Vežėjų konkurencija ar nepakankamas valdžios dėmesys: kodėl Lietuvoje dar nėra bendros transporto bilietų pardavimo sistemos?

Vieningas transporto bilietas – užmačia, apie kurią Lietuvoje kalbama jau kurį laiką. Visgi bendros transporto bilietų pardavimo sistemos sukurti niekaip nepavyksta – tiek „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), tiek autobusų vežėjai jas turi atskiras. Anot LRT RADIJO kalbintų verslininkų, tai lemia ir tarpusavio konkurencija, ir per menkos valstybės pastangos.

LTG mato kaip stuburą, prie kurio jungtųsi miestai

Tie, kas savarankiškai keliauja po Vakarų Europos šalis, didžiuosius jų miestus, žino, kaip naudotis bendra bilietų sistema. Pavyzdžiui, įsigyji vieną kortelę ir gali ja naudotis traukiniuose, autobusuose, metro, laivuose ar kitur. Bendra transporto sistema pati pasiūlo keleiviui tinkamą maršrutą, patogų laiką ir atsiskaitymo būdą.

Lietuvoje per 30 metų atsirado keletas elektroninių transporto sistemų, pavyzdžiui, „Kautra“ internetu parduoda bilietus kelionėms autobusu, o LTG – traukiniu. Visgi vienos bendros sistemos šalyje nėra, nors ją ir bandoma sukurti.

Pirmadienį Seime aiškintasi, kas trukdo tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva turėti bendrą bilietų pardavimo sistemą. Štai Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo klausimų vyriausiasis specialistas Nemunas Abukauskas sako, kad tai gali būti per brangu, o ir poreikis ne visur būtų vienodas.

„Tai būtų labai gražu ir įdomu, bet pagrindinis klausimas yra kaštai ir poreikis. Sakykim, Vilnių su Kaunu integruoti yra tikrai labai logiškas sprendimas. Bet jeigu mes kalbam, sakykim, apie Zarasų ir Skuodo gyventojus, tai kiek Zarasų gyventojui gali būti per metus naudinga tokia integracinė sistema, kad jis galėtų susiplanuoti kelionę iki Skuodo? Tai kartais tos sistemos įdiegimo kaštai ir mastai gali būti labai dideli“, – įsitikinęs N. Abukauskas.

Jo teigimu, ne valstybė, o privatus verslas turėtų kurti tokią sistemą – esą valstybė gali padėti tik su duomenimis, o verslai ir dabar turi bilietų pardavimo sistemas.

„Valstybės funkcija turi būti pakankamų ir gerų, optimalių duomenų surinkimas ir atidavimas į rinką. Tai leistų rinkos dalyviams pasiūlyti patogius ir ganėtinai optimalius sprendinius visuomenei. Mūsų manymu, valstybė neturėtų diegti galutinio produkto vartotojui. (...) Kaip rodo patirtis, pavyzdžiui, „Trafi“ gali pasiūlyti pakankamai gerus sprendinius ir nereikia tikrai kurti nuo nulio“, – pabrėžia Susisiekimo ministerijos atstovas.

Visgi specialistas priduria, kad, siekiant įdiegti bendrą transporto sistemą, būtų galima pasinaudoti valstybinės įmonės LTG sukurta sistema.

„Turbūt optimalus sprendimas būtų LTG kaip stuburas ir šalia, pavyzdžiui, 5 ar 6 didieji Lietuvos miestai. Turėdami tokią sistemą, (...) mes galėtume naudotis jau esama ir turima LTG informacine sistema, kuri turi šiuos funkcionalumus. Kaip rodo patirtis, LTG su Vilniaus miesto savivaldybe jau yra įdiegę pirmąjį žingsnį: kaunietis, susiplanavęs kelionę geležinkeliu, ją gali pratęsti (...) Vilniuje viešuoju transportu“, – dėsto N. Abukauskas.

Sako, kad konkuruojantys vežėjai bendradarbiauti nenori

Geležinkelininkai iš tiesų iš estų įsigijo naują bilietų pardavimo sistemą ir kviečia prie jos jungtis savivaldybes. Linas Baužys iš LTG keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ sako, kad šiemet jau daugiau nei pusė bilietų yra perkama internetu, o ne fizinėse kasose. O bendradarbiavimas su Vilniaus miestu, anot jo, yra tik pati pradžia.

