Verslo pozicija: nepalankų sprendimą neįgaliesiems stengiamasi priimti kuo greičiau

Ilgametę neįgaliųjų darbo rinkoje problemą tikimasi išspręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planuojama Užimtumo įstatymo reforma. Tačiau kitąmet pradėti įgyvendinti reformą trukdo dar ne viena įstatymo projekte palikta spraga, viena kurių – terminuotas neįgaliųjų rėmimas. Nepaisant neišspręsto klausimo, šis įstatymo projektas įtrauktas į neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę, rašoma Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) pranešime žiniasklaidai.

Paskutinį kartą Užimtumo įstatymo klausimas svarstytas Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdyje priešpaskutinę Seimo pavasario sesijos dieną – bendras sprendimas nebuvo pasiektas.

„Balsuojant dėl siūlymų Užimtumo įstatyme nustatyti neterminuotą valstybės pagalbą darbo užmokesčiui asmenims, kuriems yra nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, balsai pasiskirstė po lygiai ir tik SRDK pirmininko, kuris balsuodamas susilaikė, balsas nulėmė, kad šiems siūlymams nebuvo pritarta. Tikėjomės pasiekti visoms šalims tinkantį kompromisą prieš Seimui teikiant galutinį įstatymo projektą. Todėl labai nustebome išvydę šį projektą neeilinėje Seimo sesijoje, kuri iš esmės šaukiama dėl Suomijos bei Švedijos narystės NATO ratifikavimo“, – kalba NSĮS direktorius Gediminas Bartkus.

Jis tęsia sakydamas, kad nesupranta, kodėl taip skubama priimti Užimtumo įstatymo projektą, kai komitete vis dar vyksta diskusijos.

„Tai akivaizdus ministerijos noras šią reformą prastumti be jokių suinteresuotų šalių kompromisų. Tačiau negalime pro pirštus žiūrėti į reformą, kuri iš esmės keičia negalią turinčių dirbančių ir norinčių dirbti asmenų darbo sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, taip pat veikia ir verslo reguliavimą. Toks būdas priimti reformą negali būti traktuojamas kaip atsakingos ir efektyvios įstatymų leidybos pavyzdys“, – pažymi G. Bartkus.

Priėmus tokius įstatymo projektų variantus, kokie yra įregistruoti po paskutiniojo SRDK svarstymo, didelei daliai negalią turinčių asmenų valstybės pagalbos skyrimo laikotarpis gerokai sumažėtų. Vidutinį negalios lygį turintiems asmenims nuo 2023-ųjų būtų taikomas 24 mėn. terminuotas rėmimas vietoj dabar esančio neterminuoto, o lengviausią negalios lygį turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais toks rėmimas būtų dar trumpesnis – 6 mėn.

„Biudžetų ir finansų bei Ekonomikos komitetuose tokiam reguliavimui nebuvo pritarta, o SRDK narių balsai pasiskirstė po lygiai. Tai rodo, kad SADM siūlymas nėra vienareikšmiškai palankiai vertinamas ir tarp pačių Seimo narių, ne tik neįgaliųjų bendruomenėje“, – atkreipia dėmesį NSĮS vadovas.

Nors pagrindinis deklaruojamas reformos tikslas yra skatinti negalią turinčių asmenų įsidarbinimą atviroje rinkoje, pasak G. Bartkaus, tai kaip tik sumažins paskatą įdarbinti neįgaliuosius.

„Deja, SADM dar trūksta įsigilinimo į asmenų su negalia ir juos įdarbinančių verslų situaciją, nes tai, kas yra siūloma, ne tik kad neišspręs įsisenėjusios neįgaliųjų įdarbinimo problemos, bet dar daugiau negalią turinčių asmenų išstums iš darbo rinkos. Juk suėjus norimam įteisinti terminui asmens neįgalumas liks ir toliau, o valstybės parama darbdaviui baigsis. Negalima tikėtis, kad verslas nuo šiol dažniau įdarbins neįgaliuosius, jeigu to nedarė anksčiau, o sumažintas rėmimas tuo labiau nepaskatins darbdavių priimti tokį sprendimą“, – sako jis.

G. Bartkaus teigimu, nors darbdaviams skiriama parama yra bene reikšmingiausia paskata įdarbinti neįgaliuosius, tai tik viena dėlionės dalis.

„Kalbėdami apie negalią turinčių asmenų atskirties darbo rinkoje mažinimą, turime galvoti ne vien apie finansinę paramą verslui, bet ir neįgaliųjų kvalifikacijos kėlimą bei bendrą jų socialinės bei ekonominės padėties gėrimą. Be to, neįgaliųjų atėjimas į darbo rinką naudingas ne tik jiems patiems. Tai galėtų padėti užkamšyti tuščias darbo vietas, kurios šiandien tampa kliūtimi efektyviai verslo veiklai“, – tikina G. Bartkus.