Verslo atstovas mano kitaip nei Lietuvos bankas: tai bus didžiausia krizė nuo 1990 metų

Lietuvos bankas sako, kad kitąmet pasijaus tikrasis ekonomikos sulėtėjimas. Bendrasis vidaus produktas augs mažiau nei vienu procentu. Mažės ir vidaus vartojimas, ir eksportas. Tačiau, banko vadovo teigimu, vis tiek esą nebus taip blogai kaip 2009-aisiais. Verslas sako priešingai: sunkumai nusikelia ir bus naujų, įmonių situacija kitąmet bus sudėtingesnė nei prieš 15 metų.

Skaudžiausiai kanda – elektros kaina. Ypač, kai elektra naudojama kasdien, gamybai. Taip juokauja desertinės „Daktaras desertas“ vienas bendraįkūrėjų. Bet sako, jei rimtai, gavus sąskaitą susiėmė už galvos. Verslininko teigimu, daugiau mokėti buvo nusiteikę rudenį, bet jau rugpjūtį atėjo tūkstantinė sąskaita. O kur dar žaliavos – visos pabrango.

Tik kainų pirkėjams, vyras sako, kol kas nekėlė.

„Norim, kad mūsų produkcija būtų įperkama ne tik, kaip sakant, pačias didžiausias pajamas turintiems, bet tiems, kam yra aktualu, kam patinka“, – sako „Daktaro deserto“ bendraįkūrėjis Marius Dijokas.

Kiti verslai irgi teigia, kad visą naštą perkelti galutiniam pirkėjui – ne išeitis.

Lietuvos bankas, energetiniam šokui užsitęsus, pablogino kitų metų prognozę. Bankas prognozuoja – mažės ir eksportas, ir vidaus vartojimas. Tai ekonomikos ramsčiai. Iki šiol paprastai vienas kuris nors gelbėdavo.

Atlyginimai, prognozuojama, kils, bet perpus mažiau nei šiemet. Vidutinė metinė infliacija slūgs, bet vis tiek išliks beveik 8,5 proc.

Visas šalies BVP šiemet augs maždaug 2 procentais. Panašiai tiek, kiek 2015-2016 metais. Bet kitąmet augs mažiau nei vienu procentu. Tiek mažai nėra buvę nuo 2009-ųjų, kai BVP buvo susitraukęs.

„Jokiu būdu šitos ekonominės situacijos mes negalime prilyginti tai finansų krizei. Mes esame visai kitoje situacijoje. Taip, mes turime ekonomikos augimo sulėtėjimą. Gali būti techninė recesija. Kelis ketvirčius iš eilės mes matysime mažesnį BVP augimą, bet kartu mes turime ir labai gyvą darbo rinką, iki rekordinių žemumų sumažėjusį nedarbą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Bet verslas sako – viskas tuoj gali atrodyti priešingai nei dabar – atleisti dalį žmonių gali būti vienintelis kelias įmonei išlikti, jeigu kitąmet eksportuos ir mažesnį kiekį, ir už mažesnę kainą.

„Eksporto kontraktai kitiems metams yra sudaromi blogesnėmis sąlygomis. Tai reiškia, turim didesnes išlaidas elektrai, turim didesnes išlaidas darbo užmokesčiui, už tą pačią pagamintą prekę mes gaunam mažiau ir, na, manau, kad absoliuti dauguma Lietuvos įmonių, kurios gyvena iš rinkos, tai reiškia, negauna iš valstybės kažkokių papildomų užsakymų, jos dirbs nuostolingai.

Daugelis įmonių jau šneka, kad, jeigu jos šios žiemos neišgyvens, tai neišgyvens visai“, – teigia Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

„Darbo rinkai tai gali turėti įtakos, be jokios abejonės, jeigu nebūtų imtasi priemonių energijos kainų šokui neutralizuoti. Ir aš net neabejoju, kad tokių priemonių bus imtasi“, – mano G. Šimkus.

S. Besagirskas optimizmu netrykšta ir pažymi, kad tai bus skaudžiausia krizė.

„Lietuva nebankrutuos, mes išgyvensim, tik tai, aš manau, kad tai bus nuo 1990 metų pati didžiausia krizė ir skaudžiausiai atsilieps Lietuvos ekonomikai. Ir tai tikrai bus baisiau nei, sakykim, 2008 metais“, – sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

Parama verslui, anot banko vadovo, gali būti įvairi, pavyzdžiui, galima kompensuoti skirtumą tarp biržos elektros kainų vidurkio ir įmonių mokamos kainos. Tačiau tiek, kiek leidžia biudžetas.

Mokesčių atidėjimą arba paskolas dalis verslo vertina skeptiškai – sako, kad tai tik sunkumų nukėlimas ateičiai. Maitinimo verslas prašo po Naujųjų palikti lengvatinį PVM.