gydymo pradžią ir su juo susijusias komplikacijas“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Gerovės klinikos urologas med. dr. Arnas Bakavičius. Jis papasakojo, kodėl šis metodas tinka ne visiems ir kaip per šį laikotarpį rūpintis savo sveikata.

Reikalinga paciento motyvacija

A. Bakavičiaus teigimu, didelė dalis šiuo metu diagnozuojamų prostatos navikų pasižymi mažo agresyvumo biologine elgsena. Kadangi prostatos vėžio aktyvus gydymas susijęs su didele gyvenimo kokybę pabloginančių komplikacijų, tokių kaip erektilinė disfunkcija ar šlapimo nelaikymas, rizika, buvo inicijuota daugybė klinikinių studijų, jos pateikė rimtų mokslinių įrodymų, kad tam tikrus mažos rizikos prostatos navikus galima saugiai stebėti.

„Ar ligą užtenka aktyviai stebėti, bendru sprendimu su ligoniu nustato gydytojas urologas. Pirmiausia prostatos vėžys turi atitikti tam tikrus molekulinius, histologinius ir radiologinius agresyvumo ir išplitimo kriterijus, o pacientas turi būti motyvuotas ir tinkamai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo plano“, – pabrėžė gydytojas urologas.

Aktyvus stebėjimas, paprastai kalbant, reiškia, kad ligonis kas 3–6 mėnesius turi atvykti gydytojo urologo konsultacijos, per ją vertinamas kraujo PSA (prostatos specifinio antigeno) pokytis ir objektyvūs prostatos pakitimai.

„Prostatos magnetinis rezonansas ir biopsija kartojama bent vieną kartą per 3 metus, siekiant įvertinti, ar neatsirado naujų radiologinių ir histologinių ligos agresyvumo požymių. Aktyvaus stebėjimo taktika neužkerta kelio vėliau aktyviai gydyti ligą. Aktyvaus stebėjimo metu nustačius ligos agresyvumo pokyčių, ligoniui rekomenduojamas standartinis aktyvus prostatos vėžio gydymas“, – aiškino A. Bakavičius.

Gydymo taktiką pakeičia paciento baimė

Aktyvi stebėsena, gydytojo teigimu, rekomenduojama ligoniams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė nei 10 metų, nes tai neužkerta kelio aktyviai gydyti prostatos karcinomą. Vyresnio amžiaus ligoniams, kurie turi daug gretutinių susirgimų ir kurių tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpa, gali būti rekomenduojama stebėjimo iki simptomų taktika.

„Tai visai kitas ligos stebėjimo būdas, turintis kitokias rekomendacijas, nes standartinis aktyvus gydymas tokiems ligoniams nepagerintų išgyvenamumo ir ateityje nėra numatomas“, – kalbėjo pašnekovas.

Aktyviai stebėti galima visus ligonius, kuriems tinkamai diagnozuota prostatos karcinoma ir liga atitinka visus aktyvaus stebėjimo kriterijus. Tokio sutarimo, kiek ligonių gali būti aktyviai stebima, nėra, tačiau statistika sufleruoja, kad šis skaičius gali siekti apie trečdalį. Remiantis vienu iš JAV registrų, 36 proc. naujai diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų yra mažos rizikos, iš jų didžioji dalis gali būti aktyviai stebimi.

Pasak A. Bakavičiaus, tokiems pacientams svarbi ir psichologinė pagalba. „Apie 10 proc. aktyviai stebimų ligonių patys pageidauja nutraukti aktyvų stebėjimą dėl jaučiamo nerimo, kuris susijęs su žinojimu, kad jiems nustatyta onkologinė liga, nors ligos agresyvumo pokyčių ir nebūna nustatyta. Aktyviai stebimiems ligoniams rekomenduojama atsakingai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo protokolo ir gydytojo urologo rekomendacijų, tai leidžia laiku pastebėti ligos pokyčius. Deja, specifinių rekomendacijų, kurios leistų sumažinti ligos agresyvumo pasikeitimo riziką, nėra“, – kalbėjo gydytojas.

Apie 10 proc. aktyviai stebimų ligonių patys pageidauja nutraukti aktyvų stebėjimą dėl jaučiamo nerimo, kuris susijęs su žinojimu, kad jiems nustatyta onkologinė liga, nors ligos agresyvumo pokyčių ir nebūna nustatyta.

Šiuo metu urologų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama, kad tokių ypač mažos rizikos prostatos navikų nereikėtų visai diagnozuoti, nes mediciniškai tai laikoma pertekline diagnostika arba hiperdiagnostika.

Esminis patarimas – tikrintis, nelaukiant simptomų

Kaip pabrėžė med. dr. A. Bakavičius, reguliari sveikatos patikra leidžia anksti nustatyti ligas, tad visuotinai pradėjus taikyti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programą ženkliai sumažėjo pažengusio prostatos vėžio atvejų. Didžioji dalis šiuo metu diagnozuotų navikų būna pirmos stadijos, apima tik prostatą. Didelė dalis tokių navikų pasižymi mažo agresyvumo ir lėtai kintančia biologine elgsena, tačiau mažai daliai pacientų, ypač turinčių tam tikrą genetinę riziką, gali pasireikšti ir agresyvi ligos forma. Reguliarus sveikatos tikrinimas, deja, tokios ligos pasireiškimo rizikos nesumažina, tačiau leidžia ją anksti diagnozuoti ir laiku pradėti gydymą, tai susiję su ženkliai geresniais gydymo rezultatais.

Statistika rodo, kad kasmet Lietuvoje nustatoma apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Ligą nustačius anksti, 9 iš 10 vyrų vėžį įveikia. Labai svarbu, kad vyrai ne tik reguliariai tikrintųsi, bet ir prevenciškai rūpintųsi savo sveikata: sveiku gyvenimo būdu, žalingų įpročių atsisakymu, subalansuota mityba, vitaminų, maisto papildų vartojimu.

Prostatos sveikatai, seksualiniam aktyvumui, energijai, lytiniam potraukiui, normaliai energijos apykaitai ir imuninei sistemai labai svarbūs natūralūs ingredientai, tokie kaip peruvinė pipirnė (angl. maca), gulsčioji ragužė, pantoteno rūgštis (vitaminas B5), pankolis, ženšenis ir vitaminas D.