Vertingiausios apyvartinės euro monetos jūsų piniginėje: už itališką vieno centą monetą galima gauti ir 6 tūkst. eurų

Su latviška briauna nukalta lietuviška, Žuvinto biosferos rezervatui skirta moneta, kurios vertė siekia daugiau nei 1 000 eurų, privertė atidžiau pažvelgti ir į kitas, apyvartoje randamas vertingas monetas. Jų vertės tarp numizmatų gali svyruoti nuo kelių iki kelių tūkstančių eurų.  

Dar 2021 m. gegužę numizmatai suskubo tikrinti įsigytas progines 2 eurų monetas, skirtas Žuvinto biosferos rezervatui. Dalį jų, apie 500, Lietuvos monetų kalykla sugebėjo iškalti su briaunoje esančiais latviškais simboliais.

Dėl itin grubios kaldinimo klaidos, moneta sulaukė didelio populiarumo, o jos kaina viršija daugiau nei 1 000 eurų.

Tačiau vertingų, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančių monetų gali rasti kiekvienas. Tereikia apsišarvuoti kantrybe ir peržiūrėti krūvas monetų.

Pavyzdžiui, rašydamas tekstą, namie atidariau kiaulę taupyklę ir joje radau kiek įdomesnių 2 eurų monetų. Viena jų – 2 eurų proginė Maltos moneta, skirta šalies pirmojo skrydžiui per Atlantą šimtosioms metinėms.

Patikrinęs monetos kainą internete radau, kad ji siekia apie 10 eurų. Tiesa, moneta jau buvusi apyvartoje, tad jos vertė bus mažesnė, tačiau panašių vertingų monetų galima rasti ir daugiau.

Itališka moneta už tūkstančius eurų

Viena vertingiausių monetų, kurią galima rasti apyvartoje – 1 cento itališka moneta, kurios kaina siekia apie 2,5 tūkst. eurų, tačiau 2013 m. aukcione ši moneta buvo parduota ir daugiau nei už 6 tūkst. eurų.

Per klaidą Italijos monetų, pasų ir pašto ženklų gamybos institutas „Zecca di Stato“ 2002 m. ant 2 centų ruošinio iškalė 1 cento monetas. Skaičiuojama, kad tokių monetų iškalta ne tiek ir mažai, apie 7 tūkst., tad vis dar egzistuoja tikimybė jų rasti apyvartoje.

Ieškantys lengvesnio grobio, gali nesunkiai rasti 2002 m. kaldintų Graikijos 2 eurų monetų. Pirmosios šalies 2 eurų monetos kaltos Suomijoje, o šalyje esanti kalykla vienoje iš monetoje esančių žvaigždučių įkalė šalies pavadinimo pirmąją raidę „S“.

Šios itin geros būklės monetos kainuoja apie 10–20 eurų, nors „Ebay“ galima rasti pardavėjų, kurie už monetą prašo ir 2 tūkst. eurų. Monetos tiražas siekia 70 mln., tad jų rasti Lietuvoje tikrai galima.

Dar viena reta moneta – 2007 m. vienas Monako euras. Monetos išskirtinumas – šalia metų neiškaltas kalyklos simbolis. Manoma, kad tokių monetų su klaida į apyvartą galėjo patekti apie 2–3 tūkst. vienetų, o vienos monetos kaina siekia apie 300 eurų.

Siekiant paminėti 2004 m. įvykusią ES plėtrą, Suomija išleido 1 mln. 2 eurų proginių monetų. Apyvartoje nebuvusių monetų vertė siekia apie 70 eurų.

Tarp vertingų monetų neretai patenka mažesnių valstybių leidžiamos monetos, jei radote Vatikano, Monako šalių monetų, vertėtų internete patikrinti jų vertę. Pavyzdžiui, 2001 m. Monako 1 euro moneta kainuoja apie 12 eurų, 2002 m. 10 centų – apie 5 eurus.