Kaip rodo statistika, jau dabar kas antras žmogus, perkantis bilietą iš Kauno į Vilnių, perka ir bilietą važinėti Vilniuje. Tad, pažymi L. Baužys, šiuo metu dėl tokios galimybės kalbamasi ir su kitais miestais.

„Vilnius–Kaunas – pagrindinė mūsų susisiekimo kryptis. 48 proc. įsigyjančių bilietus [šia kryptimi] šiais metais perka vieną jungtinį bilietą. (...) Kalbame su Kaunu, Klaipėda, norime, kad atsirastų galimybė sujungti ir kitų miestų savivaldybių transportus, na, ir, aišku, žingsnis po žingsnio judėti su kitais vežėjais“, – atskleidžia „LTG Link“ atstovas.

Elektroninę www.autobusubilietai.lt sistemą įdiegusios įmonės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad sėkmingai veikia ir ji. LRT RADIJO pašnekovas džiaugiasi, kad, nepaisant skirtingų vežėjų interesų, bendrą kalbą rasti pavyko.

„Visi turime savo skirtingus interesus, konkuruojame, tačiau šiandien sistema vienija visus vežėjus, veikia 28 stotyse. Virš 40 vežėjų praktiškai aptarnauja visus tolimojo susisiekimo maršrutus ir taip pat 150 vietinio susisiekimo maršrutų“, – teigia L. Skardžiukas.

Vyras prisimena, kad kuriant bendrą bilietų pardavimo sistemą būta daug kliūčių, pavyzdžiui, skyrėsi vežėjų ir savivaldybių duomenų bazėse pateikiami duomenys apie maršrutus. O kai pagaliau sistema buvo sukurta ir prie jos prisijungti buvo pakviesti kiti, stebuklo neįvyko – besivaržantys autobusai ir geležinkelis liko prie savo sistemų.

„Buvo ne kartą pokalbis, siūlėme suintegruoti kartu ir padaryti. Ir šiandien lygiai ta pati galimybė yra, reikalingas susitarimas. Manau, kad norint kažką suprojektuoti, reikia pasvajoti pradžioje, aptarti visus interesus. (...) Tikrai galime ir šiandien projektuoti, daryti, bet, aišku, nepadarysime to per kelias valandas“, – teigia „Kautra“ vadovas.

Kaip pastebi Seimo narys Andrius Kupčinskas, kad bendra sistema veiktų, Vyriausybė prie bendro stalo turėtų susodinti geležinkelininkus, autobusų vežėjus ir kitas suinteresuotas grupes.

„Turbūt aktualiausia keleiviams, vartotojams yra tai, kad sistema veiktų, nesvarbu, ar valstybinė, ar privati. Bet to suderinamumo, integracijos, matome, tikrai trūksta. Aš matau tris tokias veikiančias puses: „LTG Link“, „Trafi“ ir www.autobusubilietai.lt. Kaip tik Susisiekimo ministerijos toks uždavinys turbūt būtų susodinti visas tris puses, kad ta sistema vis dėlto veiktų“, – LRT RADIJUI akcentuoja politikas.

Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Susisiekimo ministerijoje, savo ruožtu tvirtina, kad verslas duomenimis turėtų dalintis su valstybe, mat jų reikia informacinei sistemai „Vintra“ atnaujinti.

„Privačių vežėjų duomenų, tiek statinių, tiek dinaminių, į „Vintra“ sistemą iki šiol negauname. Kyla klausimas kodėl. Yra sistemų, gebančių duomenis atiduoti, gebančių duomenis priimti. Atitinkamai „Vintra“ irgi bus ta, kuri sugebės visus duomenis priimti. Tiktai klausimas, kada mes iš privačių tiekėjų tuos duomenis gausim į vieną centralizuotą valstybinę sistemą“, – svarsto D. Stravinskas.

„Vintra“ yra tarsi savotiškas duomenų ežeras – svetainėje www.visimarsrutai.lt keleiviai gali pamatyti Lietuvos viešojo transporto tvarkaraščius ir maršrutus. Tam skiriamas ir valstybės finansavimas. Visgi sistemoje trūksta net geležinkelių tvarkaraščių, mat jų duomenys ten dar nesukelti. Be to, ši platforma dar nepopuliari, verslas ja nesidomi, o ir įsigyti bilieto per ją neįmanoma. Valdininkai teigia, kad tai galėtų būti bendros bilietų sistemos rėmai, tačiau ar tai taps realybe, parodys ateitis.

Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.