Vatikano 50 centų 2002 m. moneta verta apie 40 eurų, 2002 m. vienas euras – 80 eurų.

Apyvartoje nerandamos vertingos monetos

Tarp brangiausių eurų monetų – 2007 m. Monako „Grace Kelly“ 2 eurų moneta. Monetos tiražas siekia vos 20 tūkst. Tai – viena pagrindinių didelės monetos kainos priežasčių.

Skaičiuojama, kad monetos vertė šiuo metu gali siekti apie 4 tūkst. eurų, nors jai pasirodžius kolekcininkai pirkdavo už kiek daugiau nei 100 eurų.

Antroji pagal brangumą moneta – 2015 m. Monako 2 eurų moneta, skirta Tvirtovės pastatymo 800-osioms metinėms.

2023 m. ši moneta parduota už 3 tūkst. eurų, o tokios monetų tiražas siekia 10 tūkst.

Vis dėlto, numizmatas, įmonės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius sako, kad tikimybė minėtas monetas rasti apyvartoje – labai maža.

„Monako monetos yra „Proof“ kokybės – tai monetų ar medalių kaldinimo tipas pagerinta įranga, skirtas specialiai kolekcininkams. Tokios monetos iš karto pakuojamos į specialias kapsules ir pardavinėjamos.

Jos teoriškai išleidžiamos į apyvartą, tačiau apyvartoje necirkuliuoja kaip atsiskaitymo priemonė. Į apyvartą minėtos monetos galėjo patekti tik tuo atveju, jei kas nors išėmė jas iš kapsulės ir atsiskaitė. „YouTube“ yra vaizdo įrašų, kai žmonės tai daro. Tačiau oficialiai į apyvartą jos nėra išleidžiamos“, – aiškina kolekcininkas.

Svarbiausias veiksnys vertei – tiražo dydis

Ž. Leškevičius tikina, kad bene svarbiausias kriterijus monetos vertei nustatyti – tiražo dydis.

„Jei išleidžiama moneta, kurios tiražas nėra didelis, ji tampa reta ir visų ieškoma“, – sako numizmatas.

Svarbus ir monetos stovis. „Ar ji ilgai buvo apyvartoje, kiek nusidėvėjusi, susibraižiusi“, – priduria jis.

Kartais populiarumo sulaukia ir tam tikrai temai išleistos monetos: „Kartais numizmatai renka tam tikrai progai išleistas monetas, pavyzdžiui, monetas aviacijos tema. Kuo populiaresnė proga, tuo bus daugiau rinkėjų, tuo pačiu ir monetos vertė bus didesnė.“

Prie monetos populiarumo gali prisidėti ir kaldinimo klaidos. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo leidžiama 5 litų moneta, kurioje matėsi papildomai iškalta dėmė, primenanti gaidžiuką, todėl ir moneta buvo praminta „gaidžiuku“.

Tokios monetos kaina šiuo metu siekia apie 50 eurų.

„Štampas buvo parūdijęs ar įtrūkęs. To nepastebėjo, kažkas kalė monetas ir ant briaunos liko taškiukas, panašus į „gaidžiuką“. Nukaltas tam tikras tokių monetų tiražas. Jų vertė išaugo, kai pastebėta klaida“, – sako Ž. Leškevičius.

Anot numizmato, svarbu, jog kaldinimo klaida būtų pastebima ne ant vienos, o daugiau monetų: „Svarbiausia, kad ne viena moneta, o jų serija būtų iškalta su klaidomis. Tarkime, ir 100 monetų. Tokiu atveju tų monetų ieškoma, nes tai ne atsitiktinė moneta, o tiražas.“

Svarstantiems pradėti rinkti euro monetas, Ž. Leškevičius siūlo pradėti nuo 2 eurų monetų.

„Jas nuolatos leidžia įvairioms progoms, istoriniams momentams. Tad renkant monetas galima tobulėti, pradėti domėtis istoriniais ir kitais įvykiais. Be to, 2 eurų monetos – populiariausios“, – pataria numizmatas.